- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-24
- Bylos Nr.
- 1-54-876/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00412-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- K. Š., T. M., O. M.
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas, Osvaldas Radimonas, Jonas Gaidukevičius
teismo posėdyje tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Šakių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) konsultantu, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,
T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šakių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas 2015-01-22 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,
O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šakių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis statybų sektoriuje Airijoje, bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs Airijoje, neteistas,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. Š. 2015-09-07, adresu: Birutės g. 2, Šakių mieste, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate, ikiteisminio tyrimo metu bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2015-12-03, adresu: Bažnyčios g. 6, Šakių mieste, Šakių rajono apylinkės teisme, teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32015-15, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje už žinomai melagingų parodymų davimą, turėdamas tikslą padėti kaltinamajam M. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės, melagingai parodė, kad M. J. 2015-06-04 po pietų, Pušyno gatvėje, Paluobių kaime, Griškabūdžio seniūnijoje, Šakių rajone, nesmurtavo nukentėjusiojo S. V. atžvilgiui, tarp įtariamojo M. J. ir nukentėjusiojo S. V. nebuvo jokio fizinio kontakto ir muštynių, M. J. net nebuvo išlipęs iš automobilio, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016-06-23, adresu: A. Mickevičiaus g. 18, Kauno mieste, Kauno apygardos teisme, nagrinėjant bylą antrą kartą apeliacine tvarka, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje už žinomai melagingų parodymų davimą, turėdamas tikslą padėti kaltinamajam M. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės, melagingai parodė, kad M. J. 2015-06-04 po pietų, Pušyno gatvėje, Paluobių kaime, Griškabūdžio seniūnijoje, Šakių rajone, nesmurtavo nukentėjusiojo S. V. atžvilgiui, kai įsiteisėjusiu 2016-06-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad 2015-06-04 K. Š. buvo šalia ir stebėjo, kaip M. J. smurtavo nukentėjusiojo S. V. atžvilgiu, tai yra, padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2015-06-04 veika), 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2015-06-04 veika) ir 284 straipsnio 1 dalyje (2015-06-07 veika).
T. M. 2015-09-07, adresu: Birutės g. 2, Šakių mieste, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate, ikiteisminio tyrimo metu bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2016-01-25, adresu: Bažnyčios g. 6, Šakių mieste, Šakių rajono apylinkės teisme, teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32015-15, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje už žinomai melagingų parodymų davimą, turėdamas tikslą padėti įtariamajam M. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės, melagingai parodė, kad M. J. 2015-06-04 po pietų, Pušyno gatvėje, Paluobių kaime, Griškabūdžio seniūnijoje, Šakių rajone, nesmurtavo nukentėjusiojo S. V. atžvilgiui, tarp įtariamojo M. J. ir nukentėjusiojo S. V. nebuvo jokio fizinio kontakto ir muštynių, M. J. net nebuvo išlipęs iš automobilio, kai įsiteisėjusiu 2016-06-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad 2015-06-04 T. M. buvo šalia ir stebėjo, kaip M. J. smurtavo nukentėjusiojo S. V. atžvilgiu, tai yra, padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2015-06-04 veika), 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2015-06-04 veika) ir 284 straipsnio 1 dalyje (2015-06-07 veika).
O. M. 2015-07-07, adresu: Birutės g. 2, Šakių mieste, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate, ikiteisminio tyrimo metu bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015-02-25, adresu: Bažnyčios g. 6, Šakių mieste, Šakių rajono apylinkės teisme, teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32015-15, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 straipsnyje už žinomai melagingų parodymų davimą, turėdamas tikslą padėti kaltinamajam M. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės, melagingai parodė, kad M. J. 2015-06-07, apie 19 val., adresu: Bažnyčios g. 1, Paluobių kaime, Griškabūdžio seniūnijoje, Šakių rajone, viešoje vietoje, prie krepšinio aikštelės, nesmurtavo nukentėjusiojo S. V. atžvilgiui, tarp įtariamojo M. J. ir nukentėjusiojo S. V. nebuvo jokio fizinio kontakto ir muštynių, kai įsiteisėjusiu 2016-06-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad 2015-06-07 O. M. buvo šalia ir stebėjo, kaip M. J. smurtavo nukentėjusiojo S. V. atžvilgiu, tai yra, padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2015-06-04 veika), 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2015-06-04 veika) ir 284 straipsnio 1 dalyje (2015-06-07 veika).
Kaltinamasis K. Š. visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje padarymo. Jis parodė, kad kalbėjosi su draugais apie įvykį ir apie tai, kad dabar jis patraukas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad melavo. Pažymėjo, kad dabar sunku viską prisiminti apie patį įvykį, todėl ir nurodė nevienodas aplinkybes. Pripažino, jog draugai S. ir V. O. prašė jo, kad meluotų, kaip viskas vyko. Nurodė, kad turėjo meluoti, jog jį mušė, todėl nuvažiavo į policiją ir pakeitė parodymus, bet po to vėl liko prie pirminių savo parodymų, kad nieko nebuvo. Kiek pamena, nebuvo tenai jokių muštynių, nors davė parodymus, kad mušė. Patvirtino, kad 2017-02-08 nurodė policijoje, kad buvo muštynės, tačiau nežino, kodėl taip kalbėjo. Nurodė, kad teisingus parodymus davė tada, kai buvo pas jį atvažiavusi policija dėl baudžiamosios bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti 2017-02-08 K. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad kaltu dėl jam pranešto įtarimo, dėl melagingų parodymų davimo baudžiamojoje byloje, kurioje buvo įtariamasis ir kaltinamasis S. V. sumušimu yra M. J., prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Gali tik trumpai paaiškinti, kad savo duotus teisingus parodymus šioje byloje pakeitė sakydamas, kad M. J. nesmurtavo prieš S. V., nors jis S. V. spyrė į koją ir sudavė smūgį į galvą, todėl, kad M. J. jo paprašė tai padaryti. Sakė, kad jam reikės važiuoti į kalėjimą, jam jo pagailo, todėl policijoje, per antrąją apklausą pakeitė parodymus ir davė melagingus parodymus. Kaip liudytojas davė melagingus parodymus ir teismo posėdžių metu teismuose Šakiuose ir Kaune. Tai darė žinodamas ir įspėtas už melagingų parodymų davimą, tai yra žinojo ir suvokė kokia už tai gresia atsakomybė. Kada tiksliai davė melagingus parodymus, datų neatsimena, bet sutinku, kad tai galėjo būti dienomis minimomis įtarime. Jo M. J. nevertė meluoti, tik prašė ir tai padarė iš gailesčio (1 t., b. l. 96).
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti 2017-03-03 papildomos apklausos metu K. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad kaltas, jog melagingai liudijo byloje dėl S. V. sumušimo, prisipažįsta. Melagingai liudyti jo prašė pats kaltininkas M. J.. Tai buvo tik pradėjus tirti bylą, tikslios datos kada jis jo prašė tai daryti ir aplinkybių nepamena. Jis pasilieka prie savo anksčiau kaip įtariamojo duotų parodymų, jų nekeičia. Nuoširdžiai gailisi dėl šio padaryto nusikaltimo (1 t., b. l. 104).
Šalies argumentai
K. Š. nurodė, kad papildomus apklausos metu duoti parodymai yra teisingi bei prisipažino, kad melagingai liudijo. Nurodė, kad 2015-06-04 T. M. ir S. V. buvo šalia, o O. prie jų tada nebuvo. Parodė, kad stovėjo už dviejų metrų, tačiau neatsimena, kiek smūgių buvo suduota. Nurodė, kad T. stovėjo prie jo, tačiau nei jis, nei T. į konfliktą nesikišo. Patvirtino, kad suprato atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Nurodė, kad M. J. jam negrasino, tiesiog įkalbėjo meluoti. Prisimindamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad tą dieną buvo tryse, tada privažiavo ketvirtas asmuo, jie visi buvo išgėrę. Nurodė, kad T. galėjo ir nematyti įvykio, jei buvo nusisukęs, kai M. J. išlipo iš mašinos. Patvirtino, kad konfliktas tarp M. J. ir S. V. užtruko neilgai, apie 5 min. Kai M. J. išlipo iš automobilio, jis ne iš karto panaudojo smurtą, tačiau negali pasakyti, kiek laiko praėjo. Dar kartą patvirtino, kad nė vienas į konfliktą nesikišo, smurtaujama buvo vieną kartą, o O. tikrai nebuvo. Nurodė, kad neatsimena dėl ko konfliktas kilo, buvo išgėręs gal pusę litro alaus. Pažymėjo, kad M. J. nebendravo su jais, nors buvo šalia, tačiau tik pasisveikino, paspaudė ranką ir viskas. Pažymėjo, kad šiuo metu yra dirbantis, jo darbo grafikas yra slenkantis, tačiau laisvomis dienomis galėtų dirbti viešuosius darbus. Nurodė, kad nuosavybės teise jokio turto neturi, uždirba 380 Eur per mėnesį. Nurodė, kad blogai vertina savo elgesį ir mano, kad taip daugiau nedarys, dėl savo poelgio gailisi.
Kaltinamasis T. M. teismo posėdžio nurodė, kad neprisipažįsta kaltu. Parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų bei pažymėjo, kad pamena, kaip viskas buvo. Pažymėjo, kad tuo metu buvo probacijos tarnybos priežiūroje, jam buvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas. Nurodė, kad tą dieną su K. Š. ir S. V. susitiko prie bažnyčios ir visi kartu ėjo prie tvenkinio maudytis. Pažymėjo, kad jie turėjo apie pusę litro alaus ir buvo išgėrę. Nurodė, kad jie ėjo, o tuo metu atvažiavo M. J., pasisveikino, paklausė, kur eina. Patvirtino, kad kaip jo pirminiuose parodymuose duota, taip jis ir pasilieka prie tų pačių parodymų. Nurodė, kad jeigu K. Š. sakė, jog ten kažkas buvo, tada turbūt jis kažko nepastebėjo, nes jis konflikto tikrai nematė. Pažymėjo, kad ji su jais alkoholio nevartojo, nes jam buvo uždrausta metus laiko vartoti alkoholį. Patvirtino, kad M. J. išlipusio iš mašinos nematė. Patikslino, kad jis pasisveikino ir padavė ranką pro pradarytą langą, bet nebuvo išlipęs. Pažymėjo, kad regėjimų sutrikimų, galvos svaigimo nebuvo, buvo blaivus, tik saulė labai stipriai švietė. Nurodė, kad kai susitiko S. V. ir K. Š., S. V. jau šlubavo, jo koja buvo sutinusi. Parodė, kad S. V. koja jau buvo sutinusi ir jis gyrėsi, kad girtas ėjo, pargriuvo ir kažką pasidarė. Nurodė, kad S. V. tą dieną maudėsi, jo sveikatos būklė po susitikimo su M. J. nepasikeitė. Patvirtino, kad niekada su M. J. nebendravo, nes tarp jų yra labai didelis metų skirtumas. Jie gyvena viename kaime, niekada nebuvo iš M. J. pusės agresijos ar valdymo bei neturi jokios baimės M. J. susitikti. Pažymėjo, kad tuo metu M. J. buvo blaivus ir važiavo dirbti. Nurodė, kad buvo kažkokia kalba tarp M. J. ir S. V. dėl kažkokio skambučio naktį, kad S. V. kažkada jam naktį skambino. Jie tiesiog persimetė pora žodžių, tačiau nebuvo jokio konflikto ar rėkimo vienas ant kito. Nurodė, kad jau du metai beveik praėję, todėl sunku kažką atsiminti. Patvirtino, kad jis tikrai atsimintų, jeigu būtų buvęs smurtas. Pažymėjo, kad tuo metu turėjo pasiėmę telefonus į rankas bei jis savo akimis nematė M. J. išlipusio iš mašinos ir smurtaujančio. Nurodė, kad buvo be akinių nuo saulės, kai atsisuko, tai saulė tiesiai į veidą švietė, tačiau negali paaiškinti, kodėl nematė jokio konflikto. Taip pat nurodė, kad tą dieną O. nematė ir jo su jais tikrai nebuvo. Nežino, ar kitą dieną buvo koks smurtas, apie tai, kad buvo smurtas sužinojo tik iš bylos duomenų.
Kaltinamasis O. M. teismo posėdžio nurodė, kad neprisipažįsta kaltu. Nurodė, kad žino jog Kauno apygardos teismas nusprendė, jog jis davė melagingus parodymus, todėl tai yra viena aplinkybė, tačiau daugiau jokių įrodymų nėra, kad jis sako netiesą. Patvirtino, kad tą dieną nebuvo jokio smurto panaudota. Nurodė, kad įvyko pokalbis tarp M. J. ir S. V.. Jis buvo netoliese, matė, kad jie kalbėjosi, bet nebuvo jokio fizinio kontakto ar pakelto tono iš M. ar iš S. pusės. Nurodė, kad pokalbio metu buvo pačioje aikštelėje, o S. V. ir M. J. kalbėjosi už tvoros, už aikštelės ribų. Parodė, kad tą dieną su juo kitų kaltinamųjų nebuvo. Jie buvo aikštelėje, sportavo, ten buvo daug jaunimo. Tada atėjo S. V. išgėręs, kažką šūktelėjo, todėl M. J. nuėjo pašnekėti su juo, po to išsiskirstė. S. V. nuėjo į parduotuvę, o M. J. liko sportuoti toliau. Patvirtino, kad M. J. jam negrasino ir neprašė liudyti jo naudai. Nurodė, kad M. J. pažįsta, nes jie gyvena viename kaime, giminystės ryšių nėra. Pažymėjo, kad jaunimas turėjo bokso pirštines, visi draugiškai sportu užsiėminėjo, tačiau nebuvo boksavimosi tarp S. V. ir M. J.. Pažymėjo, kad jie boksavosi pačioje aikštelėje, o pokalbis tarp M. J. ir S. V. vyko už tvoros, ten jokio bokso nematė. Nurodė, kad nepastebėjo, jog S. V. būtų pasikeitęs, jis buvo išgėręs, kaip atėjo, taip ir išėjo išgėręs. Taip pat nurodė, kad akivaizdžiai matėsi iš eisenos, jog S. V. buvo neblaivus, siūbavo į šonus. Parodė, kad jis buvo apie 30 metrų atstumu nuo to pokalbio ir jis matė, kas ten vyko, kad jie kalbėjosi. Nurodė, kad niekas netrukdė matymui, nes tvora buvo sietinė. Patvirtino, kad tada nebuvo jokio triukšmo, buvo ramus vakaras. Pažymėjo, kad jis pažįsta tiek S. V., tiek M. J., tačiau jie nėra draugai, nei su vienu, nei su kitu nebendrauja. Pažymėjo, kad anksčiau jis nėra teistas ir jei teismas jį pripažintų kaltu, nurodė, kad parašytų piniginės bausmės, nes šiuo metu yra grįžęs iš Airijos ir jam yra galimybė vykti ten toliau dirbti bei nurodė, kad turi piniginių santaupų.
Liudytojas S. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykį, kai jam sulaužė koją, matė T. M. ir K. Š., o kai prie aikštelės M. J. jį mušė, matė O. M.. Negali pasakyti, kodėl jie teigia priešingai, nes buvo šalia jo, kartu ėjo, atstumas buvo keli metrai. Patikslino, kad pirmą įvykį du pirmi kaltinamieji matė, o kitą – trečias kaltinamasis. Nurodė, kad pirmas konfliktas buvo Paluobiuose, kai jis su kaltinamaisiais K. Š. ir T. M. ėjo į tvenkinį išsimaudyti. Tada pro šalį važiavo M. J. su mašina, išlipo ir spyrė iš kojos jam į koją. Pažymėjo, kad jo koja buvo neseniai operuota ir buvo išsimtos plokštelės. Patvirtino, kad šalia, kelių metrų atstumu, buvo kaltinamieji K. Š. ir T. M. bei viską matė. Po to dar prie tvenkinio jis nusimovė kojinę ir parodė jiems, kad koja sutinusi. Nurodė, kad tuo metu jie visi buvo išgėrę alaus, kai ėjo maudytis. Patikslino, kad prie tvenkino ėjo šaligatviu, o tarp kaltinamųjų K. Š., T. M. ir M. J. nebuvo jokios kliūties. Parodė, kad M. J. konflikto metu buvo išlipęs iš mašinos, viskas įvyko gan greitai, truko apie 2-3 min. Dėl kito įvykio nurodė, kad jis atvyko su dviračiu į parduotuvę apsipirkti, o M. J. jį pasikvietė prie aikštelės. Ten buvo O. M. su M. J.. O. M. buvo kartu su M. J., bet jis nieko nesakė, tik stovėjo šalia, taigi girdėjo visą pokalbį. Nurodė, kad toje pačioje tvoros pusėje buvo su M. J. ir O. M., tačiau buvo ne aikštelės ribose, o už jos. Patvirtino, kad visi buvo išgėrę ir tai akivaizdžiai matėsi. Nebuvo jokių kliūčių, buvo vienas šalia kito. Nurodė, kad tuo metu ant pievutės vyko boksavimasis tarp kitų asmenų. Po konflikto ir jam pasiūlė pasiboksuoti, bet jis nesutiko, todėl išvažiavo su dviračiu iki parduotuvės ir pas draugą, o ką po to veikė M. J. jis nematė. Nurodė, kad buvo šilta diena, nebuvo jokios liūties, nebuvo triukšmo, vaikai žaidė aikštelėje krepšinį, o jie kitame aikštelės gale prie tvoros stovėjo. Nurodė, kad kitą dieną parduotuvėje sutiko O. M. ir jis jam pasiūlė pinigų, kad atsiimtų pareiškimą dėl M. J.. Paskui paskambino M. J., jis motociklu atvažiavo, buvo prie bažnyčios. Nurodė, kad O. M. jam nupirko alaus pusę litro, mokino, kaip meluoti, kad M. J. jo nemušė, o mušė šalia nepažįstamas kitas asmuo. M. J. jam nupirko dar degtinės butelį ir sulčių. O. M. buvo šalia tuo metu. Nurodė, kad jis girdėjo, jog visi, prieš važiuodami liudyti į policiją, susiskambino su M. J.. Pažymėjo, kad M. J. yra gana konfliktiškas, agresyvus, todėl jaučia baimę, kad gali susidoroti. Nurodė, kad pažįsta ir T. M., ir O. M., tačiau kodėl jie liudija M. J. naudai, jis nežino. Pažymėjo, kad jis M. J. kažkada buvo parašęs SMS žinutę, kodėl jis su juo nesisveikina, todėl mano, kad gal už tą žinutę ant jo pyksta. Pažymėjo, kad jau praėjo ganėtinai daug laiko, todėl visko pilnai neatsimena, tačiau yra įsitikinęs, kad kaltinamieji turėjo matyti konfliktą, kadangi įvykio metu stovėjo už 4-5 metrų. Nurodė, kad su M. J. anksčiau nekonfliktavo. Patikslino, kad pirmo įvykio metu M. J. jam spyrė į koją ir į galvą su ranka sudavė du kartus. Antrą kartą M. J. panaudojo smurto prieš jį prie aikštelės, tačiau jis to nesitikėjo, nes jis tą rytą jį buvo sutikęs prie parduotuvės, jie pasisveikino, o tada jį pasikvietė į aikštelę. Nurodė, kad tada jis buvo išgėręs alaus ir šampano bei jautėsi šiek tiek girtas. Konfliktas prasidėjo po to, kai paklausė su kuo būna, kur būna ir tada pradėjo smūgiuoti rankomis. Nurodė, kad smūgiai buvo suduodami rankomis į krūtinę, į nugarą, į paširdžius. Tiksliai neatsimena, kiek smūgių sudavė, gal 5-7 smūgius. Tuo metu O. M. stovėjo nuo jo per vieno metro atstumą ir žiūrėjo. Pažymėjo, kad aikštelėje buvo daug žmonių. Nurodė, kad vienas žmogus, kurio vardas ir pavardė yra M. L., buvo priėjęs paklausti, kodėl jį muša ir prašė, kad jo nemuštų.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltę patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės:
- nukentėjusiojo byloje Nr. 01-1-32015-15 S. V. parodymai, kurie fiksuoti 2015-12-03 teismo posėdžio protokole, Šakių rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nuosprendyje, 2016-06-27 Kauno apygardos teismo nuosprendyje, kad 2015-06-04 jis ėjo kartu su T. M. ir K. Š., kai sustojo su mašina M. J., išlipo ir jį sumušė. T. M. ir K. Š. buvo šalia. 2015-06-07 prie Paluobių parduotuvės buvo M. J. ir O. M.. M. J. jį sumušė, o O. M. buvo šalia (1 t., b. l. 27-39, 72-84);
- 2015-07-07 liudytojo O. M. teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo ir liudytojo apklausos protokolai, kuriuose užfiksuotas O. M. parašu patvirtintas įspėjimas prieš liudytojo apklausą už melagingų parodymų davimą numatytą baudžiamąją atsakomybę, pagal BK 235 straipsnį ir duoti melagingi parodymai, kad jis 2015-06-07 nematė M. J. smurtaujančio prieš S. V. (1 t., b. l. 20; 21);
- 2015-09-07 liudytojo T. M. teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo ir liudytojo apklausos protokolai, kuriuose užfiksuotas T. M. parašu patvirtintas įspėjimas prieš liudytojo apklausą už melagingų parodymų davimą numatytą baudžiamąją atsakomybę, pagal BK 235 straipsnį ir duoti melagingi parodymai, kad jis 2015-06-04 nematė besimušančių M. J. su S. V., jei būtų buvę muštynės tikrai prisimintų (1 t., b. l. 22; 23);
- 2015-09-07 liudytojo K. Š. teisių ir pareigų liudytojui išaiškinimo ir liudytojo apklausos protokolai, kuriuose užfiksuotas K. Š. parašu patvirtintas įspėjimas prieš liudytojo apklausą už melagingų parodymų davimą numatytą baudžiamąją atsakomybę, pagal BK 235 straipsnį ir duoti melagingi parodymai, kad 2015-06-04 M. J. nebuvo išlipęs iš savo automobilio ir S. V. nemušė (1 t., b. l. 24; 25);
- 2015-09-15 liudytojo K. Š. papildomos apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti K. Š. parodymai prieštaraujantys jo pirmiems, kaip liudytojo 2015-09-07 duotiems melagingiems parodymams, paaiškinant, kad M. J. buvo išlipęs iš automobilio ir du kartus spyrė S. V. į koją (1 t., b. l. 26);
- 2015-12-03 Šakių rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti liudytojo K. Š. melagingi parodymai teisme davus priesaiką sakyti tiesą, jam nurodant, kad 2015-06-04 konflikto tarp kaltinamojo M. J. ir nukentėjusiojo S. V. tikrai nebuvo, taip pat nebuvo fizinio kontakto, smurtas naudojamas nebuvo. Melagingai paaiškino, kad jo pirmieji kaip liudyto duoti parodymai, kad kaltinamasis iš automobilio išlipęs nebuvo ir smūgių nukentėjusiajam nesudavė, yra teisingi (1 t., b. l. 27-39);
- 2016-01-15 Šakių rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti liudytojo T. M. melagingi parodymai teisme davus priesaiką, jam nurodant, kad 2015-06-04 prie jo M. J. S. V. nemušė ir nebuvo išlipęs iš automobilio (1 t., b. l. 40-49);
- 2016-02-25 Šakių rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti liudytojo O. M. melagingi parodymai teisme, davus priesaiką sakyti tiesą, jam paaiškinant, kad 2015-06-07 prie krepšinio aikštelės tarp M. J. ir S. V. piktumų nebuvo, niekas nieko nemušė, niekas nieko neskyrė, bent jis to nematė, o jeigu būtų buvęs konfliktas, būtų kažkas atkreipęs į tai dėmesį (1t., b. l. 50-65);
- 2016-06-23 Kauno apygardos teismo teismo posėdžio protokolu, kuriame užfiksuoti liudytojo K. Š. melagingi parodymai teisme, priminus liudytojui atsakomybę, numatytą BPK 163 straipsnyje ir BK 253 straipsnyje, jam paaiškinant, kad 2015-06-04 M. J. fizinio smurto S. V. atžvilgiu nenaudojo (1 t., b. l. 66-71);
- 2016-06-27 Kauno apygardos teismo nuosprendtis, kuriuo Šakių rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (2015-06-04 veika) ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2015-06-07 veika), taip pat teismas šiuo nuosprendžiu įvertino liudytojų T. M., O. M., K. Š. parodymus, kaip bandymą padėti draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 72-84);
- 2017-01-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria nuteistojo M. J. kasacinis skundas dėl Kauno apygardos tesimo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-06-27 nuosprendžio, atmestas (1 t., b. l. 87-89).
Dėl nusikalstamų veikų vertinimo ir kvalifikavimo
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.
Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje numatytos veikos) – yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2016 ir kt.). BK 235 straipsnio 1 dalies prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį netaikytina, kai liudytojas objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus davė dėl to, kad pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2016).
Kaip matyti iš bylos medžiagos K. Š. būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį ir pilnai suprasdamas savo atsakomybę, 2015-09-07 ikiteisminio tyrimo metu Marijampolės AVPK Šakių PK, 2015-12-03 Šakių rajono apylinkės teisme ir 2016-06-23 Kauno apygardos teisme, melagingai parodė, kad M. J. 2015-06-04 Pušyno gatvėje, Paluobių kaime, Griškabūdžio seniūnijoje, Šakių rajone, nesmurtavo nukentėjusiojo S. V. atžvilgiui, kai įsiteisėjusiu 2016-06-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad 2015-06-04 K. Š. buvo šalia ir stebėjo, kaip M. J. smurtavo nukentėjusiojo S. V. atžvilgiu. K. Š. kaltę taip pat įrodo jo pačio visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis pažymėjo, kad jo meluoti prašė M. J. ir kadangi jam jo pagailo, nusprendė duoti melagingus parodymus kaltinamojo naudai ir tokiu būdu padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Darytina išvada, kad kaltinamasis davė melagingus parodymus dėl patiriamo spaudimo iš M. J. ir jo artimos aplinkos žmonių. Šios aplinkybės nustatytos ir įsiteisėjusiame 2016-06-27 Kauno apygardos teismo nuosprendyje.
Iš bylos medžiagos matyti, kad T. M. būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį ir pilnai suprasdamas savo atsakomybę, 2015-09-07 ikiteisminio tyrimo metu Marijampolės AVPK Šakių PK, 2016-01-25 Šakių rajono apylinkės teisme, melagingai parodė, kad M. J. 2015-06-04 Pušyno gatvėje, Paluobių kaime, Griškabūdžio seniūnijoje, Šakių rajone, nesmurtavo nukentėjusiojo S. V. atžvilgiui, tarp M. J. ir nukentėjusiojo S. V. nebuvo jokio fizinio kontakto ir muštynių, M. J. net nebuvo išlipęs iš automobilio, kai įsiteisėjusiu 2016-06-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad 2015-06-04 T. M. buvo šalia ir stebėjo, kaip M. J. smurtavo nukentėjusiojo S. V. atžvilgiu. Iš kaltinamojo duotų parodymų matyti, kad T. M. ir M. J. yra pažįstami, o S. V. nors ir pažįsta, tačiau nėra su juo draugai ir šiuo metu visai nebendrauja.
Nors T. M. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, tačiau teismui nekyla abejonių, jos jis padarė šią veiką. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įvykio, dėl kurio buvo duoti parodymai, metu jis kartu su K. Š. ir S. V. ėjo maudytis, vykusio konflikto metu stovėjo šalia S. V., kuris ankstesnėje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Šios bylos nagrinėjimo metu liudytojai K. Š. ir S. V. patvirtino, jog T. M. konflikto metu stovėjo šalia. Taip pat jie nurodė, kad M. J. (kaltinamasis ankstesnėje byloje) buvo išlipęs iš automobilio. Tuo tarpu T. M. kategoriškai teigė, kad M. J. nebuvo išlipęs iš automobilio ir konflikto nebuvo. Akivaizdu, kad šalia stovėdami asmenys turėjo matyti tas pačias esmines aplinkybes – išlipusį M. J., konfliktą. Kadangi Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo konstatuota, jog tuo metu ir toje vietoje konfliktas įvyko, teismas daro išvadą, kad T. M. nurodė melagingas įvykio aplinkybes. Stovėdamas šalia kitų liudytojų, kurie nurodo priešingas aplinkybes, jis negalėjo nematyti, nepastebėti ar skirtingai suvokti vykstančias faktines aplinkybes.
Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad O. M. būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį ir pilnai suprasdamas savo atsakomybę, 2015-07-07 ikiteisminio tyrimo metu Marijampolės AVPK Šakių PK, 2015-02-25 Šakių rajono apylinkės teisme, melagingai parodė, kad M. J. 2015-06-07, adresu: Bažnyčios g. 1, Paluobių kaime, Griškabūdžio seniūnijoje, Šakių rajone, viešoje vietoje, prie krepšinio aikštelės, nesmurtavo nukentėjusiojo S. V. atžvilgiui, tarp M. J. ir nukentėjusiojo S. V. nebuvo jokio fizinio kontakto ir muštynių, kai įsiteisėjusiu 2016-06-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad 2015-06-07 Pats kaltinamasis parodė, jog matė visą pokalbį vykusį tarp M. J. ir S. V.. Kliūčių trukdančių matomumui nebuvo. Posėdžio metu liudytojas S. V. nurodė, kad O. M. stovėjo šalia, viską matė ir girdėjo. 2016-06-27 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu nesunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo S. V. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, todėl akivaizdu, kad šalia konflikto stovintis asmuo, kurio matomumui kliūčių nebuvo, turėjo matyti įvykio visas aplinkybes ir naudojamą smurtą.
Bylos nagrinėjimo metu K. Š. bei S. V. nurodė, kad po konfliktų su jais buvo ne kartą bendrauta, siekiant, kad jie pakeistų savo parodymus, S. V. buvo siūlomas atlygis. Dėl daromos įtakos K. Š. kelis kartus keitė savo parodymus, nurodydamas priešingas aplinkybes. Teismas mano, kad daroma įtaka dėl nusikaltimo nuslėpimo buvo naudojama ir O. M. ir O. M. atžvilgiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamųjų T. M. ir O. M. parodymai teismo posėdžio metu vertintini, kaip noras padėti nuteistajam M. J. ir toliau beatodairiškai laikantis savo nuomonės bei šiuo metu bandant išvengti jiems patiems gręsiančios baudžiamosios atsakomybės. Teismas konstatuoja, kad kaltinamieji duodami melagingus parodymus, suprato tai ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Kaip matyti kaltinamieji davė objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus ir akivaizdu, jog tai padarė ne dėl to, jog pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo, bet todėl, kad norėjo padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės M. J., kuris įsiteisėjusius Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2015-06-04 veika), 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2015-06-04 veika) ir 284 straipsnio 1 dalyje (2015-06-07 veika). Minėtu teismo nuosprendžiu pripažintina, kad kaltinamieji K. Š., T. M. ir O. M. buvo šalia ir matė įvykį, kai M. J. smurtavo S. V. atžvilgiu.
Teismas pažymi, kad tokie kaltinamųjų parodymai, vertinant jų tyčią duoti melagingus parodymus, analizuotini ne tik formalia jų teiginių prasme, bet ir jų pačių nurodytų faktinių ir objektyviai nustatytų aplinkybių kontekste. Teismas nustato, kad nusikalstamos veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamųjų veiksmai atitinka šiame straipsnyje ir jo dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį, nes kaltinamieji būdami liudytojais ir įspėti pagal BK 235 straipsnį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad surinktų įrodymų visetas, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, leidžiančią susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui dėl kaltinamųjų K. Š., T. M. ir O. M. kaltumo, rodo, jog kaltinamieji, veikdami tiesiogine tyčia, suvokdami neteisėtą savo veiksmų pobūdį, suprasdami savo, kaip liudytojų baudžiamojoje byloje, procesinę padėtį, žinodami savo pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus, apklausiama kaip liudytojai ir būdami pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, teismo posėdžio metų davė melagingus parodymus, patvirtindami M. J. gynybinę versiją apie pastarojo veiksmus ir įvykio aplinkybes, taip siekdami padėti M. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės, suprasdami ir norėdami, kad ši melaginga informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.
Dėl bausmės dydžio kaltinamiesiems
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Įvykio aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog padaryta nusikalstama veika buvo noras pagelbėti nuteistajam M. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamieji nusikalstamas veikas įvykdė dėl susiklosčiusių aplinkybių, tačiau visumoje nėra linkę sistemingai pažeidinėti įstatymus, todėl jų asmenybės laikytinos nepavojingomis bei teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti jiems paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Skirdamas bausmę kaltinamajam K. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant jog gali atsirasti BK numatyti padariniai. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl siekio padėti pažįstamam asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Taip pat būtina įvertinti kaltinamojo asmenybę - K. Š. neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, jis yra dirbantis, neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą - 2016-03-28 už kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta nuobauda - 2 Eur, bauda sumokėta (1 t., b. l. 108), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (b. l. 110). Taip pat vertintina tai, kad yra kaltinamasis K. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jis davė nuoseklius parodymus dėl šios nusikalstamos veikos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtina viešųjų darbų bausmė. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos viešųjų darbų dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytus dydžius, tai yra skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam T. M. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant jog gali atsirasti BK numatyti padariniai. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl siekio padėti pažįstamam asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Taip pat būtina įvertinti kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, teistas vieną kartą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, už administracinius teisės pažeidimus baustas 6 kartus: 1) 2013-07-23, pagal ATPK 129 str., 123 str. 5 d., 123 str. 1 d., paskirta nuobauda- 4000 Lt (1158 Eur) bauda; 2) 2013-11-16, pagal ATPK 50 (3) str., paskirta nuobauda- 50 Lt bauda; 3) 2014-12-11, pagal ATPK 130 (2) str., 124 (1) str. 7 d. (iki 2014-12-31), paskirta nuobauda- 4000 Lt (1158 Eur) bauda; 4) 2015-03-12, pagal ATPK 178 str. 1 d., paskirta nuobauda - įspėjimas; 5) 2015-12-18, pagal ATPK 50(3) str., paskirta nuobauda- 14 Eur bauda; 6) 2016-09-23, pagal ATPK 205 str. 1 d., paskirta nuobauda- 21 Eur bauda (1 t., b. l. 141-143), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas. Taip pat vertintina tai, kad yra kaltinamasis T. M. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nenustatyta jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Iš Liteko duomenų bazės matyti, kad teismui buvo pateiktas teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kuris buvo paskirtas ankstesniu nuosprendžiu. Šis teikimas buvo atmestas, tačiau tai parodo, kad asmuo nesilaikė visų jam paskirtų įpareigojimų. Teismo nutartimi nustatyta, kad netikslinga asmenį siųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę, nes jo padaryti pažeidimai nėra pavojingi, tačiau akivaizdu, kad asmuo nėra linkęs laikytis jam skiriamų įpareigojimų. Kadangi šiuo metu bausmės vykdymo atidėjimas yra pasibaigęs, šiuo metu asmuo yra teisiamas už nesunkų nusikaltimą, netikslinga skirti laisvės atėmimo bausmės. Tačiau taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenines savybes, į tai, kad asmuo sistemingai daro administracinius nusižengimus, į tai, kad asmuo nedirba, teismas mano, kad netikslinga taikyti baudos, ar laisvės apribojimo bausmes, o bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant arešto bausmę. Kadangi asmuo yra teisimas dėl nesunkau nusikaltimo jam skirtina 20 parų arešto bausmė.
Skirdamas bausmę kaltinamajam O. M. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant jog gali atsirasti BK numatyti padariniai. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl siekio padėti pažįstamam asmeniui išvengti baudžiamosios atsakomybės, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Taip pat būtina įvertinti kaltinamojo asmenybę – O. M. neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, jis yra dirbantis užsienyje, neteistas, už administracinius teisės pažeidimus baustas 6 kartus: 1) 2005-04-06, pagal ATPK 178 str., paskirta nuobauda - įspėjimas; 2) 2007-07-17, pagal ATPK 126 str. 2 d., paskirta nuobauda - 1750 Lt (507 Eur) bauda, specialiosios teisės atėmimas teisė vairuoti transporto priemones 21 mėn.; 3) 2013-01-23, pagal ATPK 178 str. 1 d., paskirta nuobauda - įspėjimas; 4) 2013-03-28, pagal ATPK 50 str., paskirta nuobauda - 300 Lt (87 Eur) bauda; 5) 2015-07-21, pagal ATPK 124 str. 3 d., paskirta nuobauda - 28 Eur bauda; 6) 2015-09-29, pagal ATPK 126 str. 1 d., paskirta nuobauda - 289 Eur bauda, specialiosios teisės atėmimas teisė vairuoti transporto priemones 12 mėn. (1 t., b. l. 162-164), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas. Taip pat vertintina tai, kad yra kaltinamasis O. M. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nenustatyta jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes į tai, kad asmuo gyvena ir dirba užsienio šalyje, bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtina piniginė bauda. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos piniginės baudos dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 3 dalyje nurodytus dydžius ir kaltinamajam skirtina 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir kitų klausimų
Teismui pateiktos 2017-05-08, Nr. NTP-7-5623, 2017-05-09, Nr. NTP-7-5671, 2017-05-09, Nr. NTP-7-5686, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurias teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą O. M. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 115,80 Eur advokato užmokestis (1 t., b. l. 27), T. M. – 88,57 Eur (1 t., b. l. 29), K. Š. – 81,06 Eur (1 t., b. l. 31).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji nepageidavo gynėjų, tačiau esant prieštaravimams tarp kaltinamųjų parodymų bei atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), teismas sprendžia, jog kaltinamieji nėra pajėgūs apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisia.
K. Š. 2017-02-08 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 105) - nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
T. M. 2017-02-22 paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 128; 130) – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.
O. M. 2017-03-03 paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 155; 157) – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 valandų viešųjų darbų.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą K. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 20 (dvidešimties) parų areštą.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, paskirtas T. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 50 MGL (1883 Eur) dydžio piniginę baudą.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, paskirtas O. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų iš kaltinamųjų K. Š., T. M. ir O. M., nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.