- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-09
- Bylos Nr.
- 2A-139-302/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- D. J.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 3-iajam notarų biuras
- Kategorijos
- 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį O. J., tretysis asmuo Vilniaus rajono 3-iajam notarų biuras, dėl asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
D.J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių – ieškovės ir 2006-01-05 mirusio V. J. nuosavybe sodo pastatą su statiniais unikalus Nr. 4198-4032-1010, esančius sodų bendrijoje “Prekyba” skl. Nr. 49, Viktariškių k. Vilniaus r. Nurodė, kad 2006-01-05 mirė jos V. J. , su kuriuo santuoka buvo sudaryta 1994-04-09, jis po mirties visą savo turtą testamentu paliko savo motinai – O. J. Šį turtą sudaro ½ žemės sklypo, esančio Vilniaus r. Viktariškių k. SB “Prekyba” skl. Nr. 49, ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausęs 113,12 kv.m. sodo pastatas, esantis minėtame sklype. Nurodytą sodo V. J. pirkto su pirmąja sutuoktine T. J. 1986 m., tačiau tuo metu pastatas buvo netinkamas gyventi, nes nebuvo apšiltintas, jame nebuvo vandentiekio, kanalizacijos, nebuvo įvestas apšildymas. V. J. leidimą rekonstrukcijai buvo gavęs dar iki santuokos su ieškove, tačiau ji buvo tik pradėta, o visus darbus atliko kartu, t.y. pradėjus kartu gyventi nuo 1993 m. kovo mėnesio ir tęsėsi iki jo mirties. Ieškovė nurodė, kad išsituokusi su V. T. , ji gavo 5 000 JAV dolerių, kurių dalį panaudojo pragyvenimui, o didžiąją dalį – sodo pastato rekonstrukcijai. Be to, V. J. buvo paėmęs 40 000 Lt paskolą, ji buvo šios paskolos laiduotoja, kuri taip pat buvo panaudota rekonstrukcijai. Tokiu būdu, santuokoje su V. J. iš bendrų santuokinių lėšų pastatas buvo iš esmės rekonstruotas, be to, pastatyta pirtis ir sklypo valda aptverta metaline tvora. Tokie esminiai pertvarkymai sąlygojo tai, kad asmeninė V. J. nuosavybė tapo bendrąja jungtine nuosavybe su ieškove.
O. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė yra mirusiojo V. J. motina ir jai 2005-06-22 testamentu sūnus paliko visą savo turtą. Nurodė, V. J. iš karto po sodo namo įsigijimo ėmė rūpintis jo rekonstrukcija. Rekonstrukcijos projektas buvo patvirtintas dar 1991 m. Visi darbai, kuriuos vardina ieškovė, buvo atlikti iki jo santuokos su ieškove, t.y. iki 1994 m. balandžio mėn. Kai kurie darbai buvo atlikti dar iki rekonstrukcijos projekto, t.y. 1991 m. Gyvenant kartu su ieškove galėjo būti atlikti tik einamojo remonto darbai, galėjo perstatyti židinį, pakeisti sugedusią elektros instaliaciją ar V. J. 40 000 Lt kreditą gavo buto pirkimui, ir jį panaudojo pagal paskirtį. Ieškovė labai mažai dirbo ir jos pajamos buvo mažos, todėl iš jos gauto atlyginimo ne tik negalėjo būti panaudotos lėšos rekonstrukcijai, bet jų turėjo neužtekti pragyvenimui. Apie jokius 5 000 JAV dolerių, kuriuos neva ieškovė atsinešė į šeimą iš pirmos santuokos – niekas negirdėjo. Už tokius pinigus buvo galima nusipirkti naują sodo namą arba net butą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 2 000 Lt atsakovei turėtas išlaidas advokato pagalbai ir 14,50 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas sprendė, kad ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Teismas nustatė, kad tik prieš antrą santuoką buvo padalintas V. J. ir jo pirmos žmonos T. J. santuokoje įgytas turtas – ginčo sodo namas ir asmenine jo nuosavybe tapo nuo 1994-03-28, kai pagal 1994-03-22 notariškai patvirtintą sutartį buvo padalintas santuokoje įgytas turtas ir 1994-03-28 buvo atlikta teisinė registracija jo vardu. Teismas sprendė, kad bet kokie ieškovės įrodinėjimai, kad ji pradėjo gyventi kartu su V. J. nuo 1993 m. pavasario ir jau nuo to laiko prisidėjo rekonstruojant sodo namą – negali būti vertinami kaip bendros jungtinės nuosavybės kūrimas su nurodytu asmeniu iki santuokos su juo sudarymo, nes ši nuosavybė dar buvo bendra jungtinė sutuoktinių V. J. ir jo pirmos žmonos, kurių santuoka nutraukta 1993-03-04, nuosavybė. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė įrodinėjo skirtingai, kokia ginčo sodo namo būklė buvo 1994-04-09, t.y. santuokos su ieškove dienai. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių V. J. , kaip užsakovo, patvirtinto sodo namelio rekonstrukcijos projekto, iš kurio matyti, kad jis sudarytas 1991 m. Teismas nustatė, kad atsakovės liudytojai: A.K., A.P., L. J. , R. J. , T. J. ir iš dalies ieškovės liudytojas A.G. patvirtino, kad pakeitimai buvo daromi ir garažas pastatytas dar V. J. esant santuokoje su pirmąja žmona. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus kartu su liudytojų parodymais, konstatavo, kad garažas ir mansarda, susidedanti iš virtuvės ir kambario palėpėje, buvo pastatyti dar iki santuokos su ieškove.
Teismas kritiškai vertino ieškovės liudytojo A.Š. parodymus apie centrinio šildymo įvedimą, kadangi jo parodymai apie darbų datas, kurios neparemtos jokiais įvykiais, be to, nesutampa ir su pačios ieškovės paaiškinimais, vertintini kaip noras padėti ieškovei, pas kurią jis šiuo metu gyvena, įrodyti ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad nebuvo reikalo skirti ekspertizę, nes ginčas yra kilęs dėl to, kada atlikta namo rekonstrukcija, prieš ar po santuokos su ieškove, o ne dėl to, kad atlikta ar neatlikta namo rekonstrukcija bei kiek padidėjo pastato vertės. Iš anksto nurodant, kad rekonstrukcija atlikta po santuokos sudarymo, tai būtų išankstinis ginčijamo fakto, t. y. datos, konstatavimas.
Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jos asmeninių lėšų – 5 000 JAV dolerių dalis buvo panaudota namo rekonstrukcijai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 1993-1994 m. JAV dolerio kursas buvo 1:4, sprendė, kad 20 000 Lt suma tuo metu nekilnojamojo turto įsigijimui ar statybinių medžiagų pirkimui – buvo gana didelė. Kadangi ieškovės šeima turėjo turtinių problemų, stengdavosi pirkti kuo pigesnes medžiagas, ieškovės gaunamos pajamos buvo nedidelės (t. 1, b.l. 117), jų vos pakakdavo pragyvenimui, laikė, kad ieškovė iš gaunamų pajamų neturėjo galimybės prisidėti prie jokių namo pagerinimo darbų.
Šalies argumentai
D.J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-10-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo civilinė byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Teismas pažeidė procesinės teisės normas, netinkamai vertindamas byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.), dalies jų neaptardamas, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla, grubiai pažeistos ieškovės teisės.
Teismas, pripažindamas, kad teisingai ginčo teisinių santykių kvalifikacijai būtina nustatyti teisiškai reikšmingų faktų visumą, nepagrįstai susiaurino įrodinėjimo ribas, sprendime analizuodamas tik asmeninio sutuoktinių turto pagerinimo fakto laikotarpį.
Teismo padaryta išvada, kad tik prieš antrąją santuoką buvo pasidalintas V. J. ir jo pirmosios žmonos santuokoje įgytas turtas ir jis nuo 1994-03-28 tapo jo asmenine nuosavybe, yra formali. Ieškovė neginčija, kad tik prieš jos santuoką su V. J. , notarine tvarka buvo padalintas ginčo sodo pastatas, sodo pastato rekonstrukcija buvo atliekama iki V. J. mirties, tačiau ji nėra užbaigta ir nėra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka, tai ir yra iškilusio ginčo objektu.
Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus. Teismas, nustatydamas, kad garažas ir mansarda, susidedanti iš virtuvės ir kambario palėpėje, buvo pastatyti dar iki santuokos su ieškove, neatsižvelgė į tai, kad iki bendro gyvenimo pradžios tarp ieškovės ir V. J. buvo pastatytas tik garažo, mansardos ir stogo karkasas, o visi kiti darbai, įrengiant šias patalpas, buvo atlikti jau gyvenant jiems kartu iš bendrų lėšų ir ieškovės asmeninių lėšų, gautų geranoriškai pasidalijus turtą su buvusiu sutuoktiniu V. T. . Teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojo A. Kuzmicko parodymus, jog visi pagrindiniai atliktos rekonstrukcijos darbai padaryti iki V. J. skyrybų ir tik namo apšildymas atliktas santuokoje su ieškove, nes jį ir T. J. sieja šilti santykiai, jis yra suinteresuotas padėti atsakovei. Teismas nepagrįstai neanalizavo ieškovės pakviesto liudytojo A. Gaidelio parodymų, iš kurių matyti, kad visi esminiai garažo, virtuvės, mansardos vidaus įrengimo darbai, kiti sodo pastato pagerinimai buvo atlikti ieškovės ir mirusio Virginijaus santuokoje. Liudytojos T. J. , iškviestos atsakovės iniciatyva, parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys kitų atsakovės kviestų liudytojų parodymams. Liudytojų A. K., A. P. parodymų patikimumas kelia abejonių.
Teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojų R. J. , kuris yra V. J. vienintelis brolis, ir jo žmonos L. J. parodymus, nes jie yra suinteresuoti atsakovei palankia ir naudinga bylos baigtimi. Teismas nepagrįstai nevertino kitų byloje apklaustą liudytojų parodymų, iškviestų ieškovės iniciatyva į teismo posėdį. Teismas nepagrįstai vertino kritiškai liudytojo A. Š. parodymus, kadangi jis yra atlikęs didesnę sodo pastato rekonstrukcijos darbų dalį.
Teismas taip pat nepagrįstai atmetė prašymą skirti ekspertizę.
Teismo išvada, jog ieškovė savo ieškinio dėl 5 000 JAV dolerių dalies panaudojimo namo rekonstrukcijai nepagrindė jokiais įrodymais, pagrįsta prielaidomis, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės buvęs sutuoktinis V. T. patvirtino tą aplinkybę, jog nutraukiant santuoką ieškovei buvo išmokėta 5 000 JAV dolerių dydžio kompensacija.
Teismo motyvas, jog ieškovė gali reikalauti V. J. asmeninį turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe atsižvelgiant į tai, kad nuo 1993 m. pavasario iki santuokos sudarymo 1994-04-09 ieškovė prisidėjo prie rekonstrukcijos, nepagrįstas, nes ieškovė V. J. siekė sukurti šeimos santykius ir esmės pagerinti sodo pastatą.
Teismas nevertino ir banko paskolos suteikimo ir grąžinimo aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų, neatsižvelgė, kad paskola buvo imama ne buto įsigijimui, bet sodo pastato remontui, be to, jie siekė kreditą paimti abu, siekiant atlikti sodo pastato rekonstrukciją.
Atsiliepimas
O. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-10-24 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, ištyrus visus byloje esančius įrodymus bei tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės teisės normas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad jos mirusiam sutuoktiniui V. J. asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas jų santuokos metu būtų iš esmės pagerintas ir taptų bendrąja jungtine nuosavybe.
Ieškovė nepateikė jokių rašytinių ar kitokių įrodymų, patvirtinančių tai, jog mirusio sutuoktinio V. J. asmeninis turtas buvo iš esmės pagerintas būtent jų santuokos metu.
Pati ieškovė pripažino, kad iki santuokos sudarymo su V. J. jau buvo atlikti visi esminiai ginčo pastato rekonstrukcijos darbai.
Teismas, vertindamas tiek ieškovės, tiek jos liudytojų A.G., A.Š. parodymus, tiek atsakovės ir jos liudytojų parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad būtent pirmosios V. J. santuokos metu buvo atlikti visi esminiai sodo pastato pagerinimo darbai.
Pačios ieškovės paaiškinimai yra prieštaringi, nesutampa su jos liudytojų parodymais.
Teismas pagrįstai atmetė prašymą skirti ekspertizę, kadangi ginčas tarp šalių yra kilęs ne dėl to, kad atlikta ar neatlikta namo rekonstrukcija bei kiek padidėjo vertės, tačiau kada ji atlikta – iki santuokos su ieškove ar po santuokos sudarymo 1994-04-09.
Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais tos aplinkybės, jog ji asmenines lėšas 5 000 JAV dolerių sumą panaudojo namo rekonstrukcijai.
Teismas padarė pagrįstą išvadą, V. J. kredito sutartį sudarė dar iki santuokos su apeliante, panaudojus šį kreditą pagal paskirtį jis įsigijo butą, kuris laikytinas jo asmenine nuosavybe, ir pardavus šį butą gautos lėšos taip pat yra jo asmenine nuosavybe.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovės pareikšti reikalavimai asmeninę nuosavybę pripažinti santuokine nuosavybe. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio (kuris nėra turto savininkas) lėšomis ar darbu. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Įstatyme – CK 3.90 straipsnio 1 dalyje – reikalaujama nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės. Tai yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, asmeninio turto esminio pagerinimo faktinė aplinkybė nustatoma teismo nagrinėjamoje byloje. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje.
Bylą nagrinėjęs teismas nenustatė ir iš surinktų byloje įrodymų negalėjo padaryti išvados ar sodo namas buvo iš esmės pagerintas. Ieškovės nurodyti atlikti sodo name darbai nors ir nepaneigti atsakovės ir liudytojų parodymais, tačiau vargu ar teismas neturėdamas specialių žinių galėjo spręsti, jog atlikus ieškovės nurodytus darbus sodo namas buvo iš esmės pagerintas, taip pat iš esamų byloje įrodymų negalėjo spręsti apie atliktų darbų apimtį bei galų gale nustatyti kaip pakito namo vertė, lyginant su jo verte iki darbų atlikimo, tuo labiau, kad rekonstrukcija nefiksuota įgaliotų institucijų ir neregistruota VĮ Registrų centras. Ieškovė savo argumentus apie namo atliktus esminius pagerinimus turi įrodyti pateikdama tą patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju ji prašė teismo skirti ekspertizę šiam savo argumentui pagrįsti, tačiau teismas atsisakė tenkinti šį prašymą, tuo sąlygodamas netinkamą procesinių normų taikymą, o kartu neatskleidė bylos esmės, nes nenustatė pagrindinio Civilinio kodekso 3.90 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindinio vertinamojo kriterijaus – ar asmeninis V. J. turtas buvo pagerintas iš esmės. Ta aplinkybė, jog ieškovė netinkamai suformulavo ekspertui klausimus nėra pagrindas neskirti prašomos ekspertizės, nes teismas klausimus gali suformuoti savo klausimus arba juos pakoreguoti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo išsprendimui svarbią virš minėtą teisės normą, neišsiaiškino jos taikymui būtinų aplinkybių ir sąlygų, kurių ištyrimui būtina rinkti papildomus įrodymus, todėl mano, jog yra pagrindas sprendimą panaikinti (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 p.), o bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.
Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina nustatyti, ar sodo namas buvo iš esmės pagerintas, todėl teismas turi spręsti klausimą dėl ekspertizės paskyrimo tikslu patvirtinti ar paneigti ieškovės argumentą, kad sodo namas buvo iš esmės pagerintas. Tik nustačius ir įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybę, jog sodo namas buvo iš esmės pagerintas, teismas turėtų tirti ar pagerinimas padarytas ieškovės santuokos su R. J. metu, ir ar esminiai pagerinimai padaryti iš sutuoktinių lėšų, o taip pat iš ieškovės asmeninių lėšų. Sprendžiant šį klausimą būtina atsižvelgti į tai, kad sutuoktiniai santuokoje gyveno dvylika metų, CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal 3.88 straipsnio 3, 5 punktus bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, ir pajamos. Gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, nepriklausomai nuo to, kokia veikla ar verslu užsiėmė vienas ar abu sutuoktiniai. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog ji yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, taip pat nepriklausomai nuo to kiek kiekvienas iš sutuoktinių materialiai prisidėjo prie turto vertės padidėjimo personaliai. Tokiu būdu kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė pagal jos gautas pajamas prisidėti prie sodo namo pagerinimo, nes kaip minėta šiuo atveju vieno iš sutuoktinių įnašo dydis į bendrą sutuoktinių turtą neturi reikšmės ir nekeičia jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimo.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai įvertino pinigų, gautų už buto, esančio (duomenys neskelbtini) , pardavimą priklausomybę nuosavybės teise. Teismas teisingai nustatė, kad butas V. J. buvo nupirktas 1993-10-19 (T 1, b.l. 91), t.y. iki ieškovės ir jos vyro santuokos, tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad šis butas buvo nupirktas už banko paskolą (T 1, 38, 28-26), kuri buvo grąžinta ieškovės ir V. J. santuokos metu (T 1, b.l. 28, 96-108, apeliacinės instancijos teisme prijungti prie bylos pareiškimai pinigams įmokėti). Tokiu būdu preziumuojama, kad paskola grąžinta iš sutuoktinių lėšų, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), t.y. minėtas butas faktiškai nupirktas už sutuoktinių lėšas, todėl tiek jis, tiek jį pardavus 1994-07-05 (T 1, b.l. 91) gautos lėšos buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė.
Kadangi nėra nustatyta byloje ar buvo iš esmės pagerintas namas, todėl kolegija negali pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, t.y. dėl pagerinimų padarymo laiko, nes neaišku ar tokie esminiai pagerinimai iš vis buvo atlikti. Tik nustačius nurodytą aplinkybę teismas turės iš naujo įvertinti tiek šalių paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus apie atskirų darbų atlikimo laiką.
Dėl nurodyto pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir perduotina byla pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 p.).
Apeliantei grąžintinas žyminis mokestis sumokėtas už apeliacinį skundą, nes sprendimas naikintinas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 7 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti D. J. žyminį mokestį 500 Lt sumoje iš valstybės biudžeto.