- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-355-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Auruškevičius Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- V. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui I. M.
atsakovui V. M.
vertėjai T. G.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 metų spalio 8 dienos sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka tarp I. M. ir V. M. ir padalintas santuokoje įgytas turtas.
Aprašomoji dalis
nustatė
I.Ginčo esmė
Ieškovė I. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 1984 06 29 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2416, dėl sutuoktinio, atsakovo V. M. kaltės, palikti jai pavardę-M., nustatyti jų nepilnametės dukros A. V. M. gyvenamąją vietą su jų motina – ieškove I. M., priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 500Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, už laikotarpį nuo 2006 07 01 iki 2007 03 31, priteisti išlaikymo įsiskolinimą- 4500Lt; Dukros A. V. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina;
Santuokoje įgytą turtą prašė padalinti ir ieškovei priteisti: butą, esantį (duomenys neskelbtini), vertė 150 000Lt, elektrinę viryklę-500Lt vertės, šaldytuvą „Snaigė“- 400Lt vertės, skalbimo mašiną „BEKO“- 300Lt vertės, trijų dalių veidrodžius spintai-200Lt vertės. Viso priteisti turto už 151 400 Lt.
Atsakovui priteisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 80 000Lt,vertės, automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), 1989m,vertė- 2000Lt, automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)1985m, vertė – 100Lt, virtuvės baldus-300 vertės, sekciją su baru-500Lt vertės, televizorių „Samsung“-200Lt vertės, dviejų durų spintą-200Lt vertės, DVD grotuvą-200Lt vertės, sodo inventorių-300Lt vertės, koridoriaus spintą-50Lt vertės. Viso priteisti turto už 83 850 Lt.
Kadangi kompiuteriu, sofa-lova, trijų dalių spinta, televizoriumi „PHILIPS“, mikrobangų krosnele, vaikų kambario baldais (sekcijas spinta knygoms) naudojasi vaikai, prašė juos pripažinti nedalinamu turtu.
Nurodė, kad atsakovas reiškia nepasitenkinimą ieškove, pastoviai įtarinėja neištikimybe, pasireiškia nepagrįsti pavydo priepuoliai, išgėręs tampa agresyvus, nevengia vartoti fizinę jėgą, buvo atvejų, kai bijodavo grįžti į namus, kol namuose nebūdavo sūnaus. Dėl atsakovo vartojamo fizinio smurto kreipėsi į policiją.
Nurodė, kad atsakovas nuosavybės teise turi buto dalį Rusijos Federacijoje, (duomenys neskelbtini), o ieškovė jokios asmeninės nuosavybės neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2008 06 26 posėdyje su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad nesutarimai atsirado praėjusiais metais dukrai pradėjus bendrauti su vaikinu, prasidėjo atsakovo ignoravimas, atstūmimas, atsakovas teigė nevartojęs alkoholinių gėrimų, prie šeimos išlaikymo prisidėjo, sutiko mokėti dukros išlaikymui po 280Lt į mėnesį, turtą prašė dalinti lygiomis dalimis.
Institucija teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnyba neprieštaravo dėl nepilnametės A. V. M. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove I. M. bei išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo V. M..
Nurodė, kad nepilnametei A. V. sudarytos minimalios sąlygos mokytis ir ilsėtis, ji su mama ir broliu jau metus gyvena viename buto kambaryje. A. V. aiškiai išreiškė norą gyventi su mama, nes tėvo bijo ir negali atleisti už patirtas nuoskaudas, su tėvu bendrauti nenori. Pilnametis sūnus A. M., gim. 1987-12-07 mokosi (duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo profesinio mokymo centre. Tėvas kas mėnesį perveda į A. V. sąskaitą po 70 litų, nors anksčiau mergaitės nerėmė, nieko nepirko. Ieškovė I. M. pagal verslo liudijimą prekiauja Gariūnų turgavietėje ir gauna pajamas leidžiančias užtikrinti minimalius vaikų poreikius.
Teismo posėdžio 2008 09 24 metu ieškovė papildomai nurodė, kad dėl tėvo elgesio teko prašyti, kad jos draugė priimtų pas save laikinai gyventi dukrą. Prašė turtą padalinti nelygiomis dalimis: ieškovei priteisti 2/3 turto, atsakovui 1/3dalį turto, priteisti iš ieškovės sumokėti kompensaciją atsakovui per du metus už didesnę jai tenkančio turto dalį, priteisti 4 500Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006 07 01 iki 2007 03 31.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Teismas nutraukė santuoką, registruotą 1984 06 29 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2416, tarp I. M. ir V. M. dėl atsakovo V. M. kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko ieškovei pavardę-M.; nustatė nepilnametės šalių dukros A. V. M., gim.1990 11 26, gyvenamą vietą su ieškove, vaikų motina, I. M.; priteisė iš atsakovo, dukrai A. V. M., gim. 1990 11 26, išlaikymą-500Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007 04 24 iki jos nepilnametystės; priteisė iš atsakovo V. M. dukros išlaikymui 1000Lt skolą už laikotarpį nuo 2006 07 01 iki 2007 03 31.
Teismas nustatė šį santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: butą, (duomenys neskelbtini), vertė-292 000Lt vertės (ekspertizės pažyma, 2008 03 15, Nr.310); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), 76 000Lt vertės;
bei kilnojamąjį turtą: automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), 1989m,vertė-2000Lt, automobilį VW PASSAT, (duomenys neskelbtini) 1985m, vertė – 100Lt, elektrinę viryklę-500Lt vertės, šaldytuvą-400Lt vertės, skalbimo mašiną „BEKO“-300Lt vertės, trijų dalių veidrodžius spintai-200Lt, virtuvės baldus -300 vertės, sekciją su baru -500Lt vertės, televizorių „Samsung“-200Lt vertės, dviejų durų spintą -200Lt vertės, DVD grotuvą-200Lt, sodo inventorių-100Lt vertės, koridoriaus spintą-50Lt vertės. Taip pat šalys įsigijo, kompiuterį, sofą-lovą, fotelį, trijų durų spintą, televizorių „PHILIPS“, mikrobangų krosnelę, vaikų kambario baldus (sekcijas, su spinta knygoms);
Teismas sprendė, kad šalys kilnojamojo turto įsigijo už 5350Lt, o viso santuokoje įgyto turto vertė sudaro -373 350Lt ir santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą padalino sekančiai:
priteisė ieškovei I. M.: butą, (duomenys neskelbtini), vertė-292 000Lt; viryklę-500Lt vertės, šaldytuvą- 400Lt vertės, skalbimo mašiną „BEKO“- 300Lt vertės, trijų dalių veidrodžius spintai-200Lt, mikrobangų krosnelę, 300Lt vertės. Viso kilnojamojo turto vertė 1700Lt. Iš viso, ieškovei priteisė turto už 293 700Lt;
priteisė atsakovui V. M.: žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) 76 000Lt vertės (ekspertizės pažyma, 2008 03 15, Nr.310); automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), 1989 m,vertė-2000Lt, automobilį VW PASSAT, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini)1985m, vertė – 100Lt, virtuvės baldus -300 vertės, sekciją su baru -500Lt vertės, televizorių „Samsung“-200Lt vertės, dviejų durų spintą -200Lt vertės, DVD grotuvą -200Lt, sodo inventorių-100Lt vertės, koridoriaus spintą-50Lt vertės. Viso kilnojamojo turto vertė- 3650Lt. Iš viso atsakovui priteisė turto už-79 650Lt; ieškovę įpareigojo per dvylika mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovui 44 800Lt kompensaciją už jai atitenkančią didesnę turto dalį; iš atsakovo ieškovės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas: 200Lt žyminį mokestį, 1750Lt už advokato teisinę pagalbą bei 37Lt- išlaidas susijusias su buto ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės perskaičiavimu; iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 3783,99Lt žyminį mokestį už priteistą turtą ir 180Lt žyminio mokesčio už ieškovės reikalavimą priteisti dukrai išlaikymą.
Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo kompiuterį, sofą-lovą, fotelį, trijų durų spintą, televizorių „PHILIPS“, mikrobangų krosnelę, vaikų kambario baldus (sekcijas, su spinta knygoms) pripažinti nedalinamu turtu, nes šiuo turtu naudojasi vaikai ir prašymą tenkino iš dalies, kadangi teismo nuomone mikrobangų krosnelės paskirtis yra visos šeimos poreikių tenkinimas, o nedalinamu turtu pripažino kompiuterį, sofą-lovą, fotelį, trijų durų spintą, televizorių „PHILIPS“, vaikų kambario baldus (sekcijas, su spinta knygoms). Mikrobangų krosnelę teismas įvertino 300Lt, kadangi šalys nenurodė jos kainos ir įtraukė ją į sutuoktinių dalinamą turtą.
Teismas konstatavo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas. Netinkamą atsakovo elgesį patvirtino apklausti liudytojai (b.l. 139) bei byloje esantys rašytiniai įrodymai ir nors liudytojai yra šalių vaikai, tačiau teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Teismas atmetė kaip nepagrįstus, atsakovo 2007 10 22 teismo posėdyje nurodytus argumentus, kurių pagrindu būtų galima pripažinti ieškovę kalta dėl santuokos iširimo ir juos laikė neįrodytais (CPK 178 straipsnis).
Teismas tenkino ieškovės prašymą ir po santuokos nutraukimo paliko ieškovei pavardę- M. (CK 3.69 straipsnis).
Teismas konstatavo, kad atsakovas nepakankamai prisidėjo prie šeimos, nepilnametės dukros išlaikymo ir nors atsakovas sutiko mokėti 280 litų per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau teismas įvertinęs atsakovo gaunamas pajamas (apie 2900Lt per mėnesį) bei tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, sveikatos problemų taip pat neturi, iš atsakovo nepilnametės dukros A. V. M., gim. 1990 11 26, išlaikymui priteisė po 500Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos - 2007 04 24 iki dukros pilnametystės.
Teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą priteisti 4500Lt išlaikymo įsiskolinimą ir sprendė, kad ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų, kad atsakovas visiškai neteikė išlaikymo už laikotarpį nuo 2006 07 01 iki 2007 03 31 ir prašomą priteisti sumą sumažino iki 1 000Lt.
Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų kad vaikas gyvena netinkamose sąlygose, motina turi nuolatinį darbą, todėl geresnės sąlygos augti nepilnamečiui vaikui yra pas motiną ir tenkino ieškovės prašymą nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove.
Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto vertei nustatyti atsakovo prašymu teismas skyrė ekspertizę (b.l. 220). Atsakovui nesutikus su ieškovės nurodyta sodo inventoriaus 300Lt dydžio verte, o ieškovei nepateikus įrodymų dėl vertės bei konkrečiai nenurodžius koks sodo inventorius įtrauktas į dalinamą turtą, sodo inventoriaus vertę sumažino iki 100Lt.
Teismas konstatavo, kad nepilnametei dukrai greit sueis pilnametystė (2008-11-26), ji dar mokosi ir suėjus pilnametystei dar bus išlaikoma, prižiūrima ieškovės, gyvens pas ieškovę, o atsakovas Rusijoje, Jekaterinburge, turi nuosavybės teisę į dalį buto, kurią pardavęs turės galimybę panaudoti lėšas kitai gyvenamajai patalpai įsigyti, todėl sprendė, jog yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir nustatyti nelygias šalių dalis į bendrą turtą ir ieškovei pripažinti teisę į 2/3 turto, kas sudaro 248 900Lt, o atsakovui 1/3 dalį turto, kas sudaro 124 450Lt., ir
ieškovei priteisti šį turtą: butą, (duomenys neskelbtini), vertė-292 000Lt (ekspertizės pažyma, 2008 03 15, Nr.310); viryklę-500Lt vertės, šaldytuvą- 400Lt vertės, skalbimo mašiną „BEKO“- 300Lt vertės, trijų dalių veidrodžius spintai-200Lt, mikrobangų krosnelę-300Lt vertės,Viso kilnojamojo turto vertė 1700Lt. Iš viso, ieškovei priteisiamo turto vertė – 293 700Lt.
atsakovui priteisti nekilnojamąjį turtą-žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) 76 000Lt vertė (ekspertizės pažyma, 2008 03 15, Nr.310); taip pat atsakovui priteisti šį kilnojamąjį turtą: automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1989 m.,vertė-2000Lt, automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) 1985m, vertė – 100Lt, virtuvės baldus -300 vertės, sekciją su baru -500Lt vertės, televizorių „Samsung“-200Lt vertės, dviejų durų spintą -200Lt vertės, DVD grotuvą -200Lt, sodo inventorių-100Lt vertės, koridoriaus spintą-50Lt vertės. Viso kilnojamojo turto vertė- 3650Lt Iš viso atsakovui priteisto turto vertė-79 650Lt.
Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovei tenka didesnė turto dalis, ieškovę įpareigojo per dvylika mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovui 44 800Lt kompensaciją (124 450Lt-79 650Lt).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas V. M. apeliaciniu skundu, kurį vėliau patikslino, prašo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei panaikinti; dukters A. V. M. išlaikymui priteisti 400 LT per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, butą (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) dalinti lygiomis dalimis po ½ kievienai iš šalių.
Nurodė, kad ieškovės į bylą pateikti policijos įstaigos atsakymai į skundus dėl netinkamo atsakovo elgesio negali būti tinkamais įrodymais pagrindžiančiais atsakovo kaltę, kadangi policija privalo registruoti bei reaguoti į kiekvieną gyventojų pranešimą apie galimą teisės pažeidimą ir tik atlikus tyrimą gali nustatyti buvo padarytas pažeidimas ar ne. Kadangi ieškovė suinteresuota sukurti neigiamą atsakovo įvaizdį, todėl pateikė atsakymus į policijai rašytus pareiškimus dėl atsakovo prieš ją naudoto fizinio smurto bei agresijos esant neblaiviam. Tačiau nė vienas iš policijos tyrimų nebuvo baigtas kaip to reikalauja Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau-BPK), o ieškovei buvo siūloma kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau šia įstatymo numatyta galimybe ieškovė nepasinaudojo, todėl ieškovės argumentai dėl atsakovo, kaip sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo, nepagrįsti.
Nurodė, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų, jog 2007-07-03 ieškovė su sūnumi sumušė atsakovą ir jam buvo sulaužyta nosis bei padaryti kiti sužalojimai.
Nurodė, kad 2007-04-02 atsakovo sūnus A. M. iš keleto metrų šovė į atsakovą iš dujinio pistoleto ir nudegino atsakovo veidą bei kaklą, dėl to jis kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka ( b.l. 117). Teismo posėdžio metu ieškovė ir A. M. savo kaltę pripažino ir atsakovo atsiprašė, be to įsipareigojo atsiimti priešpriešinį pareiškimą, todėl teismui pateiktas ieškovės pareiškimas dėl 2007-07-03 įvykių negali būti vertinamas kaip atsakovo kaltės įrodymas, nes pareiškimą ieškovė įsipareigojo atsiimti.
Nurodė, kad konfliktai pradėjo kilti kai pas dukterį A. V. M. ėmė lankytis jos draugas ir žmonos skatinamas pasilikdavo nakvoti bute. Kadangi jie tryse miegodavo vienoje lovoje atsakovas negalėdamas toleruoti tokios padėties ėmė reikalauti, kad draugas baigtų nakvoti pas dukrą, todėl dukros parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs. Teismas nesiaiškino ir dukters nurodyto fakto, kodėl ji jaučia didelę nuoskaudą atsakovui. Nepagrįsti dukros argumentai, jog draugas likdavo nakvoti tik tada kai nieko nebuvo namuose, kadangi nuotraukos (kurių po teismo sprendimo priėmimo byloje atsakovas nerado) patvirtino, jog draugas nakvojo kai namuose buvo brolis ir motina, todėl atsakovas daro išvadą, kad teismas byloje esančių įrodymų nevertino objektyviai bei neatsižvelgė į atsakovo charakteristiką esančią byloje (b.l. 28).
Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie išskirtinius dukters Alisos poreikius ir jų tenkinimui reikalingas papildomas išlaidas, o abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės vienoda, todėl pirmos instancijos teismo priteistas 500 Lt išlaikymo dydis mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį turi būti sumažintas iki 400 Lt.
Nurodė, kad nori jog dukra gyventų su atsakovu, kadangi motina daro neigiamą įtaką dukrai. Atsakovas, pirmos instancijos teismo prašė paskirti dukros psichologinę ekspertizę ir siekė nustatyti ar dukros pasirinkimas gyventi su motina nėra sąlygotas to gyvenimo būdo kuris yra primestas nepilnametei ir psichologiškai nesubrendusiai dukrai, tačiau teismas tokį prašymą atmetė.
Nurodė, kad teismas be pagrindo nukrypo nuo lygių dalių principo ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Teismo argumentas jog dukra lieka gyventi su motina ir tai yra pakankamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo prieštarauja CK 3.123 straipsniui bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kadangi privilegijų suteikimas vienam iš sutuoktinių gauti didesnę nei vienodą turto dalį iš esmės pažeidžia bendraturčio nuosavybės teises ir lygiateisiškumo prezumciją kurios nesilaikymui nėra priežasčių. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Auščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2003). Teismas sprendime padalindamas turtą ir priteisdamas visą butą ieškovei, praktiškai paliko atsakovą be gyvenamosios vietos, be to ieškovės nurodoma, atsakovui priklausanti buto dalis Rusijoje, (duomenys neskelbtini) sudaro 7 kvadratinius metrus ir bute gyvena motina su broliu, todėl parduoti nurodyto buto nėra jokios galimybės.
Nurodė, kad nepagrįsta teismo išvadą, jog nustatant dukters gyvenamąją vietą su ieškove yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi teismas priteisė 500 Lt dydžio išlaikymą dukrai A. M.. Aplinkybė jog dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas taip pat nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę.
Atsiliepimas
Ieškovė I. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrįstai konstatavo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovo nurodomi įvykiai 2007-07-03 ir 2007-04-02 kai jis buvo sužalotas, nepagrįsti, kadangi ieškovė nuo neblaivaus vyro gynėsi visais įmanomais būdais, o tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas sutiko taikytis tik patvirtina, jog atsakovas pripažįsta smurto šeimoje atvejus. Dukra jaučia nuoskaudą dėl tėvo elgesio kadangi jis nuolat iš jos tyčiojasi tiek šeimos, tiek draugo akivaizdoje, todėl dukra šalinasi tėvo ir stengiasi su juo nebendrauti. Kadangi dukra A. M. toliau studijuos universitete daugiau lėšų reikia papildomiems užsiėmimams, be to ji auga, auga ir jos poreikiai, o atsakovas yra darbingas žmogus ir jo gaunamos pajamos yra pakankamos, kad būtų mokamas priteistas 500 Lt išlaikymas kas mėnesį.
Nurodė, kad dukra aiškiai išreiškė norą gyventi su motina, o kaip nustatė teismas, atsakovas nepakankamai rūpinosi dukra ir skyrė jai mažai dėmesio, todėl dukros noras gyventi su motina yra natūralus. Teismas pagrstai priteisė ieškovei butą (duomenys neskalbtini), kadangi ji gyvens su abiem vaikais ir jai tenka didesnė rūpesčių vaikais dalis.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus (CPK 183 str.,185 str.), konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės , iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes patvirtinančias, jog atsakovas netinkamai vykdė, savo kaip, sutuoktinio pareigas kurios numatytos CK 3.27 straipsnyje. Atsakovas ieškovės neištikimybės fakto neįrodė (CPK 178 str.), todėl spręsti, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir ieškovė, pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į A. V. M. amžių, lytį, jos poreikius, sutinka su pirmos instancijos teismo išvada dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir pirmos instancijos teismo sprendimo argumentus ir šiuo klausimu jų nebekartoja.
Teisėjų kolegija sutinka ir su A. V. M. gyvenamosios vietos nustatytu su ieškove, nes atsakovo ir dukros santykiai rodo, kad tėvo auklėjimo metodai yra neadekvatūs dukros poelgiams.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.), tačiau dalijant sutuoktinių turtą teismas turi teisę nukrypti nuo lygių sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str.).
Iš bylos medžiagos seka, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, fiziškai ir morališkai privertęs atsakovę teismo keliu reikalauti santuokos nutraukimo. CK 3.123 straipsnis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, bei kitas svarbias aplinkybes, dalindamas turtą teisę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad ieškovė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės pareiškė, esant A. V. M. nepilnametei, teismo sprendimas yra priimtas A. V. M. nesulaukus pilnametystės, esant atsakovo kaltei dėl santuokos nutraukimo, turėjo teisinį pagrindą spręsti dėl bendro turto nelygių dalių paskirstymo ginčo šalims, tačiau ne tokiomis proporcijomis, kaip sprendė pirmos instancijos teismas.
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad su ieškove lieka gyventi abu ginčo šalių vaikai, iš kurių vienas teismo sprendimo priėmimo metu buvo nepilnametis, vaikai savo uždarbio neturi ir įsigyti nuosavo būsto negali, atsakovo ir jo vaikų santykiai yra įtemti, sprendžia, kad ieškovei bei ginčo šalių vaikams gyvenimas bute su atsakovu yra konfliktiškas , todėl dalinant bendrą sutuoktinių turtą pirmos instancijos teismas vieną vertingą nekilnojamąjį daiktą skyrė ieškovei, o kitą atsakovui.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis turto dalimis ir sprendžia, kad teisinga laikyti, jog visas ginčo šalių nurodyti tiek kilnojamieji tiek nekilnojamieji daiktai sudaro 5/5 dalis viso turto, kurio 3/5 dalys turi būti paskirtos ir priteistos ieškovei teisėjų kolegijos nurodytais pagrindais , o 2/5 dalys atsakovui (CK 1.5 str.).
Dėl dalijamo turto vertės nustatymo
Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta tikroji jo vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Iš išdėstyto seka, kad CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme, gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis , t.y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo ar tik dėl turto padalinimo iškėlimu. Teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius.
Pirmos instancijos teismas 2007-11-15 nutartimi paskyrė ekspertizę ginčo šalių nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. 2008-10-08 priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi nekilnojamojo turto vertės ekspertizės 2008-03-15 akto Nr. 310 išvadomis. Šiuo ekspertizės aktu konstatuota, kad buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2008-02-09 sudarė 292 000 Lt., o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2008-02-09 sudarė 76 000 Lt.
Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr.09/01-12:03 bei nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, su kuriais sutiko atsakovas.
Minėti įrodymai (CPK 197 str.) įrodo, ginčo šalių dalijamo turto vertės pokyčius. Taigi, 2009-01-12, būklės buto (duomenys neskelbtini) rinkos vertė sudarė 219 271 Lt., o žemės sklypo rinkos vertė 54,841 Lt.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys sutinka su kilnojamųjų daiktų pasidalijimu ir jų verte, tai, kad bendro turto masė, atsižvelgiant į nekilnojamųjų daiktų vertės pokyčius, sudaro 279462 Lt sumą, o atsakovui priteisto turto vertė pirmine išraiška sudaro 111 784,80 Lt (2/5 dalys), tai, kad atsakovas yra gavęs kilnojamųjų daiktų už 1510 Lt daugiau, todėl atėmus atsakovui paskirto ir priteisto žemės sklypo vertę, iš ieškovės atsakovo naudai priteistos piniginės kompensacijos dydis keistinas ir didintinas iki 55 433,80 Lt sumos. Priteistos iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidos mažintinos sekančiai: žyminis mokestis iki 120 Lt., išlaidos advokato pagalbai alyginti iki 1050 Lt., išlaidos žemės sklypo ir buto vertės nustatymui iki 22,20 Lt.
Iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 319,14 Lt žyminio mokesčio išlaidos už iš dalies patenkintą apeliacinį skundą.
Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
1. Atsakovo V. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-08 sprendimą pakeisti.
2. Sprendimo dalį, kuria iš ieškovės I. M. atsakovo V. M. naudai priteista 44 800 Lt piniginė kompensacija, už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį, o iš atsakovo ieškovės priteistą 200 Lt žyminio mokesčio, 1750 Lt, išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti bei 37 Lt išlaidų turto vertės nustatymui pakeisti ir iš ieškovės atakovo naudai priteistos piniginės kompensacijos sumą padidinti iki 55 433, 80 Lt; iš atsakovo ieškovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti: žyminio mokesčio iki 120 Lt, išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti iki 1050 Lt., bei išlaidų turto vertei nustatyti iki 22,20 Lt.
Priteisti iš ieškovės I. M. atsakovo V. M. naudai 319, 14 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.