Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-04-20 · Civilinė byla Nr. CIK-343/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-20
Bylos Nr.
CIK-343/2026
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00170-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Jūratė Varanauskaitė, Dalia Vasarienė
Atsakovas
A. B.
Nr. DOK-1101
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00170-2018-5
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 20 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2026 m. kovo 18 d. paduotu atsakovo A. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovų A. S., A. J., J. B., N. J., J. Š., R. J., R. J., B. K. ir L. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl leidimo be bendraturčio sutikimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą, tretieji asmenys R. B., E. B., T. B., I. D., J. B., Palangos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vertinti projekto sprendinių, nes vadovavosi kompetentingų institucijų priimtais galiojančiais sprendimais ir neturėjo teisinio pagrindo iš naujo savo iniciatyva tikrinti projekto atitikimo teritorijų planavimo dokumentams ir kitų teisės aktų reikalavimams yra nepagrįsti, nes Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai, o ne viešojo administravimo subjektai, todėl pastarųjų priimti sprendimai negali būti laikomi privalomais teismui. Be to, žemesnės instancijos teismai neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymo įvertinti projekto sprendinius atsakovo kaip bendraturčio teisių apsaugos kontekste ir nepateikė jokių argumentų, kodėl šiuo atveju buvo galima nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo duotų nurodymų pirmos instancijos teismui siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismams leidus tvirtinti projekto sprendinius buvo užprogramuotas naujas ginčas tarp bendraturčių ateityje. Taip pat liko neaišku, kodėl teismai nevertino tos aplinkybės, kad, patvirtinus projektą su netiksliais žemės sklypų kadastro duomenimis, atsakovui buvo užkirstas kelias įgyvendinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas jo priešieškinis, todėl kyla klausimas, kam apskritai reikėjo tenkinti priešieškinį, jei teismai patys ir užkirto kelią atsakovui įgyvendinti teismo sprendimą.

2. Apeliacinės instancijos teismas nurodydamas, kad šiai dienai oro uosto apsaugos zona yra išregistruota, todėl naujai formuojami keturi žemės sklypai kokybiškai iš esmės yra vienodi su galiojančiais ribojimais ignoravo bendrojo plano sprendinius, kurie ginčo teritoriją (žemės sklypus) dalina beveik pusiau į skirtingus naudojimo režimus (reglamentus). Tokiu būdu dalis naujai formuojamų sklypų patenka į gyvenamąją teritoriją, kurioje galima gyvenamųjų namų statyba, o dalis - į teritoriją, kurioje ši statyba negalima, ir tai yra viso šio ginčo priežastis. Pirmosios instancijos teismas atsakovui priskyrė projektuojamą žemės sklypą 1-4, kuriame būtent gyvenamųjų namų statyba pagal bendrojo plano sprendinius draudžiama. Be to, šis žemės sklypas yra formuojamas arčiausiai Palangos oro uosto, todėl akivaizdu kad akustinio diskomforto labiausiai bus patiriama šiame žemės sklype.

3. Teismai, byloje nenagrinėję (ignoravę) teritorijų planavimo dokumentų (bendrojo plano ir projekto) sprendinių įtakos bendraturčiams, neteisingai nustatė, kad jiems atitenkančių žemės dalių vertės yra vienodos. Darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismai neįvykdė kasacinio teismo nurodymo šioje byloje nustatyti, ar tikrai visų keturių naujai formuojamų žemės sklypų vertė, vertinant vieno kvadratinio metro kainą, yra vienoda.

3. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą tik atsakovui, nes, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, būtent asmuo, siekiantis savo nuosavybės dalį atidalyti iš bendros dalinės nuosavybės, turi pareigą į bylą teikti įrodymus, kad jam priskiriama žemės dalis yra tokios pat vertės kaip ir tenkanti kitiems bendraturčiams, o jei ji yra vertingesnė, tai kitiems bendraturčiams toks asmuo turi siūlyti kompensaciją. Nors ieškovas įrodinėjo, kad visi keturi sklypai yra vienodo vertingumo, tačiau objektyvių įrodymų į bylą nepateikė. Teismas savo ruožtu nepaaiškino, kodėl atsakovo teikta į bylą specialisto išvada neatitinka šios dienos situacijos. Pirmosios instancijos teismui buvo iškelta užduotis išsiaiškinti, ar šiuo atveju nuosavybės dalies atidalinimas iš bendros dalinės nuosavybės projekte yra pats racionaliausias, proporcingas ir teisingas, nes būtent dėl ieškovų pasirinkto nuosavybės dalių atidalinimo būdo šioje byloje ginčas ir yra. Darytina išvada, kad tik tokiu atveju, jei byloje nebūtų nustatytas racionalesnis, proporcingesnis ir teisingesnis būdas atidalinti bendraturčių dalis iš bendros dalinės nuosavybės, galėtų būti pripažinta, jog šiuo aspektu projekto sprendiniai nepažeidžia nei vieno iš bendraturčio interesų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepaisė šio nurodymo ir kitų variantų, kaip būtų galima atidalinti bendraturčių dalis, mažinant bendraturčių skaičių naujai formuojamuose žemės sklypuose, tiesiog neanalizavo, o atsakovo projektinį pasiūlymą atmetė be jokių motyvų.

4. Sprendimu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatos. Esant ginčui tarp bendraturčių dėl dviejų ar daugiau bendrų žemės sklypų pertvarkymo, bendraturčiai įgyja teisę be kito bendraturčio sutikimo tik atidalyti (o ne sujungti) savo nuosavybės dalis iš bendros dalinės nuosavybės ir tada jas pertvarkyti savo nuožiūra.

5. Teismas savo sprendime turėjo labai aiškiai įvardinti kokiu būdu yra įgyvendinamos bendraturčių nuosavybės teisės į naujai formuojamus žemės sklypus, t. y., atidalijamos konkretaus dydžio bendraturčio dalys ir jos nustatomos atitinkamuose žemės sklypuose, o ne bendraturčiams „priskiriami“ atitinkami žemės sklypai. Sprendimu priskyrus bendraturčiams atitinkamus žemės sklypus ir nenustačius konkrečių bendraturčių dalių dydžių, bendraturčių dalys naujai formuojamuose žemės sklypuose tapo lygios, dėl ko kai kurių bendraturčių dalys sumažėjo. Tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti neįmanomas, nes praktika rodo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kyla sunkumų pačiam nustatyti bendraturčių dalis naujai registruojamuose žemės sklypuose.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2026 m. kovo 17 d. Swedbank AB už kasacinį skundą mokėjimo nurodymu Nr. 344 sumokėtą 115 (šimtą penkiolika) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZP29540.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita RudėnaitėJūratė VaranauskaitėDalia Vasarienė