- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-07
- Bylos Nr.
- ATP-776-533/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Dovidaitis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuriuo A. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., jam paskiriant 2500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarimu A. J. nubaustas už tai, kad jis 2011 m. birželio 21 d., apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini), Vievio m., Elektrėnų sav., vairavo transporto priemonę Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,43 promilės (pritaikius galimą matavimo paklaidą) ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Konstatuota, kad tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. J. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teigia, kad nutarimas nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais, taip pat prieštarauja Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai įrodinėjant asmens kaltumą dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo ir pažeidžia nekaltumo prezumpciją, taip pat yra tinkamai nemotyvuotas.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik esant nustatytiems visiems administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiams, taip pat, neabejotinai nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad teisės pažeidimo protokolas, atsižvelgiant į paskirtį, gali patvirtinti tik teisei priešingos veikos fiksavimo faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų, todėl juo negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, paliudijančiu automobilio važiavimo aplinkybes. Administracinio teisės pažeidimo protokolas tėra tik antrinis įrodymas, kuris yra pirminio šaltinio – pareigūnų teiginių – išraiška. Todėl tarnybinių pranešimų ir administracinio teisės pažeidimo protokolo vidinis atitikimas įrodinėjamųjų faktų prasme nedidina jų įrodomosios galios.
Apeliantas taip pat nesutinka su liudytojų parodymų vertinimu. Nurodo, kad liudytojų S. B., A. D. ir Z. S. parodymai yra nuoseklūs, logiški ir vienas kitą papildantys, tuo patvirtinantys, kad apeliantas, būdamas neblaivus, automobilio nevairavo, o alkoholinius gėrimus vartojo jau po vairavimo, t. y. išjungus variklį, ištraukus raktelius iš automobilio variklio paleidimo spynelės. Tuo tarpu liudytojų – policijos pareigūnų M. K. ir R. K. tarnybiniai pranešimai, teismo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat liudytojų M. K., R. K. ir K. K. parodymai tiesiogiai bei vienareikšmiškai nepatvirtina, kad apeliantas, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę.
Tuo pačiu apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje surinkti įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 28P-391363-11, policijos pareigūnų M. K. ir R. K. tarnybiniai pranešimai, teismo posėdžio metu jų pateikti parodymai, liudytojų M. K., R. K. ir K. K. parodymai, laikino leidimo šaknelė – nepatvirtina apeliantui inkriminuojamo teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, o patvirtina tik aplinkybes, įvykusias jau po vairavimo, kas negali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde teigia, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes pirmos instancijos teismas nutarime jį įvardija pažeidėju.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato viršininko Andžejaus Grudinskij atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą. Teigiama, kad paskirta administracinė nuobauda A. J. nėra per griežta, neperžengia Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytų sankcijų ribų. Apeliantas, vairuodamas automobilį išgėręs, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, padarė vieną sunkiausių administracinių teisės pažeidimų. Jis privalo suvokti, kad toks elgesys kelia pavojų visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, suprasti galimas tokio pažeidimo pasekmes sau pačiam ir artimiesiems.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, dėl kurių teisingumo nėra pagrindo abejoti.
Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra nustatomi faktiniai duomenys, kurie yra laikomi įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje. Pažymėtina, kad administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė buvo įrodyta remiantis ne tik administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 28P-971363-11, bet byloje surinktų įrodymų visetu – minėtu administracinio teisės pažeidimo protokolu, M. K. ir R. K. tarnybiniais pranešimais bei teismo posėdyje duotais parodymais, alkotesterio parodymų kvitu, patikros sertifikatu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, K. K., M. K. ir R. K. rašytiniais paaiškinimais bei teismo posėdyje duotais parodymais, laikino leidimo šaknele.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, A. J. versija, kad jis gėrė degtinę stovinčiame automobilyje, jau po to, kai nuo (duomenys neskelbtini) namo, važiuodamas (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančio namo nepasitvirtino, nes šią versiją paneigia neblaivumo patikrinimo duomenys, liudytojų M. K., R. K. ir K. K. parodymai, jų rašytiniai paaiškinimai ir tyrėjų M. K. bei R. K. tarnybiniai pranešimai, kuriuose išsamiai nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės – liudytojų M. K. ir K. K. teigimu automobilyje buvusių asmenų kalba buvo nerišli, nuo jų sklido alkoholio kvapas, iš jų išvaizdos bei elgesio buvo galima spręsti, kad minėti asmenys neblaivūs – tai matė ir liudytoja R. K.. Ji taip pat teigia, kad iš vairuotojo pusės išlipęs administracinio teisės pažeidimo padarymu nubaustas asmuo atidaręs galines dureles kažko ieškojo, iš svyravimo į šonus galima buvo spręsti apie jo girtumą. Liudytojas K. K. užstatė A. J. automobilį, tuo siekdamas sulaikyti apeliantą nuo vairavimo, tvirtina matęs, kaip jis, suradęs automobilio raktelius, išvažiavo per žolę. Liudytojas M. K. patvirtino važiavęs paskui pažeidimo padarymu nubausto asmens vairuojamą automobilį. A. J. versiją, jog automobilio jis nevairavo, taip pat paneigia teisminio nagrinėjimo metu duoti liudytojo M. K. (tyrėjo) parodymai, kad transporto priemonės variklio dangtis buvo šiltas. Tai patvirtina faktą, jog automobiliu apeliantas važiavo.
Liudytojų paaiškinimai nuoseklūs nuo pažeidimo užfiksavimo momento, išsamūs, nekelia abejonių ir įrodo, kad A. J. tikrai vairavo automobilį būdamas neblaivus. Byloje duomenų apie tai, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas.
Tuo tarpu liudytojų S. B., A. D. ir Z. S. parodymai nėra nuoseklūs, be to, vertintini kaip siekis padėti A. J. išvengti administracinės atsakomybės, juolab, kad apeliantą ir minėtus liudytojus sieja asmeniniai tarpusavio santykiai (S. B. yra apelianto pažįstamas, A. D. yra A. J. sugyventinė, o Z. S. - draugas), todėl darytina prielaida, kad minėti asmenys yra galimai suinteresuoti pažeidimo padarymu įtariamam asmeniui palankia bylos baigtimi. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl liudytojų pateiktų parodymų patikimumo.
Pirmos instancijos teismas, tik ištyręs visus byloje surinktus įrodymus - liudytojų parodymus, kitą rašytinę medžiagą, ir konstatavęs, kad būtent A. J. padarė jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą, nutarime jį įvardino pažeidėju. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių tokio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, nes jis visiškai įrodytas. Taigi, pagrindo teigti, kad apylinkės teismo priimtu nutarimu buvo pažeistas A. J. nekaltumo prezumpcijos principas, nėra.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. J. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK126 str. 4 d.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam A. J. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl nuobaudos sušvelninimas ar panaikinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog paskirta nuobauda adekvati padarytai pavojingai veikai.
Esant šioms aplinkybėms, sušvelninti ar panaikinti apylinkės teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.