- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-23
- Bylos Nr.
- 1S-83-885/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės (toliau – ir prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 18 d. nutarties, kuria netenkintas prokurorės teikimas dėl areštuoto turto perdavimo valstybei, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Prokurorės teikime buvo nurodyta, kad 1997 m. vasario 3 d. baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-021-97 buvo areštuotas D. R. turtas – 11,01 Eur. Patikrinus duomenis ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuratūros sistemose bei archyvuose, nerasta daugiau informacijos apie šią baudžiamąją bylą, atitinkamai nėra galimybės nustatyti asmens duomenų, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti asmenį ir su juo susisiekti dėl areštuoto turto grąžinimo. Prokuroras, kuris organizavo ir vadovavo ikiteisminiam tyrimui, prokuratūroje nebedirba. Šiuo atveju liko neišspręstas šio areštuoto turto klausimas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsniu, prašyta šį klausimą išspręsti.
2. Skundžiama 2026 m. vasario 18 d. nutartimi prokurorės skundas netenkintas. Nutartyje nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo netenkintas ankstesnis prokurorės teikimas dėl D. R. areštuoto turto perdavimo valstybei, o šiuo atveju nagrinėtas tapataus pobūdžio teikimas, negavus jokių papildomų ir reikšmingų duomenų. Dėl to, iš esmės nesant galimybės identifikuoti asmenį ir nustatyti, kokiu pagrindu bei tikslu buvo areštuota minėta pinigų suma bei esant neaiškiai nurodytos bylos eigai ir baigčiai, prašymas netenkinamas.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesniajam teismui prašoma panaikinti skundžiamą 2026 m. vasario 18 d. nutartį bei dėl prokurorės skundo priimti naują sprendimą – baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-021-97 areštuotas D. R. priklausančias pinigines lėšas (11,01 Eur) perduoti valstybės nuosavybėn.
3.1. Prokurorė pažymi, kad, vadovaujantis BPK 94 straipsniu, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jei šie nenustatyti – pereina valstybės nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šiuo atveju, nėra gauta jokios naujos informacijos apie baudžiamąją bylą Nr. 10-2-021-97, taigi nėra galimybės nustatyti asmens duomenų, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti asmenį ir susisiekti su juo dėl areštuoto turto grąžinimo, dėl ko piniginių lėšų lemties klausimas lieka neišspręstas.
3.2. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į saugomą pinigų sumą – 11,01 Eur, taip pat į ilgą laiko tarpą, per kurį nebuvo kreiptasi dėl pinigų grąžinimo, vadovaujantis bendrais teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principais, tikslinga minėtą 11,01 Eur dydžio sumą perduoti valstybės nuosavybėn.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į prokurorės skundą, nušalinimų ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės skundas atmetamas
5. Susipažinus su aukštesniajam teismui pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, skundžiamos 2026 m. vasario 18 d. nutarties bei prokurorės skundo argumentais, spręstina, jog žemesnysis teismas šią situaciją dėl D. R. areštuoto turto perdavimo valstybei išnagrinėjo detaliai bei visapusiškai, atsižvelgdamas į visas klausimo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
6. BPK 361 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta tai, jog teismas turi teisę priimti sprendimą dėl priemonių civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos. BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato tai, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
7. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad baudžiamosios bylos Nr. 10-2-021-97 medžiaga nėra išlikusi, taigi šiuo atveju neįmanoma nustatyti, kokiu pagrindu ir tikslu buvo apribota nuosavybės teisė į D. R. turtą (11,01 Eur), taip pat neaišku, kokia yra aptariamos baudžiamosios bylos baigtis – ar ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ar byla su kaltinamuoju aktu pasiekė teismą, ar asmuo buvo nuteistas (išteisintas) ir pan. Vien tik tai, kad prašomas išspręsti klausimą patenka į teismo jurisdikciją pagal BPK 361 straipsnio nuostatas, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių padėti priimti pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, savaime nesudaro pagrindo tenkinti skundą bei panaikinti laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą, taikomą minėtam turtui. Be to, kaip paminėta ir skundžiamoje nutartyje, šis klausimas buvo išspręstas žemesniojo teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024 m. gegužės 21 d. ir yra galiojanti.
8. Įvertinus aukščiau išdėstytą spręstina, kad prokurorės skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 18 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsniu,
nutaria:
atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 18 d. nutarties.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.