- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- II-258-771/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00174-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. V.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 21.9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs G. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)skundą dėl administracinio nusižengimo byloje 2021-02-15 priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. atžvilgiu 2021-02-15 priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir paskirta 500 Eur bauda, dėl to kad ji padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, 485 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl to, kad ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas 0,74 prom. girtumas, 2021 m. sausio 28 d. 02.28 val., (duomenys neskelbtini)t. y. karantino, paskelbto LR Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu. Artimai kontaktavo, bendravo su daugiau nei vieno namų ūkio asmenimis, t. y. M. M., A. R., M. P., R. V., G. L.. Tuo minėti asmenys sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1 papunkčio reikalavimų. Taip pat G. V. vartojo alkoholinius gėrimus, neturėdama dvidešimties metų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2021-03-08 gautas persiųstas G. V. skundas. Skunde nurodo, kad už administracinius nusižengimus skundžiamu nutarimu jai buvo paskirta 500 Eur bauda. Nutarimu nustatytos lengvinančios aplinkybės, kad ji prisipažino padariusi numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išaiškinti. Jos veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kadangi realios grėsmės išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, nebuvo, kadangi nei vienas iš bendravusių asmenų nesirgo ir nebuvo užsikrėtęs COVID-19. Taip pat jai nepagrįstai nebuvo taikytas administracinis nurodymas, kadangi sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Remiantis ANK 610 str. 2 d. 3 p., jos atveju nenustatyta, kadangi ji susitiko su asmenimis, nurodytais skundžiamame nutarime būdama blaivi, o alkoholiniai gėrimai buvo pradėti vartoti vėliau, kai ANK 45 str., numatytas pažeidimas jau buvo padarytas. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad asmenims, nurodytiems skundžiamame nutarime, paskirtos baudos po 250 Eur, todėl jai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, neatitinka ANK 32 str. 2 d. principų, todėl prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, perkvalifikuoti iš ANK 45 str. 4 d., į ANK 45 str. 1 d. ir paskirti 70 Eur baudą. Nutarimo neperkvalifikavus, paskirtą bausmę, sumažinti iki 250 Eur.
Atsiliepimas
G. Š. apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepime nurodoma, kad nesutinka su G. V. skundo reikalavimais, nes jie nėra pagrįsti. Policijos pareigūnas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą atsižvelgė į tai, kad pareiškėja nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto administracinio nusižengimo ir taikė ANK 34 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas ir skyrė pareiškėjai minimalią baudą. Prašo skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu G. V. pakartojo savo prašymą. Nurodė, kad vakarėlyje dalyvavo asmenys iš 6 šeimų ūkių, jokio pavojaus užsikrėsti COVID-19 virusu nebuvo, nes visi yra draugai. Ji žinojo, kad nei vienas iš draugų nesijaučia blogai, nejaučia jokių ligos simptomų. Mano, kad jai nepagrįstai buvo netaikytas administracinis nurodymas, nebuvo nustatyta lengvinančių aplinkybių. Ji pirmą nusižengė dėl karantino nesilaikymo susitikdama su draugais ir tik prieš pat atvykstant policijos pareigūnams ji vartojo alkoholinį gėrimą – vyną. Visiems vakarėlyje buvusiems asmenims paskirta 250 eurų baudą, o jai nepagrįstai skirta 500 eurų bauda. Mano, kad paskirta bauda jai yra per griežta. Ji nežino kiek yra COVID-19 inkubacinis periodas, t.y. laikotarpis nuo viruso poveikio iki simptomų pradžios, nes tuo nesidomėjo. Paprasčiausiai niekas iš dalyvavusių asmenų nejautė jokių ligos simptomų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusius asmenis galimybę daryti naujus administracinius nusižengimu. nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą (Panevėžio apygardos teismo 2017-03-13 nutartis).
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų”. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad „Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų“.
ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų LR Vyriausybės 2020-11-04 nutarime Nr. 1226 ‚Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų, t. y. draudžiama daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus 2.1.8.1.1. – 2.1.8.1.3. papunkčiuose nurodytas išimtis.
Kaip matyti iš bylos medžiagos G. V. prašo jos padarytą veiką perkvalifikuoti iš ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo, į 1 dalyje numatytą nusižengimą, nurodyta, kad nusižengimo padarymo metu realios grėsmės išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms nebuvo, kadangi nei vienas iš bendravusių asmenų nesirgo ir nebuvo užsikrėtęs COVID-19.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad G. V. administracinis nusižengimas buvo padarytas – 2021-01-28, t. y. karantino laikotarpiu, kurį reglamentuoja LR Vyriausybės 2020-11-04 nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. ANK 45 straipsnio 1 dalis, numato atsakomybę tik už Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus. Šiuo atveju padarytas administracinis pažeidimas negali būti kvalifikuotinas pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį, nes tik 4 dalies dispozicija numato atsakomybę už tai, kad pažeidimas yra padaromas būtent paskelbto karantino metu, t. y. ši norma turi kvalifikuojantį požymį – pažeidimas padarytas karantino metu, taip sukeliant pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Šiuo atveju administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, kad asmuo nesilaikė reikalavimo - draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus COVID-19 ar ne. Neabejotina, kad šiuo metu COVID-19 kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Tačiau, dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio, yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo – draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, yra pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai šiuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija ir karantinas, todėl šiuo konkrečiu atveju vien tik pats reikalavimo nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui. Taip pat pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių G. V. nurodytą aplinkybę, kad pažeidimo padarymo metu asmenys nesirgo ir nebuvo užsikrėtęs COVID-19.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad G. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Tai patvirtina byloje ištirtos ir nustatytos aplinkybės.
Paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, lygi sankcijoje numatytam baudos minimumui, nes byloje buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
G. V. nurodė, kad nepagrįstai buvo atsisakyta surašyti jos atžvilgiu administracinį nurodymą, nes kitiems nusižengimo dalyviams jis buvo surašytas. Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 610 str. 2 d. 3 p. numatyta: „Administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai <…> asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, vengė patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo“.
Atsižvelgiant į tai, kad G. V. administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 45 str. 4 d., padarymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos teisės pažeidimo padarymui, pagrįstai nebuvo surašytas administracinis nurodymas. Priėmusi nutarimą institucija pagrįstai nepripažino atsakomybe sunkiančia aplinkybę – G. V. girtumą, nes girtumas buvo kvalifikuojančiu požymiu kvalifikuojant G. V. veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 485 str. 1 d..
Institucija, surašiusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe G. V. prisipažinimą administracinio nusižengimo padaryme, nuoširdų gailėjimąsi bei padėjimą išaiškinti administracinį nusižengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu G. V. teigė nieko blogo nepadariusi, kad kontaktavo, bendravo su daugiau nei vieno namų ūkio asmenimis, savo veiksmais niekam pavojaus nekėlė. Jos nuomone, niekas iš vakarėlyje dalyvavusių asmenų nesirgo COVID-19, nes jokių simptomų nejautė. Apie tai, kad virusas COVID-19 turi inkubacinį periodą, ji nieko nežino.
Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2021-02-15 priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išsakytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 640 str., 642 str.,-
nutaria:
Pareiškėjos G. V. skundo netenkinti.
Palikti galioti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2021-02-15 priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.