Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei V. G. dėl rankpinigių sutarties pripažinimo niekine ir sumokėtų rankpinigių grąžinimo bei pagal atsakovės V. G. priešieškinį ieškovui A. J. dėl sandorio pripažinimo preliminaria pirkimo–pardavimo sutartimi ir nuostolių atlyginimo (tretieji asmenys šioje byloje – E. J. ir Ž. G.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškinys

- pripažinti jo – ieškovo A. J. – ir atsakovės V. G. sudarytą rankpinigių sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento;

- taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės V. G. 14000,00 Eur sumokėtų rankpinigių;

- priteisti iš atsakovės V. G. 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- priteisti iš atsakovės V. G. visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Priešieškinis

- pripažinti jos – atsakovės V. G. – ir ieškovo A. J. sudarytą rankpinigių sutartį preliminaria gyvenamojo namo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) su žemės sklypu (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartimi;

- ieškovo A. J. jai – atsakovei V. G. – sumokėtus 14000,00 Eur laikyti sumokėtu avansu pagal preliminarią gyvenamojo namo ir žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį;

- priteisti iš ieškovo A. J., atsisakiusio sudaryti pagrindinę gyvenamojo namo ir žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, 29400,00 Eur nuostolių atlyginimo, į šią sumą įskaityti ieškovo sumokėtą avansą ir galutinai iš ieškovo priteisti 15400,00 Eur;

- priteisti iš ieškovo A. J. visas bylinėjimosi išlaidas.

III. Ieškinio argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovas A. J., jo atstovas advokatas Gytis Jaliniauskas ir trečiasis asmuo E. J. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, o su atsakovės V. G. priešieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.

Ieškovo A. J. reikalavimai / atsikirtimai grindžiami šiais ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytais argumentais, palaikytais ir paaiškintais teismo posėdžio metu ieškovo A. J. ir jo atstovo advokato Gyčio Jaliniausko bei trečiojo asmens E. J.:

- interneto skelbimų tinklapyje www.skelbiu.lt buvo paskelbtas atsakovės V. G. parduodamo gyvenamojo namo su žeme, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), skelbimas. Skelbime buvo nurodyta, jog parduodamo gyvenamojo namo bendras plotas – 264,00 kv. m, o pardavimo kaina – 175000,00 Eur. Derantis dėl parduodamo gyvenamojo namo su žeme įsigijimo sąlygų, 2016 m. liepos 10 d. ieškovas A. J. ir atsakovė V. G. pasirašė atsakovės pasiūlytą ir pateiktą rankpinigių sutartį, kuria atsakovė siekė užsitikrinti gyvenamojo namo su žeme pardavimą ieškovui. Šios sutarties pagrindu ieškovas A. J. sumokėjo atsakovei V. G. 14000,00 Eur dydžio rankpinigius. Atsakovė rankpinigių gavimą patvirtino įrašu šalių pasirašytoje rankpinigių sutartyje. Tik po rankpinigių sutarties pasirašymo, ieškovui A. J. 2016 m. liepos 14 d. susipažinus su atsakovės V. G. parodytais parduodamo gyvenamojo namo bei žemės sklypo dokumentais, paaiškėjo, jog atsakovės patalpintame skelbime nurodyta ir atsakovės nuolat žodžiu apie parduodamą gyvenamąjį namą pateikta informacija yra klaidinga, t. y. realus gyvenamojo namo bendras plotas ne 264,00 kv. m, o tik 198,00 kv. m, ką patvirtina jau ieškinio rengimo metu interneto puslapyje www.skelbiu.lt skelbtas atsakovės V. G. pakoreguotas parduodamo gyvenamojo namo su žeme skelbimas. Šis suklaidinimas laikytinas esminiu. Paaiškėjusio dydžio gyvenamasis namas ieškovui A. J. yra netinkamas. Be to, atsižvelgiant į klaidingai nurodytą gyvenamojo namo plotą, atsakovės V. G. pageidauta gyvenamojo namo pardavimo kaina yra aiškiai per didelė. Esant tokioms aplinkybėms, šalys taip ir nesusitarė dėl esminių gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sąlygų (konkretaus parduodamo turto savybių ir jo kainos), dėl ko nei preliminari, nei pagrindinė atsakovei V. G. priklausančio gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. 2016 m. liepos 18 d. raštu ieškovas A. J. išsiuntė atsakovei V. G. raginimą grąžinti jo sumokėtus rankpinigius – 14000,00 Eur, – raginimas atsakovei įteiktas 2016 m. liepos 25 d., tačiau atsakovė iki šiol ieškovui rankpinigių negrąžino;

- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.98 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, jog rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.74 straipsnio 1 dalį daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriams notarinė forma yra privaloma, todėl rankpinigiais negali būti užtikrintas nekilnojamojo turto pirkimas–pardavimas. Imperatyvioms įstatymo normoms, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnio 1 dalis), šalys negali patvirtinti niekinio sandorio (Lietuvos Respublikos CK 1.78 straipsnio 1 dalis) ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti. Atsižvelgus į tai, ieškovo A. J. ir atsakovės V. G. sudaryta rankpinigių sutartis yra niekinė ir negaliojanti (Lietuvos Respublikos 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis, 6.98 straipsnio 2 dalis ir 6.393 straipsnio 1 dalis);

- pagal Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pagrindų. Atsižvelgus į tai, jog ieškovo A. J. ir atsakovės V. G. sudaryta rankpinigių sutartis yra niekinė, atsakovė turi grąžinti ieškovui pagal ją gautus 14000,00 Eur;

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės V. G. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- atsakovė V. G. siekia įrodyti, kad šalių sudaryta rankpinigių sutartis nelaikytina susitarimu dėl rankpinigių, o laikytina preliminaria gyvenamojo namo ir žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimi. Tai paneigia bylos nagrinėjimo teisme ištirti įrodymai. Pirmiausia – tai šalių rankpinigių sutarties turinys. Ir ieškovas A. J., ir atsakovės sutuoktinis – trečiasis asmuo – Ž. G. verčiasi automobilių prekyba. Būtent šioje veikloje dažnai naudojami rankpiningiai ir buvo atsakovės V. G. sutuoktinio siekis ir esminė sąlyga tolimesniems bendradarbiavimui. Ieškovas A. J. taip pat vienareikšmiškai suprato su atsakove V. G. sudarantis rankpinigių sutartį ir jai mokantis būtent rankpinigius. Tai, jog šalys siekė sudaryti ir sudarė rankpinigių sutartį neginčytinai patvirtina pačios atsakovės V. G. slapta daryto ir teismui pateikto pokalbio garso įrašo turinys. Iš atsakovės V. G. pateikto šalių pokalbio akivaizdu, kad būtent po rankpinigių sutarties sudarymo atsakovė V. G. siekė su ieškovu A. J. sudaryti preliminarią gyvenamojo namo ir žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį ir ją iš anksto buvo parengusi, tačiau ieškovas nesutiko. Iš šalių pokalbio turinio taip pat akivaizdu, kad atsakovė V. G. puikiai supranta sudariusi rankpinigių sutartį ir iš ieškovo A. J. priėmusi rankpinigius, taip pat supranta, kad tokia šalių sudaryta sutartis yra niekinė ir dėl to siekia kitos šalių sutarties pasirašymo. Be to, atsakovė V. G. reikalauja ieškovo A. J. pasirašyti kitą sutartį atsisakydama savo parašu patvirtinti rankpinigių gavimo faktą rankpinigių sutartyje. Todėl atsakovės V. G. reikalavimas šalių sudarytą rankpinigių sutartį pripažinti preliminaria sutartimi yra ne kas kita, kaip siekis išsaugoti teorinę galimybę reikalauti bent dalies iš ieškovo A. J. priimtų rankpinigių kaip jos tariamai patirtų nuostolių atlyginimo, nes nereikšdama jokio reikalavimo atsakovė V. G. akivaizdžiai turėtų grąžinti ieškovui A. J. niekinio sandorio pagrindu gautas pinigines lėšas;

- atsakovės V. G. reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis):

- visų pirma, net jeigu teismas nuspręstų, jog šalių sudaryta rankpinigių sutartis turėtų būti laikoma preliminaria nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi, turėtų būti sprendžiamas klausimas, dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta gyvenamojo namo su žemės sklypais pirkimo–pardavimo sutartis. Akivaizdu, kad šalių derybos dėl sandorio nutrūko būtent dėl atsakovės V. G. ir jos sutuoktinio – trečiojo asmens – Ž. G. kaltės, nes ieškovas A. J. buvo akivaizdžiai suklaidintas ar net sąmoningai apgaudinėjamas dėl esminių parduodamo gyvenamojo namo savybių, t. y. dėl jo bendro ploto ir kainos. Atsakovei V. G. nurodant parduodamo gyvenamojo namo bendrą plotą 264 kv. m, 1 kv. m kaina buvo 583,33 Eur (154000,00 Eur / 264 kv. m). Paaiškėjus tikrajam gyvenamojo namo bendram plotui – 198,17 kv. m, – jo 1 kv. m kaina pakito, t.y. pakilo, – 777,11 Eur (154000,00 Eur / 198,17 kv. m). Ieškovas A. J. su sutuoktine ieškojo pirkti erdvesnio gyvenamojo namo nei jų turimas, o išaiškėjus tikrajam gyvenamojo namo plotui šis pasirodė mažesnis nei ieškovo su sutuoktine turimas, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro pažyma;

- civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo, tačiau asmuo negali gauti daugiau nei prarado. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. Vertinant atsakovės V. G. argumentus, susijusius su jos sutuoktinio – trečiojo asmens – Ž. G. tariamai skubiai sudaryta 2016 m. liepos 12 d. gyvenamojo būsto Vokietijoje nuomos sutartimi, taip pat vertinant teismui pateiktą trečiojo asmens Ž. G. darbo sutartį, akivaizdu, kad būstas buvo nuomojama trečiojo asmens Ž. G., turinčio kažkur gyventi dirbant Vokietijoje, poreikiais, o ne dėl to, kad atsakovei būtų atsiradusi būtinybė skubiai apsigyventi Vokietijoje. Be to, nuomos kaina perdėtai didelė. Atsakovė V. G. absoliučiai deklaratyviai, be jokių įrodymų, tvirtina patyrusi nuostolių dėl 2016 m. liepos 12 d. nuomos sutarties sudarymo. Dar daugiau abejonių kelia tai, kad atsakovė V. G. pripažįsta, jog rankpinigius iš ieškovo gavo 2016 m. liepos 10 d., o jos sutuoktinis – trečiasis asmuo – Ž. G. nuomos sutartį dėl būsto Vokietijoje nuomos sudarė jau 2016 m. liepos 12 d., t. y. praėjus vos 2 dienoms po rankpinigių sutarties sudarymo. Tokia atsakovės sutuoktini skuba, kuriai jokių priežasčių nebuvo, niekaip nepateisinama ir neturinti jokio realaus pagrindo, ypač, kai pati atsakovė teismui yra pateikusi įrodymus, jog jos darbo santykiai Lietuvoje turėjo pasibaigti tik nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.

Ieškovas A. J. savo reikalavimus / atsikirtimus grindžia šiais bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais: interneto skelbimų tinklapio www.skelbiu.lt skelbimais; rankpinigių sutartimi; atsakovei V. G. adresuotu 2016 m. liepos 18 d. raginimu grąžinti rankpinigius ir šio raginimo įteikimą patvirtinančiu įrodymu; Nekilnojamojo turto registro pažyma apie savo nekilnojamąjį turtą; taip pat ieškovės V. G. pateiktais rašytiniais įrodymais ir garso įrašu.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. J. ir jo sutuoktinė – trečiasis asmuo –E. J. papildomai paaiškino, kad ketino iš santuokoje sukauptų / įgytų pinigų įsigyti jų šeimai tinkamą sodybą. Interneto skelbimuose susidomėjo atsakovės V. G. ir jos sutuoktinio – trečiojo asmens – Ž. G. sodyba. Dėl Gelažių sodybos įsigijimo iš vienos pusės derėjosi ieškovas A. J., o iš kitos – užsienyje buvęs trečiasis asmuo Ž. G.. Atsakovė V. G. iš esmės tik vykdė tai, ką jai pasakydavo sutuoktinis – Ž. G.. Ieškovui A. J. pavyko nusiderėti sodybos pardavimo kainą iki 154000,00 Eur. Atsakovė V. G. ir jos sutuoktinis Ž. G. skubino ieškovą A. J. kaip galima greičiau sudaryti nekilnojamojo turto įsigijimo sandorį. Kadangi iš tikrųjų ketino pirkti Gelažių sodybą, ne kartą ją apžiūrėjo, gal kokius keturis kartus, ir net 2016 m. liepos 10 d. sumokėjo rankpinigius, ketino neužilgo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį – 2016 m. rugpjūčio 10 d., tačiau iki pat paskutinės akimirkos nebuvo matę ketinamo įsigyti turto dokumentų, atsakovė V. G. vis vengė juos parodyti. Jau po rankpinigių sumokėjimo, susipažinus su nekilnojamojo turto dokumentais, paaiškėjo, kad gyvenamasis namas yra gerokai mažesnės nei buvo skelbiama internete, ką patvirtina ieškovės V. G. teismui pateiktas garso įrašas. Apžiūrėdami gyvenamąjį namą, to nepastebėjo, nesusiorientavo, neįvertino erdvių. Paklausus, dėl ko visgi buvo tartasi, ieškovas A. J. atsakė, kad tarėsi dėl gyvenamojo namo su visais baldais, žiemos sodu, lodžijomis, terasomis ir garažu, žemės sklypo po statiniais ir dar kelių žemės sklypų, buvusių greta, pirkimo. Paklaustas, ieškovas A. J. atsakė, kad atsakovei V. G. duoti pinigai – 14000,00 Eur – būtų įskaityti į sodybos pardavimo kainą. Teismo posėdžio metu ieškovas A. J. 14000,00 Eur vadino rankpinigiais. Paklausus, kas buvo sutarta dėl sumokėtų 14000,00 Eur, jei pirkimo–pardavimo sandoris nebūtų sudarytas, ieškovas A. J. atsakė, kad būtų nutikę taip, kaip parašytą rankpinigių sutartyje.

IV. Priešieškinio argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovės V. G. ir trečiojo asmens Ž. G. atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė bei trečiasis asmuo Ž. G. visiškai nesutiko su ieškovo A. J. pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti, palaikė pareikštą priešieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės V. G. atsikirtimai / reikalavimai grindžiami šiais priešieškinyje nurodytais argumentais, palaikytais ir paaiškintais teismo posėdžio metu atsakovės V. G. ir trečiojo asmens Ž. G. atstovės advokatės Jurgitos Žiužnienės bei trečiojo asmens Ž. G.:

- atsakovė V. G. 2015 m. vasario 26 d. įdėjo skelbimą į interneto tinklalapį www.skelbiu.lt (http://www.skelbiu.lt/skelbimai/gvvenamasis-namas-su-baldais-erdviu-kiemu 20834171.html): Kauno rajone, Sausinės kaime, parduoda gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), ir dar dviem žemės sklypais: (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bei (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno jos šeima. Turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovei V. G. ir jos sutuoktiniui – trečiajam asmeniui – Ž. G., nes įgytas santuokos metu (santuoka sudaryta 2005 m. sausio 27 d.). Žemės sklypas buvo įgytas pirkimo–pardavimo sutartimi 2005 m. balandžio 12 d., o gyvenamasis namas buvo pastatytas ir įregistruotas 2013 m. gegužės 21 d. Skelbime buvo nurodyta, kad parduodamas namas yra 5 kambarių, 2012 metų statybos, 264,00 kv. m ploto, trijų žemės sklypų plotas – 18,00 a, visa kaina – 175000,00 Eur. Pažymėtina, kad skelbimas buvo suformuluotas pagal turėtą VĮ „Registrų centras“ 2013 m. gegužės 21 d. pažymą, kur buvo nurodyti visi parduodamo turto duomenys: plotas bruto – 264,00 kv. m, garažo plotas – 34,78 kv. m, gyvenamasis plotas – 117,46 kv. m, naudingas plotas – 117,73 kv. m, bendras plotas – 198,17 kv. m. Taip atsakovė skelbime nurodė bruto plotą (pastato plotas brutto – visų aukštų, rūsio (pusrūsio) ir pastogės patalpų ploltas, suskaičiuotas pagal sienų išorės matmenis), t. y. skelbime nurodytas plotas faktiškai apėmė net tik gyvenamąjį plotą, bet ir lodžijas, terasas, žiemos sodą ir garažą. Duomenys neiškraipyti;

- dėl parduodamos sodybos tarėsi ieškovas A. J. ir jos – atsakovės V. G. – sutuoktinis – trečiasis asmuo – Ž. G., kuris nuo 2016 m. balandžio 2 d. gyveno ir dirbo Vokietijoje, nuomojosi 1 kambarį kartu su kitataučiu asmeniu. Derybos vyko telefonu ieškovo iniciatyva. Ieškovas A. J. su sutuoktine – trečiuoju asmeniu –E. J., vaikais, net tėvais, iš viso keturis kartus, apžiūrėjo sodybą, taip pat ir gyvenamąjį namą. Ieškovas A. J. ketino pirkti gyvenamąjį namą su žemės sklypu po juo ir dar du greta esančius žemės sklypus. Ieškovui ir jo šeimai viskas patiko ir tiko. Derybos buvo baigtos 2016 m. liepos 10 d., susitariant dėl tokių sąlygų: ieškovas A. J. gyvenamąjį nama su žemės sklypu ir dar dviem žemės sklypais (visa teritorija buvo aptverta tvora), taip pat baldais, pirks už 154000,00 Eur. Pažymėtina, kad derybų metu ieškovas A. J. nuderėjo gyvenamojo namo kainą – padaryta 21000,00 Eur nuolaida. Atsakovė V. G. su sutuoktiniu sutiko su ieškovo A. J. pagrindine sąlyga – nerodyti visos namo pirkimo–pardavimo kainos, nes pas pirkėjus yra „juodi“ pinigai. Taip pat buvo sutartas išsikraustymo ir pagrindinės sutarties sudarymo terminas – iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. Derybos vyko intensyviai, derintam konkrečias sąlygas, ieškovas A. J. buvo labai aktyvus ir kėlė daug reikalavimų, pavyzdžiui: buvo deramasi dėl galutinės turto kainos (buvo padaryta didžiulė nuolaida), ieškovas reikalavo kuo greičiau sudaryti pagrindinę sutartį ir išsikraustyti. Reikalavimas išsiraustyti buvo ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 10 d., nors, pabrėžtina, kad buvo dedamos dideles pastangos, kad namai būtų atlaisvinti dar anksčiau, nežiūrint į tai, kad atsakovė V. G. su sutuoktiniu aiškino, jog visa šeima ketina išsikraustyti tiesiai į Vokietiją, o gyvenamąjį namą nuomai surasti yra labai sunku dėl mažos namų nuomos pasiūlos, o greitai galima gauti tik ženkliai brangesnius namus. Atsakovė V. G. prašė nustatyti išsikraustymo terminą bent iki 2016 m. rugsėjo 10 d., tačiau ieškovui A. J. kategoriškai nesutinkant ir motyvuojant tuo, kad jų namas, kuriame tuo metu gyveno, yra taip pat parduodamas ir jie turi išsikelti, atsakovė V. G. su sutuoktiniu nusileido ir sutiko su ieškovo A. J. sąlyga sudaryti pagrindinę sutartį ir išsikraustyti iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. Tokia skuba atsakovės V. G. šeimai buvo labai nenaudinga, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad namą norėjo parduoti, o taip pat planavo ateityje išsikraustyti į Vokietiją, sutiko paspartinti procesą, patiriant tam tikrus nuostolius. Trečiajam asmeniu Ž. G. būnant Vokietijoje, 2016 m. liepos 10 d. ieškovas A. J. kartu su sutuoktine E. J. atvyko pas atsakovę V. G. į namus ((duomenys neskelbtini)) ir atsivežė 14000,00 Eur avanso. Avanso suma buvo suderinta su atsakovės V. G. sutuoktiniu Ž. G.. Jokios kalbos apie rankpinigius nebuvo. Ieškovas A. J. siūlė mokėti 4000,00 Eur avansą, tačiau atsakovė V. G. pageidavo gauti 10 procentų nuo sandorio kainos, t. y. 15400,00 Eur, tačiau buvo suderėta dėl 14000,00 Eur. Trečiasis asmuo Ž. G. paaiškino, kad tokia suma garantuoja būsimų nuostolių, atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, dengimą. Jau tada ieškovui buvo paaiškinti galimi nuostoliai. 14000,00 Eur dydžio suma buvo adekvati bei minimali. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovui A. J. buvo padaryta didelė nuolaida, kad ieškovas pareikalavimo išsikelti į užsienio šalį su visa šeimą labai gretai – 2016 m. rugpjūčio 10 d., – kad ieškovas žinojo, kad, skubant, teks nuomotis ženkliai brangesnį gyvenamąjį būstą. Taigi trečiasis asmuo Ž. G. 2016 m. liepos 12 d. šeimai išsinuomojo namą už 950,00 Eur per mėnesį (palaukus, galėjo gauti būstą už 500,00–700,00 Eur per mėnesį). Be to, pagal nuomos sutarties sąlygas, nuomą reikėjo sumokėti į priekį, nuomos terminas – 2 metai. Taigi permoka už nuomą vertintina kaip didelis nuostolis. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą nuomos terminą, permokos suma susidaro pakankamai ženkli. Taip pat įvertintinos ir privalomos procedūros parduodant gyvenamąjį namą Lietuvoje, teismo leidimo gavimas, išsideklaravimas, pažymų užsakymas skubos tvarka, kas kainuoja brangiau. Be to, atsižvelgtina ir į laiko sąnaudas, kurių pinigais neįmanoma įvertinti, o dar nepateisinti lūkesčiai. Šalys sutarė ir aiškiai suprato, kad ieškovui A. J. atsisakius pirkti sodybą 14000,00 Eur liks kaip nuostolių atlyginimas pardavėjams, o pardavėjams atsisakius parduoti sutartą turtą, ši pinigų suma bus gražinta ieškovui. Atsakovė V. G. su sutuoktiniu Ž. G. norėjo gauti pinigus banko pavedimu, tačiau ieškovas A. J. pasielgė nesąžiningai ir atvežė grynuosius. Tada buvo pasirašyta ketinimų sutartis (preliminari pirkimo–pardavimo sutartis), kuri buvo neteisingai pavadinta „rankpinigių sutartimi“. Sutartyje nurodyta, kad ieškovas A. J. (pirkėjas) ir atsakovė V. G. (pardavėja) sudarė sutartį, kur 1 punkte nurodyta, kad sudaroma pardavėjui nuosavybės teise priklausančio turto pirkimo–pardavimo sutartis. Šiame sutarties punkte nebuvo detalizuotas parduodamas ir perkamas turtas, tačiau prie sutarties buvo pridėtas dokumentas iš gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylos su visais rekvizitais: unikaliu numeriu, plotu ir t. t., o 2016 m. liepos 14 d. buvo pridėti VĮ „Registrų centro“ pažymėjimai, kurie yra neatskiriama susitarimo dalis. Sutarties 2 punkte buvo nurodyta, kad, siekdamas užtikrinti pagrindines sutarties įvykdymą, pirkėjas pagal pagrindinę sutartį jo mokėtinų sumų sąskaita sumoka pardavėjui 14000,00 Eur sumą. Be to Sutarties 2.1 punkte buvo nurodyta, kad, jeigu pardavėjas dėl pirkėjo kaltės neįvykdo pagrindines sutarties per joje nurodytus terminus, pirkėjo sumokėti „rankpinigiai“ lieka pardavėjui. Šią sutartį šalys patvirtino parašais. Taip pat ant Sutarties 2-ojo lapo buvo parašytas tekstas: „įsipareigoju sumokėti likusią sumą – 140000,00 Eur“. Pažymėtina, kad šią sutartį atsivežė ieškovas A. J.. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad šalys sudarė ne rankpinigių, o preliminarią nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir žemės) pirkimo–pardavimo sutartį, buvo sutarta dėl visų esminių sąlygų: konkretaus turto, turto kainos, pagrindinės sutarties sudarymo termino ir turto perdavimo laiko. Darybos vyko gana ilgai, visą šį laiką ieškovas A. J. nepareiškė jokių pretenzijų dėl gyvenamojo namo ploto, ieškovui gyvenamojo namo plotas buvo aiškus, ieškovas gyvenamąjį namą ne kartą apžiūrėjo ir, gyvendamas name, turėdamas gyvenimiškos patirties, galėjo ir turėjo suprasti bei suprato ketinamo įsigyti gyvenamojo namo plotą. Ieškovas A. J. atsisakė sudaryti pagrindinę sutarto įsigyti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ne dėl gyvenamojo namo ploto, o dėl visiškai nežinomų ir nesuprantamų priežasčių, gal todėl, kad susirado kitą, patrauklesnę, sodybą arba nesutarė su sutuoktine ir galutinai neapsisprendė;

- kadangi pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo A. J. kaltės, t. y. ieškovui visiškai nepagrįstai vengiant ją sudaryti, nurodant nepagrįstą priežastį, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.165 straipsnio 4 dalį ieškovui privalu atlyginti atsakovei V. G. padarytus nuostolius;

- skaičiuojant patirtus ir atlygintinus nuostolius, būtina įvertinti visus praradimus, nuostoliai privalo būti atlyginti maksimaliai, tačiau ne viską įmanoma įvertinti pinigais. Nagrinėjamu atveju patirtus nuostolius sudaro turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala siejama su permokėtu namo nuomos dydžiu, negautomis pajamomis, kitais praradimais ar negauta nauda. Minimaliai buvo permokėta už gyvenamojo būsto Vokietijoje nuomą po – 250,00 Eur per mėnesį, – o daugiausiai – po 450,00 Eur per mėnesį. Kadangi būsto nuomos sutartis sudaryta dvejiems metams, nuoma permokėta 6000,00–10800,00 Eur. Vidurkis – 8400,00 Eur. Be to, ieškovui A. J. buvo padaryta net 21000,00 Eur, dėl ko vėliau, ieškant naujų pirkėjų, jau nebebuvo galima vėl iškelti parduodamo turto kainos iki pačioje pradžioje prašytos sumos – 175000,00 Eur. Ieškovui padaryta nuolaida vertintina kaip finansinis praradimas. Sugaišto laiko, kelionės išlaidų, važinėjant pažymų ir tvarkant dokumentus, nebeįmanoma tiksliai apibrėžti. Be to, patirti ir netiesioginiai nuostoliai – prarastos galimybės piniginė vertė. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo A. J. priteistina 29400,00 Eur nuostolių atlyginimo, į šią sumą įskaitant 14000,00 Eur sumokėto avanso ir galutinai priteisiant 15400,00 Eur.

Atsakovė V. G. savo atsikirtimus / reikalavimus grindžia šiais bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais rašytiniais įrodymais: interneto skelbimų tinklapio www.skelbiu.lt skelbimu; Nekilnojamojo turto išrašais; Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla; rankpinigių sutartimi; garso įrašu; mobiliojo telefono išklotinėmis; susirašinėjimo išrašu; turto vertės nustatymo pažyma; duomenimis apie deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje ir apie išvykimą iš Lietuvos deklaravimą; duomenimis apie atsakovės darbo ir vaikų mokslo Lietuvoje nutraukimą; trečiojo asmens Ž. G. darbo Vokietijoje sutartimi; trečiojo asmens Ž. G. gyvenamojo būsto Vokietijoje nuomos sutartimi; trečiojo asmens Ž. G. kaimyno gyvenamojo būsto nuomos sutartimi; gyvenamojo būsto Vokietijoje nuomos kainų palyginimu; duomenimis apie registraciją Vokietijoje; mokėjimų pavedimais už būsto nuomą; taip pat liudytojos L. J. teismui duotais paaiškinimais (matė, kaip: pas atsakovę V. G. atvykę ieškovas A. J. su sutuoktinė E. J. kažką pasirašė, kažkokį dokumentą; ieškovas atsakovei davė nemažą kiekį grynųjų pinigų; pasirašius kažkokį dokumentą ir padavus pinigus, ieškovas su sutuoktinė apžiūrėjo gyvenamąjį namą).

V. Ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas.

VI. Ginčo esmė

Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo A. J. ir atsakovės V. G. 2016 m. liepos 10 d. sudarytos sutarties ir ieškovo atsakovei sumokėtų 14000,00 Eur teisinio vertinimo.

Ieškovas A. J. teigia sudaręs Rankpinigių sutartį ir atsakovei V. G. davęs rankpinigius, kuriuos atsakovė privalo grąžinti, nes Rankpinigių sutartis yra niekinė ir negaliojanti – negalėjo būti sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriui užtikrinti.

Atsakovė V. G. tvirtina sudariusi Preliminarią gyvenamojo namo ir trijų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį ir pagal ją iš ieškovo A. J. gavusi 14000,00 Eur avansą, kuris ieškovui negrąžintinas, nes dėl ieškovo kaltės nebuvo sudaryta Pagrindinė nekilnojamojo turto sutartis, t. y. ieškovas visiškai nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, dėl ko iš ieškovo priteitini visi patirti nuostoliai.

VII. Faktinės aplinkybės

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovas A. J. su sutuoktine – trečiuoju asmeniu – E. J. norėjo ir siekė įsigyti nuosavybės teise – šeimos poreikiams – atsakovei V. G. ir jos sutuoktiniui – trečiajam asmeniui – Ž. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią sodybą: gyvenamąjį namą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) su žemės sklypu (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), ir greta esančius dar du žemės sklypus: žemės sklypą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)). Dėl nurodyto nekilnojamo turto perleidimo telefonu derėjosi ieškovas A. J. ir tuo metu Vokietijoje jau gyvenantis bei dirbantis trečiasis asmuo Ž. G., o Lietuvoje tebegyvenanti atsakovė V. G. tik vykdė sutuoktinio – trečiojo asmens – Ž. G. nurodymus – susitarimus su ieškovu A. J.. Iškilus neaiškumui ar abejonei, atsakovė V. G. nedelsdama telefonu susisiekdavo su sutuoktiniu. Buvo sutarta, jog nurodytą nekilnojamąjį turtą ieškovas A. J. nupirks, t. y. šalys sudarys pirkimo–pardavimo sutartį, iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. už 154000,00 Eur.

Be to, nustatyta, kad šalys – ieškovas A. J. ir atsakovė V. G., – dalyvaujant trečiajam asmeniui – ieškovo sutuoktinei E. J., 2016 m. liepos 10 d. sudarė / pasirašė 2-ų lapų Rankpinigių sutartį (Toliau – Sutartis. Sutarties sudarymo / pasirašymo data Sutartyje nenurodyta, tačiau visi byloje dalyvaujantis asmenys nurodė būtent šitą Sutarties sudarymo / pasirašymo datą, t. y. ginčo dėl to nėra). Ieškovas A. J. Sutartyje vadinamas Pirkėju, o atsakovė V. G. – Pardavėju. Pažymėtina, kad šalys pasirašė iš anksto paruošą, spausdintą, standartinį Sutarties tekstą, į jį ranka įrašant kai kuriuos, bet ne visus duomenis. Sutartyje buvo nurodyta, kad „pasirašydamos šią sutartį šalys patvirtina, kad jos yra sudariusios Pardavėjui nuosavybės teise priklausančio turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Pagrindinė sutartis) (Sutarties 1 straipsnio 1 punktas). Turto aprašymui skirta vieta palikta tuščia, t. y. Sutartyje nenurodyta, dėl kokio turto sutarta ar tariamasi. Sutarties 1 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad „siekdamas užtikrinti Pagrindinės sutarties įvykdymą, Pirkėjas pagal Pagrindinę sutartį jo mokėtinų sumų sąskaita sumoka Pardavėjui 14000 eurų sumą (toliau – Rankpinigiai) per dienų nuo šios Sutarties pasirašymo“. Terminui skirta vieta, t. y. per kiek dienų sumokama nurodyta pinigų suma, palikta tuščia – neįrašyta. Sutarties 2 straipsnyje nurodytos Pagrindinės sutarties neįvykdymo pasekmės: „jei Pagrindinės sutarties per joje nurodytus terminus neįvykdo Pardavėjas dėl Pirkėjo kaltės, Pirkėjo sumokėti Rankpinigiai lieka Pardavėjui“ (1 punktas); „jei Pagrindinės sutarties per joje nurodytus terminus neįvykdo Pirkėjas dėl Pardavėjo kaltės, Pardavėjas privalo sumokėti Pirkėjui dvigubą Rankpinigių sumą“ (2 punktas) ir kita. Sutartyje taip pat numatytos baigiamosios nuostatos: ginčų sprendimas, šios sutarties įsigaliojimas ir pabaiga, originalūs egzemplioriai ir panašiai. Pažymėtina, kad šioje Sutartyje nėra jokių priedų, apie ką buvo nurodyta atsakovės V. G. procesiniuose dokumentuose ir teisme atsakovės V. G. ir trečiojo asmens Ž. G. atstovės advokatės Jurgitos Žiužnienės. Pažymėtina ir tai, kad Sutarties 2-o lapo viršuje ranka įrašyta „Įsipareigoju sumokėti likusią sumą 140000 eurų“. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad tai įrašė ne Sutarties šalys, o ieškovo A. J. sutuoktinė – trečiasis asmuo – E. J.. Sutarties 2-o lapo apačioje atsakovės V. G. ranka įrašyta „aš V. G. a. k. (duomenys neskelbtini) už parduodamą namą, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus nr. (duomenys neskelbtini) rankpinigius 14000 (keturiolika tūkstančių eurų) gavau“. Pažymėtina ir tai, kad po Sutarties šalių parašais yra išaiškinta, jog „rankpinigiais negali būti užtikrinta preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma (Lietuvos Respublikos CK 6.98 straipsnis), todėl rankpinigiais negali būti užtikrinamas, pavyzdžiui, nekilojamojo turto pirkimas.“ Taip pat nurodyta, kad „turto aprašymas turi būti kiek įmanoma išsamesnis. Galima daryti nukreipimą į Sutarties priedą. Rankpinigių sutartimi gali būti patvirtinamas ir kito tipo sutarčių sudarymas <...>“.

Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys – ieškovas A. J. ir atsakovė V. G., – bei jų pusėję esantys tretieji asmenys – E. J. ir Ž. G. –nurodė skirtingas derybų dėl nekilnojamojo turto ir 2016 m. liepos 10 d. sutarties sudarymo aplinkybes bei skirtingus 14000,00 Eur ieškovo atsakovei duotų pinigų vertinimus.

Nagrinėjamu atveju teismui privalu išsiaiškinti tikrąją šalių valią ir tikruosius ketinimus.

Atsakovė V. G. pateikė teismui slapta darytą garso įrašą – jos, ieškovo A. J. ir ieškovo sutuoktinės E. J. pokalbį. Ginčo dėl šio įrodymo leistinumo nėra – ieškovas A. J. pripažino, kad teismui pateiktame garso įraše kalba jis, jo sutuoktinė ir atsakovė, o ieškovo atstovas advokatas Gytis Jaliniauskas rėmėsi šiuo garso įrašu atsikirtinėdamas į atsakovės priešieškinio argumentus.

Išklausius nurodytą garso įrašą, nustatyta, kad pokalbis vyko po 2016 m. liepos 10 d. sutarties sudarymo – 2016 m. liepos 15 d. Ieškovas A. J. pasakė atsakovei V. G., jog jam iškilo finansinių sunkumų, tačiau jis sodybą pirks, nors jos sutuoktiniui telefonu ir sakė, kad nebegali, siūlė kompensaciją, tačiau, atsakovės sutuoktiniui nesutikus, jis kreipsis į banką paskolos, nes neketina prarasti rankpinigių. Be to, ieškovas nurodo, kad jų sudaryta Rankpinigių sutartis nėra aiški, banko tarnautojui neaišku, už ką tiksliai duoti rankpinigiai – nenurodytas objektas. Patikslinus, bankas rankpinigių sumą užskaitytų kaip pradinį įnašą už perkamą turtą. Atsakovė V. G. pripažino sudarytos sutarties trūkumus ir pasiūlė pasirašyti kitą / naują sutartį, kurios pavyzdį / blanką jį rado internete. Atsakovė tikino, jog tai iš esmės tas pats, kas jau sutarta / pasirašyta, tik jau bus konkrečiai nurodyti perkamų objektų – gyvenamojo namo ir žemės sklypų – duomenys (unikalūs numeriai, kadastriniai numeriai, adresai ir panašiai), iki kada turi būti sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris, t. y. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d., susitars dėl baldų ir kitų sąlygų. Atsakovė V. G. sakė, jog iš esmės galima abi sutartis sudėti greta (jau pasirašytą ir atsakovės siūlomą pasirašyti). Ieškovas A. J. ir jo sutuoktinė paprašė atsakovės papildyti 2016 m. liepos 10 d. sutartį ranka įrašant, jog atsakovė gavo 14000,00 Eur už konkretų gyvenamąjį namą. Atsakovė sutiko ir įrašė prašomą sakinį, tačiau atsisakė šį sakinį pasirašyti ir į šią sutartį įrašyti kitas sąlygas, pavyzdžiui, konkrečių nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ir išsikėlimo terminų. Atsakovė V. G. reikalavo pasirašyti naują sutartį, kur būtų visos šios sąlygos. Ieškovas susipažino su atsakovės pateikta sutartimi ir pasakė, kad tai pirkimo–pardavimo sutartis, kad čia numatomas avansas, tai negerai, nes avansas skiriasi nuo rankpinigių, gali būti grąžintas. Atsakovė dažniau vartoja rankpinigių, ne avanso sąvoką. Ieškovas kalba tik apie rankpinigių davimą. Atsakovė dar kartą žodžiu patvirtino ieškovui, kad gavo iš jo rankpinigius, ir nurodė, jog ji taip pat jau davė rankpinigius, kurių taip pat nenori prarasti. Ieškovas A. J. suabejojo atsakovės siūlomos pasirašyti sutarties sąlygomis ir išreiškė norą ją parodyti banko tarnautojui ir pasitarti. Atsakovė neprieštaravo ir jos siūloma nauja sutartis nebuvo pasirašyta. Atsakovė V. G. piktinosi ieškovo elgesiu ir teigė nebepasitikinti juo, norinti garanto, kad ieškovas pirks sutartą turtą, nes jų pasirašyta sutartis nieko verta, jai nepatinkanti, nes ten nieko nėra konkretaus, pasirašyta tik dėl rankpinigių. Atsakovė priminė pasirašytos sutarties sąlygas, jei kuris sutarto turto nepirks ar neparduos, rankpinigiai negrąžinami arba sumokami dvigubi. Ieškovui A. J. susipažinus su nekilnojamojo turto dokumentais ir paprašius pasidaryti jų kopijas bankui, atsakovė atsisakė juos duoti motyvuodama tuo, kad jie jos ir ji nenorinti jiems jų duoti, nebepasitiki. Ieškovui pasiteiravus dėl gyvenamo namo ploto neatitikimo skelbime ir dokumentuose, atsakovė nepaaiškino. Tada ieškovas A. J. pasakė, kad atsakovės siūlomą sutartį ketina parodyti advokatui ir pasitarti. Atsakovė V. G. neprieštaravo.

VIII. Teisinis vertinimas

Sandoriai, taip pat ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Respublikos CK 1.71 straipsnio 1 dalis).

Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (Lietuvos Respublikos CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (Lietuvos Respublikos CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems Lietuvos Respublikos CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą. Vieni iš tokių sandorių yra susitarimai dėl rankpinigių ir preliminarios sutartys (Lietuvos Respublikos CK 6.99 ir 6.165 straipsniai).

Lietuvos Respublikos CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje išsamiai ir nuosekliai aiškinama, kad preliminarioji sutartis yra ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Lietuvos kasacinis teismas yra išskyręs preliminarios sutarties požymius – tai: aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; šio susitarimo rašytinė forma. Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju, kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų pagal preliminariąją sutartį, grąžinimo, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl jų gali būti reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos CK 6.237 straipsnį. Lietuvos kasacinis teismas laikosi praktikos, jog avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovo A. J., trečiųjų asmenų E. J. ir Ž. G. bei liudytojos L. J. paaiškinimus, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad:

- ieškovas A. J. ir atsakovė V. G., 2016 m. liepos 10 d. sudarydami / pasirašydami Rankpinigių sutartį iš esmės siekė užsitikrinti sutarto nekilnojamojo turto pirkimą–pardavimą ir pasirinko vieną iš galimų esamų ar būsimų prievolių užtikrinimo būdą – rankpinigius (Lietuvos Respublikos CK 6.70 straipsnis ir 6.98 straipsnio 1 dalis). Šalys suprato, jog pasirašo susitarimą būtent dėl rankpinigių ir to siekė, ką patvirtina teismui ieškovo A. J. pateiktos Rankpinigių sutarties turinys – Sutarties 2 straipsnio nuostatos, kur nurodytos prievolės neįvykdymo pasekmės šalims, t. y. rankpinigių praradimas ar dvigubas sumokėjimas, – ir atsakovės V. G. pateiktas garso įrašas, kur atsakovė būtent šias Sutarties nuostatas primena ieškovui ir jo sutuoktinei, aiškindama, kad jai reikia rimto garanto, kad ieškovas vis tik pirks jos šeimos sodybą;

- Rankpinigių sutartį šalys sudarė derybų metu, suprantama, žodžiu aptarę būsimo nekilnojamojo turto sandorio sąlygas (pirkimo–pardavimo daiktus, kainą ir sutarties sudarymo laiką), tačiau dar iki preliminarios nekilnojamojo turto sutarties sudarymo, ką patvirtina atsakovės V. G. pateiktas garso įrašas, kur atsakovė reikalaują ieškovą pasirašytą naują sutartį, kurioje būtų nurodytos konkrečios jų sutartos sąlygos – tikslūs perkamų–parduodamų daiktų duomenys, galutinė kaina, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas ir panašiai, – nes šalių sudarytoje sutartyje nėra konkretumo, ką patvirtina ieškovo A. J. pateiktos Rankpinigių sutarties turinys. Esant tokioms aplinkybėms šalių sudaryta Rankpinigių sutartis nelaikytina preliminaria nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, nes neatitinka preliminarios sutarties požymių.

Atsižvelgus į tai, atmestini atsakovės V. G. priešieškinio reikalavimai dėl ieškovo A. J. ir jos – atsakovės V. G. – sudarytos Rankpinigių sutarties pripažinimo preliminaria nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartimi ir dėl ieškovo A. J. jai sumokėtų 14000,00 Eur laikymo sumokėtu avansu pagal nurodytą preliminarią sutartį.

Pažymėtina, kad šalys – ieškovas A. J. ir atsakovė V. G. – 2016 m. liepos 10 d. Rankpinigių sutartį sudarė siekdami užtikrinti nekilnojamųjų daiktų (gyvenamojo namo ir žemės) pirkimo–pardavimo sutartį, kuriai privaloma notarinė forma (Lietuvos Respublikos CK 1.74 straipsnis), o pagal Lietuvos Respublikos CK 6.98 straipsnio 2 dalį rankpinigiais negali būti užtikrinta preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma.

Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnio 1 dalis), šalys negali patvirtinti niekinio sandorio (Lietuvos Respublikos CK 1.78 straipsnio 1 dalis) ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti. Tokio sandorio negaliojimas nepriklauso nuo jį sudariusių šalių valios. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismui privalu konstatuoti ex officio (savo iniciatyva ) (Lietuvos Respublikos CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovo A. J. ir atsakovės V. G. 2016 m. liepos 10 d. sudaryta Rankpinigių sutartis yra niekinė ir negaliojanti.

Nepripažinus 2016 m. liepos 10 d. šalių sudarytos sutarties preliminaria nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, nepripažinus ieškovo A. J. atsakovei V. G. duotų pinigų – 14000,00 Eur – avansu ir pripažinus šalių sudarytą Rankpinigių sutartį prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms, t. y. niekine ir negaliojančia, atsakovės V. G. priešieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš ieškovo yra taip pat atmestinas.

Kai imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (Lietuvos Respublikos CK 6.145 straipsnio 2 dalis ir 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (Lietuvos Respublikos CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (Lietuvos Respublikos CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju restitucija taikytina ir iš atsakovės V. G. ieškovui A. J. priteistina 14000,00 Eur (Lietuvos Respublikos CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.146 ir 6.241 straipsniai). Atsakovė V. G. žinodama, kad rankpinigiais negalima užtikrinti nei preliminarios, nei notarine forma sudarytinos sutarties, ką patvirtina ieškovo A. J. pateiktos Rankpinigių sutarties turinys, vis tik sudarė rankpinigių sutartį užtikrinti nekilnojamojo turto sandorį ir taip prisiėmė visą dėl to galimų atsirasti neigiamų pasekmių riziką.

Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. ir 6.261 str. numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, tampa skolininkui vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokomos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Atsižvelgus į tai ir visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu bei restitucijos taikymo, iš atsakovės V. G. priteistinos ieškovo A. J. prašomos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

IX. Bylinėjimosi išlaidos

Patenkinus ieškovo A. J. ieškinį ir atmestus atsakovės V. G. priešieškinį, iš atsakovės V. G. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 ir 88 straipsniai, 93 straipsnio 1 dalis ir 98 straipsnis).

Ieškovui A. J. iš atsakovės V. G. priteistina 461,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, ir 778,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Visos šios ieškovo A. J. bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytinais įrodymais, taip pat ir išlaidos teisinei advokato pagalbai.

Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, bylos paruošimą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu, bylos nagrinėjimo eigą, teismo posėdžių kiekį, ieškovo A. J. – advokato – buveinės vietą ir advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat atstovavimo kokybę: parengtų procesinių dokumentų kiekį, apimtis ir kokybę, aktyvumą proceso metu, daro išvadą, kad ieškovo pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas, todėl nemažintinas.

Be to, iš atsakovės V. G. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei – 9,77 Eur.

X. Laikinosios apsaugos priemonės

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės V. G. turto areštas (Turto arešto akto identifikavimo kodas: 2016036523), – kurios, patenkinus ieškinį, lieka galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnis).

Be to, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi taikytos dar vienos laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje – ieškovo A. J. turto areštas (Turto arešto akto identifikavimo kodas: 2016060022), – kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalimi, nepatikslinus areštuotino turto, iš Turto arešto aktų registro išregistruotos, t. y. taikytos laikinosios apsaugos priemonės jau yra netekusios galios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. ieškinį tenkinti, o V. G. priešieškinį atmesti.

Pripažinti A. J. ir V. G. 2016 m. liepos 10 d. sudarytą Rankpinigių sutartį niekine ir negaliojančia.

Taikyti restituciją ir priteisti iš V. G. A. J. 14000,00 Eur (keturiolika tūkstančių eurų 00 ct), 5 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 461,00 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio ir 778,40 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 40 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš V. G. valstybei 9,77 Eur (devyni eurai 77 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.