Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. G., Ž. Ž., K. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja A. B. nurodė, kad palaiko savo pareiškimą. Paaiškino, kad po mamos mirties nebuvo sutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Tėvas su mama visą laiką gyveno tuose namuose (duomenys neskelbtini), bendrai valdė ūkį. Po mamos mirties tėvas taip pat ten gyveno iki pat mirties, tvarkėsi ir valdė visą ūkį, mokėjo už elektrą, tvarkė aplinką. Tėvai tuose namuose gyveno vieni. Pradėjus tvarkytis testamentą suprato, kad nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Prašo teismo pripažinti, t. y. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvas A. Ž. po mamos mirties faktiškai gyveno minėtuose namuose, valdė ir prižiūrėjo turtą.

5. Liudytojas N. B. parodė, kad pareiškėja yra jo brolio žmona. Paaiškino, kad A. Ž. gyveno tuose namuose, vedė ūkį, laikė gyvulius, turėjo bites, augino bulves, gyveno, prižiūrėjo ir išlaikė sodybą ir ūkį. Suinteresuoti asmenys yra A. Ž. ir A. Ž. vaikai, kurie yra sukūrę šeimas, santykiai tarp jų geri. Visi turi atskirus namus. Tuose namuose gyveno tik A. Ž. ir jos sutuoktinis A. Ž..

6. Liudytojas A. B. parodė, kad yra pareiškėjos vyras. Paaiškino, kad A. Ž. gyveno, laikė karves, bites, dirbo žeme, rūpinosi namu, keitė stogą. Tuose namuose dar gyveno sūnus Ž. Ž., kai grįždavo iš užsienio, bet prie tėvų namų nieko nedirbo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

7. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).

8. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

9. Bylos medžiaga, pareiškėjos A. B., liudytojų A. B. ir N. B. paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina, o A. Ž. sutuoktinė A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 11). Po A. Ž. mirties liko jos turtas: santuokoje įsigytas gyvenamasis namas, 67.85 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); traktorius T-40AM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), 1983 m. (b. l. 13-17). Tačiau po A. Ž. mirties nė vienas iš įpėdinių per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ką patvirtina Anykščių rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės Boženos Džigoros - Isajevos raštas, kuriame nurodyta, kad po A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 18). Tačiau pareiškėjos tėvas A. Ž. po savo sutuoktinės A. Ž. mirties liko gyventi jų santuokos metu įsigytame name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį, naudojosi jiems abiem priklausiusiais namų apyvokos daiktais, sutuoktiniui iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad A. Ž. priėmė palikimą po savo sutuoktinės mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

10. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. Ž., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini), medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Po A. Ž. mirties palikimą priėmė pareiškėja A. B., ką patvirtina 2019 m. sausio 18 d. Anykščių rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės Boženos Džigoros - Isajevos išduotas liudijimas (b. l. 9). Pareiškėjos tėvas A. Ž. iki sutuoktinės A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine gyveno ir prižiūrėjo santuokos metu įsigytą turtą, vedė ūkį, prižiūrėjo sodybą, atliko kitus veiksmus. Po sutuoktinės A. Ž. mirties A. Ž. toliau liko gyventi santuokos metu įsigytame name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo sodybą ir žemę, naudojosi jiems abiem priklausiusiais namų apyvokos daiktais, sutuoktinei iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad A. Ž. po savo sutuoktinės A. Ž. mirties palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjos tėvo A. Ž. aktyvius veiksmus po sutuoktinės patvirtina ir liudytojų parodymai.

11. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos A. B. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Konstatuotina, jog pareiškėjos tėvas A. Ž. priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. Ž., mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei pareiškėja A. B., nei suinteresuoti asmenys po A. Ž. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškėjos tėvas A. Ž. turi teisę paveldėti turtą, likusį po sutuoktinės mirties (CK 5.13 straipsnis).

13. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Byloje susidarė 9,07 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjos į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimui išduoti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 9,07 Eur (devyni eurai 07 centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.