Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su ieškovo G. B. 2022 m. gegužės 23 d. pareiškimu ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliacinis teismas gavo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį, kuria prašoma išspręsti ieškovo G. B. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-522-275/2022 nagrinėjimo.

3. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. gegužės 25 d. gautas atsakovų E. R., L. R., M. E. ir D. S. prašymas dėl 5 000 Eur baudos ieškovui G. B. skyrimo už piktnaudžiavimą nušalinimo teise civilinėje byloje Nr. e2-522-275/2022. Prašyme nurodoma, kad ieškovo pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis buvo grindžiamas 2021 m. sausio 25 d. pateiktas nušalinimas visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, taip pat 2021 m. gegužės 11 d. pateiktas nušalinimas civilinę bylą Nr. e2-522-275/2022 nagrinėjančiai teisėjai Danutei Kutrienei. Abu ieškovo pareikšti pareiškimai dėl teisėjos (teismo) nušalinimo buvo atmesti. Dėl ieškovo pareikšto nušalinimo ir jame išdėstytų aplinkybių, kurios ieškovui buvo žinomos nuo 2021 m. sausio 25 d., neįvyko Vilniaus apygardos teisme 2022 m. gegužės 24 d. suplanuotas posėdis. Prašyme nurodyta, kad atskiri profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai advokatai ir advokato padėjėjai atstovauja klientę civilinėse bylose Nr. e2-94-755/2022 ir Nr. e2-1583-429/2022 būtent prieš ieškovo minimą asmenį K. S..

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui netenkinamas.

4. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

5. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

6. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam apygardos teismui, turi būti išdėstyti konkretūs argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

7. Nagrinėjamu atveju ieškovas nušalinimą reiškia visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, grįsdamas aplinkybėmis, kad: 1) dėl Vilniaus apygardos teismo pirmininkės veiklos yra kreipęsis į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, šios institucijos atlieka tyrimą dėl šio teismo pirmininkės ir teisėjų veiklos; 2) dėl galimo poveikio Vilniaus apygardos teismui – civilinėje byloje Nr. e2-522-275/2022 atsakovo procesinę padėtį užimantis E. R. yra minėjęs, kad davė pinigų sumą verslininkui K. S. (kuris yra pažįstamas su Vilniaus apygardos teismo pirmininke), kad pinigai būtų nunešti į minėtą teismą už civilinės bylos laimėjimą.

9. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, lemiamą reikšmę turi tai, ar bylos šalies išreikšta abejonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, peticijos Nr. 33958/96). Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).

10. Kadangi ieškovas jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu, nepateikė, sprendžiama, kad ieškovo abejonės teismo nešališkumu yra grindžiamos tik prielaidomis. Ieškovui nenurodžius jokių objektyvių faktų, sudarančių kliūtis Vilniaus apygardos teismo teisėjams nešališkai išnagrinėti civilinę bylą Nr. e2-522-275/2022, prašymas nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus ir perduoti civilinę bylą nagrinėti Šiaulių, Panevėžio arba Klaipėdos apygardos teismui netenkintinas.

11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas civilinėje byloje Nr. e2-522-275/2022 jau buvo padavęs 2021 m. sausio 25 d. prašymą nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo minėtos civilinės bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti Šiaulių, Panevėžio ar Klaipėdos apygardos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovo prašymas netenkintas. Taip pat ieškovas 2021 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą nušalinti civilinę bylą Nr. e2-522-275/2022 nagrinėjančią teisėją D. Kutrienę, tačiau Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovo prašymas netenkintas. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis aplinkybių, kuriomis ieškovas grindė minėtus prašymus dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų ir bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo sutampa – ieškovas grindė prašymus nušalinti teisėjus dėl galimo poveikio teismui, taip pat nurodė, kad yra kreipęsis į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl teismo (teisėjų) veiklos.

12. Vadovaujantis CPK 68 straipsnio 4 dalimi, pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriai grįstas nušalinimas buvo atmestas. Todėl ieškovui išaiškintina, kad asmuo turi laikytis įstatymo reikalavimų, jam suteiktomis procesinėmis teisėmis naudotis pagal paskirtį. Kadangi ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-522-275/2022 reiškia pakartotinius nušalinimus teismui (bylą nagrinėjančiai teisėjai), tokį prašymą grįsdamas iš esmės pasikartojančiomis aplinkybėmis, ieškovas įspėjamas, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui piktnaudžiaujant nušalinimo teise gali būti paskirta bauda (CPK 69 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo G. B. 2022 m. gegužės 23 d. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti Šiaulių, Panevėžio arba Klaipėdos apygardos teismui netenkinti.