Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-13 · Administracinė byla Nr. I-1844-505/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-13
Bylos Nr.
I-1844-505/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00855-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1844-505/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00855-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.5;55.1.1
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 13 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui R. S.,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. S. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 5-6) nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 3 d. ir nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. liepos 5 d. netinkamomis, antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktais reglamentuotą gyvenamojo ploto normą. Pažymėjo, jog gyvenamosiose patalpose buvo netvarkinga elektros instaliacija, sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), sanitarinis mazgas neturėjo atskiros nuo gyvenamosios patalpos oro šalinimo sistemos, pats sanitarinis mazgas įrengtas bendroje gyvenamojoje patalpoje, todėl buvo nemalonus kvapas, dieninis apšvietimas nesiekė 100 lx, o naktinis – viršijo 20 lx, sienos, grindys, lubos netinkamos valymui, nuo sienų atsilupę dažai, tualetas ir radiatoriai surūdiję, gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, žiurkių, kitų buitinių parazitų, nebuvo aprūpintas valymo inventoriumi, gyvenamosiose patalpose neįrengtas stalas, nebuvo kėdžių, suoliukų. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė emocine depresija, sumenkintu pareiškėjo žmogiškuoju orumu, pablogėjusia sveikata. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė), su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 9-13) nurodė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 3 d. buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 1, nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. liepos 5 d. - Chirurginio (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 17.

Pažymėjo, kad Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes Ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir (ar) suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių). Taip pat Ligoninė privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir (ar) suimtiesiems, nustatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme, be to, privaloma laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpoje Nr. 17 buvo laikomas itin trumpą laiko tarpą nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. liepos 5 d. (šešias paras). O nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 3 d. (dvi paras) buvo gydomas Ligoninės ne režimo zonos korpuso Vidaus ligų skyriuje įrengtoje nerakinamoje palatoje Nr. 1, todėl galėjo laisvai judėti savo gydomojo skyriaus lokalinio sektoriaus ir jam skirto pasivaikščiojimo kiemelio teritorijos ribose.

Ligoninėje ne režimo zonoje Vidaus ligų skyriuje sanitarinis mazgas buvo įrengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos ITN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Lietuvos higienos norma HN 47:2011) nuostatas. Šios higienos normos 30, 32 punktuose reglamentuojama, kad įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms, o 38 punktas nustato, kad santechniniai įrenginiai (praustuvės, vonios, unitazai ir kt.) turi būti techniškai tvarkingi, švarūs, be matomų defektų (įtrūkimų, skilimų).

Ligoninėje kamerų tipo patalpose sanitarinio mazgo vietos buvo įrengtos laikantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 16.5 papunkčio nuostatų. Kamerų tipo patalpoje Nr. 17 sanitarinio mazgo vieta buvo įrengta laikantis aukščiau pateiktų Eksploatavimo taisyklėse numatytų reikalavimų.

Pabrėžė, jog tiek Lietuvos higienos norma HN 134:2015, tiek kiti Lietuvos teisės aktai (Eksploatavimo taisyklės, Lietuvos higienos norma HN 47:2011, ginčo metu galiojusios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintos Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normos) nenumato reikalavimo kamerų tipo patalpose ir palatose pakabinti veidrodį.

Teigė, jog Ligoninėje gyvenamųjų patalpose dirbtinis apšvietimas paprastai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Šį faktą patvirtina ir visuomenės sveikatos centro specialistų atlikti kitose Ligoninės patalpose dirbtinio apšvietimo patikrinimai, kurių metu šio pobūdžio pažeidimai nenustatyti.

Ligoninėje palatos buvo įrengtos atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 47:2011, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 21 punkto nuostatas, kurios numato, kad palatose kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Šioje higienos normoje nereikalaujama, kad Ligoninės palatose būtų stalas, suoliukas ar kėdės.

Kartu atkreipė dėmesį, kad Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo Ligoninei gyvenamose patalpose (kamerų tipo patalpose) įrengti stalą, suoliuką ar kėdes, todėl įstaiga, neįrengdama šių baldų, teisės aktų nuostatų nepažeidė.

Ligoninės palatose ir kamerų tipo patalpose vėdinimas įrengtas laikantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015, 17 punkto nuostatų, t. y. turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose, kuriose gydėsi pareiškėjas vėdinimas buvo užtikrinamas per jose įrengtus langus.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintoje Ligoninės patalpų valymo, plovimo ir dezinfekcijos tvarkoje nustatyta, kad savo gyvenamąsias patalpas kasdien valo nuteistieji (suimtieji). Valymo inventorius bei priemonės buvo išduodamos pagal nuteistųjų (suimtųjų) prašymus, o po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nenurodė, kad būtų prašęs valymo inventoriaus, tačiau Ligoninė nepagrįstai jo neišdavusi, vadinasi turėjo galimybę palaikyti švarą savo gyvenamosiose patalpose, tačiau ja nepasinaudojo. Taip pat kartą per mėnesį arba išvykus pacientui (pacientams) palatiniai sanitarai atlikdavo pagrindinį šių patalpų valymą, kurio metu visi paviršiai buvo išvalomi ir dezinfekuojami.

Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobūdžio darbai buvo atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau. Visi atliekami darbai registruoti žurnaluose. Ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitiko Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 reikalavimus.

Pažymėjo, kad Ligoninės patalpos buvo ir yra nuolat remontuojamos dėl suimtųjų ir (ar) nuteistųjų veiksmų, kuriais yra gadinamas ir laužomas Ligoninės turtas, pvz., gadinama elektros instaliacija, išplėšiami kištukiniai lizdai bei šviestuvai, išsukami, sudaužomi patalpose įsuktos lemputės, gadinamas kitas įstaigos inventorius ir panašiai. Visi atsiradę pažeidimai ir (ar) neatitikimai Lietuvos higienos normoms dėl suimtųjų ir (ar) nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Ligoninės turtą, šalinami minimaliausiais terminais. Kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) įstaigoje pilnai panaudojamos vykdant remonto darbus.

Pabrėžė, kad pareiškėjas savo nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundžiasi dėl galimų pažeidimų, kurie jo atžvilgiu truko itin trumpą laikotarpį (2 paras ir 6 paras), akcentavo, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi praėjus beveik 1 (vieneriems) metams nuo atvykimo į Ligoninę dienos. Pareiškėjas, jausdamas skunde nurodomus nepatogumus, diskomfortą, į Ligoninės administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo kreipęsis. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos suma. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau ir – LAVL) netinkamomis, antisanitarinėmis, orumą žeminančiomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar LAVL arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad LAVL jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas palatos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m viso bendro palatos ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Kadangi objektyvių duomenų apie LAVL konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje palatoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 3 d. buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 1, kurios plotas 22,84 kv. m, įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui palatoje teko 3,26 kv. m (22,84/7) ploto (b. l. 9, 29).

Pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. liepos 5 d. buvo gydomas Chirurginio (Bendrojo) skyriaus palatoje Nr. 17, kurios plotas 7,33 kv. m, įrengta 1 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui palatoje teko 7,33 kv. m (7,33/1) ploto (b. l. 9, 30).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjui gydantis LAVL 2 paras, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į tinkamas gydymo sąlygas LAVL. Šiuo aptariamu atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes ligoninė veikė pažeisdama teisės aktų reikalavimus dėl vienam asmeniui tenkančios minimalios gyvenamojo ploto normos, nesvarbu, jog tokios sąlygos galėjo susidaryti dėl nuo įstaigos nepriklausančių aplinkybių.

Pareiškėjas nurodė, kad palatose nebuvo tinkamai atitvertas tualetas nuo gyvenamosios patalpos, todėl buvo nemalonus kvapas.

Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47:2011), 32 punkte įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos skyriuose, kuriuose įrengtos palatos, tualetas pacientams turi būti įrengiamas prie palatų, 1 tualetas turi būti skirtas ne daugiau kaip 2 palatoms arba skyriuje įrengiami atskiri tualetai vyrams ir moterims, numatant ne mažiau kaip 1 unitazą ir 1 pisuarą 15 lovų (vyrų tualetuose) ir ne mažiau kaip 1 unitazą 10 lovų (moterų tualetuose).

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 17 sanitarinio mazgo vieta buvo įrengta laikantis aukščiau pateiktų Eksploatavimo taisyklėse numatytų reikalavimų, įrodymų, paneigiančių sanitarinio mazgo įrengimą minėtoje palatoje pareiškėjas nepateikė, todėl darytina išvada, jog LAVL Vidaus ligų skyriuje tualetas įrengtas nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 47:2011 32 punkto reikalavimų, o kamerų tipo patalpoje Nr. 17 sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai įrengto tualeto atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad patalpose neužtikrinamas tinkamas vėdinimas, netvarkinga elektros instaliacija, veisėsi buitiniai parazitai, tualetas ir radiatoriai surūdiję, dažai nusilupę nuo sienų, netinkamas apšvietimas.

Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – ir Higienos norma). Į laisvės atėmimo vietų sąvoką patenka ir laisvės atėmimo vietų ligoninės, todėl LAVL patalpų įrengimui taikytinos Higienos normos reikalavimai (Higienos normos 1 p.). Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.).

Savo nurodomų aplinkybių pareiškėjas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Tuo tarpu atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog patalpos yra vėdinamos per atvirus langus, tą patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos (b. l. 31), kuriose matyti, jog palatose įrengti skaidraus stiklo atidaromi langai, kas atitinka Higienos normos reikalavimus. Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar institucija, žinodama apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodo, kad būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą su prašymais atlikti patikrinimus (išmatuoti oro judėjimo greitį ir pan.) patalpose, kuriose gyveno.

Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad LAVL yra sudariusi su Uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ Paslaugų teikimo sutartis dėl buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo (b. l. 14-17), byloje nėra jokių duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Be to, į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl buvusių parazitų būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Taigi, teismo nuomone, nėra pagrindo tikėti deklaratyviomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis abstrakčiomis aplinkybėmis siejamomis su antisanitarinėmis sąlygomis dėl parazitų buvimo.

Pareiškėjo teigimu, gyvenamosiose patalpose neįrengtas stalas, nebuvo kėdžių, suoliukų, sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės).

LAVL yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetine įstaiga, kurios paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą (LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 1 punktas). Atsižvelgiant i tai, LAVL pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl nagrinėjant šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 (toliau - HN 47:2011). Šios higienos normos 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Minėtas punktas stalų, suoliukų įrengimo gyvenamojoje patalpoje nenumato. LAVL į bylą pateikta pažyma apie kamerų/palatų plotą ir inventorių (b. l. 29, 30) patvirtina, kad palatoje Nr. 1 yra 7 spintelės, 1 kėdė ir 7 pakabos, palatoje Nr. 17 yra 1 spintelė, 1 kėdė, 1 pakaba. Kadangi HN 47:2011 21 punktas nenumato stalo, kėdžių, veidrodžio, tualeto reikmenų lentynėlės įrengimo palatoje, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl inventoriaus trūkumo ar jo nurodomų aplinkybių, būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymu suteikti trūkstamą inventorių, o administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Taip pat pareiškėjas nedetalizavo, kokią konkrečiai žalą jam sukėlė mažesnis tam tikrų baldų skaičius palatoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai šioje dalyje nekonstatuoti.

Pareiškėjas minėjo, kad nebuvo aprūpintas valymo inventoriumi.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintoje Ligoninės patalpų valymo, plovimo ir dezinfekcijos tvarkoje nustatyta, kad savo gyvenamąsias patalpas kasdien valo nuteistieji (suimtieji). Valymo inventorius bei priemonės buvo išduodamos pagal nuteistųjų (suimtųjų) prašymus, o po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą (b. l. 32-38).

Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas skundais būtų kreipęsis į LAVL administraciją dėl neišduodamo valymo inventoriaus ir pan. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybės, teismas kaip nepagrįstus vertina pareiškėjo teiginius, kad ginčo laikotarpiu neturtinė žala buvo daroma tuo, kad jis buvo neaprūpintas švaros ir valymo priemonėmis bei inventoriumi, todėl gyvenamosiose patalpose negalėjo palaikyti tinkamos švaros ir tvarkos.

Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, jog dėl kalinimo perpildytose patalpose jis jautė emocinę depresiją, buvo sumenkintas žmogiškasis orumas, pablogėjo sveikata. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas LAVL ginčui aktualiu laikotarpiu 2 paras buvo laikomas palatoje, kurioje teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma buvo pažeista, tačiau Vidaus ligų skyriaus nerakinama palata Nr. 1 (kurioje gydėsi pareiškėjas) yra ne režimo zonos korpuse, todėl pareiškėjas turėjo galimybę visą dieną laisvu nuo medicininių procedūrų metu būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad mažą LAVL palatų plotą iš dalies kompensavo pareiškėjui suteikta judėjimo laisvė.

Įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę (2 paros) bei intensyvumą, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Taigi konstatuotina, jog byloje vertinamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra proporcinga pareiškėjo teisių gynybos forma. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. LVAT 2016 m. gegužės 30 d. nutartį byloje Nr. A-1107-442/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista R. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas (teisė į nustatytą minimalią gyvenamojo ploto normą) Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 3 d.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė