- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- N-62-3281-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties J. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LRG Farmacija“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Jupoga“ įgaliotam asmeniui J. D. už tai, kad jis laiku, t. y. iki 2009 m. rugsėjo 18 d., neįvykdė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. liepos 30 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-116 reikalavimų. Šiais veiksmais J. D. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 54 straipsnio 2 dalį. Atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹⁴ straipsnio 1 dalį (b. l. 10).
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos pareigūnas 2009 m. spalio 5 d. nutarimu pripažino J. D. kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) litų baudą (b. l. 12).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs J. D. skundą, 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi paliko Institucijos pareigūno 2009 m. spalio 5 d. nutarimą nepakeistą ir skundo netenkino. Teismas nurodė, kad J. D. kaip bankrutuojančios įmonės administratoriaus įgaliotas asmuo yra atsakingas, kad Institucijos duoti privalomieji nurodymai būtų įvykdyti laiku, o nesant galimybės to padaryti (kol nesibaigė duotas terminas), turi pareigą kreiptis į privalomąjį nurodymą davusį pareigūną dėl termino pratęsimo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad svarbiausias nagrinėjamo pažeidimo sudėties elementas – privalomojo nurodymo reikalavimų neįvykdymas nustatytu terminu – todėl skunde įvardytos aplinkybės, dėl kurių J. D. teigia negalėjęs įvykdyti privalomojo nurodymo, atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą nepašalina. Pažeidėjo argumentai galėjo turėti įtakos Institucijai sprendžiant privalomojo nurodymo termino pratęsimo klausimą, jeigu toks prašymas būtų buvęs pateiktas laiku. J. D. tinkamai neišnaudojo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme numatytos teisės skųsti privalomąjį nurodymą arba prašyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, todėl turi prisiimti visas dėl to kilusias teisines pasekmes, tuo pačiu ir administracinę atsakomybę už privalomojo nurodymo neįvykdymą jame nurodytu terminu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad administracine tvarka J. D. nubaustas teisėtai ir pagrįstai.
III.
Apeliaciniu skundu J. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį ir skundą patenkinti. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą formaliai, nesprendė privalomojo nurodymo teisėtumo klausimo, nevertino faktinių pažeidimo padarymo aplinkybių. Pažymi, jog bankroto administratorius be valstybės ir kreditorių pagalbos negali sutvarkyti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LRG Farmacija“ sukauptų vaistų ir kitų medicininės paskirties atliekų.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nesutinka su J. D. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti. Paaiškina, jog siekiant konkretų asmenį nubausti pagal ATPK 51¹⁴ straipsnį, būtina nustatyti du momentus: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) jo reikalavimų neįvykdymą laiku. Nagrinėjamu atveju abi sąlygos yra nustatytos ir įrodytos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
J. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje, kuri nustato administracinę atsakomybę už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, padarymą.
Bylos duomenys rodo, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas 2009 m. liepos 30 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-116, kuriuo įpareigojo bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „LRG Farmacija“ iki 2009 m. rugsėjo 18 d. išrūšiuoti, identifikuoti, nustatyti tikslius kiekius, supakuoti ir paženklinti medicinines bei kitas atliekas, sukauptas ir saugomas sandėlyje, esančiame adresu Kirtimų g. 57B, Vilniuje (b. l. 9). Vilniaus apygardos administraciniame teisme J. D. pripažino privalomojo nurodymo neįvykdymo faktą. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad ginčo patalpose esantis turtas (virš 40 tonų pasenusių vaistų) nuo bankroto proceso pradžios nėra identifikuotas kaip uždarosios akcinės bendrovės „LRG Farmacija“ nuosavybė, todėl bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Jupoga“ nustatyta tvarka jo neperėmė. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva buvo kreiptasi į pagrindinius vaistų tiekėjus, prašant padėti nustatyti šių vaistų savininkus. Pažymėjo, kad vaistų rūšiavimą gali atlikti tik specialistai. Pavojingų atliekų utilizavimui reikalingi dideli finansiniai ištekliai. Tokių lėšų bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „LRG Farmacija“ neturi, kreditoriai pinigų taip pat neskiria, todėl be valstybės paramos egzistuojanti problema negali būti išspręsta (b. l. 94-97).
Taigi iš kilusio ginčo esmės matyti, kad J. D. nepripažįsta savo kaltės dėl 2009 m. liepos 30 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-116 neįvykdymo. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pažeidėjo išdėstytos aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo realizuoti Institucijos reikalavimų, byloje nėra svarbios, negali būti laikoma pagrįsta.
Pažymėtina, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektyvioji pusė, kurios pagrindinis požymis – kaltė. Taigi siekiant taikyti teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti ne tik veikos objektyviąją pusę (šiuo atveju, privalomojo nurodymo galiojimą ir jo reikalavimų neįvykdymą laiku), bet ir tai, kad asmuo veikė kaltai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).
Įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str. 3 d.). Taigi įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiai institucijai, šiuo atveju teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes.
Išanalizavusi nagrinėjamos bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir iš esmės nevertino pažeidėją kaltinančių ir teisinančių faktinių duomenų. J. D. įvardino konkrečias priežastis, dėl kurių neįvykdė 2009 m. liepos 30 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-116, tačiau pirmosios instancijos teismas minėtoms aplinkybėms neskyrė dėmesio, nenustatė, ar uždaroji akcinė bendrovė „Jupoga“ turėjo pareigą ir objektyvią galimybę Institucijos nurodytu terminu ir įstatymų numatyta tvarka išrūšiuoti ir identifikuoti medicinines atliekas, nustatyti tikslius jų kiekius, supakuoti bei jas paženklinti, nesprendė, ar pažeidėjo veiksmams (neveikimui) turėjo įtakos administruojamos įmonės finansinė padėtis bei kt. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2854/2010).
Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant J. D. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo pažeisti ATPK 248 straipsnyje įtvirtinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliami uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
J. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.
Nutartis neskundžiama.