- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-129-436/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12949-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- M. J.
- Ieškovas
- B. K. L.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės M. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2-17123-924/20012 pagal ieškovės B. K. L. ieškinį atsakovei M. J. dėl žalos, atsiradusios dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimo, trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama priteisti iš atsakovės 51875,00 Lt turtinės ir 34528,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamo turto areštą ir kilnojamų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą 86024,04 Lt sumai. Nurodė, jog ieškinio suma yra labai didelė, atsakovė savo nekilnojamąjį turtą, taip pat kitą turtą gali perleisti kitiems asmenims, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi prašymą tenkino. Ieškovės B. K. L. ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė areštuoti atsakovės M. J. nekilnojamuosius ir/ ar kilnojamuosius daiktus ne didesnei kaip 86024,04 Lt sumai, uždraudžiant atsakovei nekilnojamuosius ir/ ar kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovei teisę nekilnojamuosius ir/ ar kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais. Neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai ieškinio sumai užtikrinti areštuoti atsakovės pinigines lėšas, turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 86024,04 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti atsakovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant iš areštuotų lėšų naudotis Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo suma asmeninių poreikių tenkinimui, taip pat leisti areštuotomis piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieškove.
Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nekilnojamąjį turtą, taip pat kitą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, o reikalavimo suma, įvertinus aplinkybę, kad ginčo šalys yra fiziniai asmenys, laikytina didele, teismas pripažįsta, kad nesiėmus ieškovės reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė M. J. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovės atsakomybė kelionėje buvo apdrausta, į bylą trečiuoju asmeniu yra įtraukta draudimo bendrovė. Pagal CK 6.254 straipsnį, jeigu draudimo atlyginimo neužtenka žalai visiškai atlyginti, skirtumą atlygina apdraustasis. Apeliantės atsakomybė apdrausta. Kelionių draudimo sąlygose numatyta draudimo civilinės atsakomybės suma yra 100.000 EUR, todėl grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės B. K. L. atstovė advokatė I. K. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovės teisė pasirinkti asmenį, iš kurio prašyti žalos atlyginimo. Ieškovė pasirinko atsakovę, kadangi mano, jog jos tiesioginiais veiksmais ieškovei yra padaryta žala, o su draudimo bendrove ieškovės nesieja jokie santykiai. Atsakovę vengia atlyginti ieškovei žalą, todėl mano, kad būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 51875,00 Lt turtinės ir 34528,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nurodydama, kad 2011-02-13 dieną apie 13 val. 30 min. slidinėjimo regione Austrijoje įvyko nelaimingas įvykis, kurio meti ieškovė susidūrė su atsakove ir mano, kad dėl atsakovės neatsargumo bei kaltės, ieškovė buvo sužalota, dėl ko patyrė turtinę žalą (gydymo paslaugos, vaistai ir kt.) bei neturtinę žalą, nes negalėjo ilgą laiką laisvai judėti, dėl ko patyrė neigiamų išgyvenimų, skausmą. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl atsakovė savo turtą gali perleisti kitiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Pažymėtina, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta c.b. Nr.2-971/2012).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė vienintelį motyvą, kad ieškinio suma yra didelė ir ieškinio reikalavimas yra turtinis, tačiau teismo nutartyje nėra jokių motyvų dėl pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo, t. y. teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nenurodė argumentų, neanalizavo ir nepagrindė įrodymais, kodėl patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. neanalizavo ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ieškovės pareikštų reikalavimų esmę, ar yra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nagrinėjamoje byloje, apsauga.
Pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad trečiasis asmuo draudimo bendrovė, kuri buvo apdraudusi atsakovę kelionės metu, pasižadėjo ieškinio patenkinimo atveju atlyginti ieškovei visą teismo sprendimu priteistą sumą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis trečiojo asmens „If P&C Insurance AS filialo 2012 m. spalio 31 d. raštas (b.l. 59), kuriame nurodyta, jog draudimo bendrovė garantuoja ieškinio šioje byloje patenkinimo atveju sumokėti ieškovei teismo priteistą žalos atlyginimą. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad byloje ieškovė neįrodė, jog egzistuoja objektyvios aplinkybės išvadai, kad atsakovė siektų paslėpti turtą, mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, sąmoningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitokį nesąžiningą elgesį dėl ko teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar taptų neįmanomu. Be to, apeliantės nuomone, ji dėl įvykio nėra kalta, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė apeliantės teises, areštuodamas jai priklausantį turtą.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, tesimas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės B. K. Lehm prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės M. J. atžvilgiu atmesti.