- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-01
- Bylos Nr.
- 1-16-880/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 95-1-00060-11
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Širvintų r., LR pilietis, lietuvis, išsilavinimas vidurinis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2001-06-05 Širvintų raj. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. (BK galiojęs iki 2003-05-01, Širvintų raj. apylinkės teismo 2003-08-04 nutartimi veikos perkvalifikuotos į BK 178 str. 2 d.) laisvės atėmimu 3 m., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti, taip pat neteikė kitos būtinos materialinės paramos vaikams, o būtent:
R. S., privalėdamas pagal Širvintų rajono apylinkės teismo 1997 m. spalio 9 d. sprendimą mokėti lėšas dukros I. S., gimusios (duomenys neskelbtini) ir dukros S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 0,4 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1997 m. rugsėjo 29 d. ir pagal šį sprendimą pakeitusį 2008 m. liepos 14 d. Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti I. S. ir S. S., išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-01-09 iki 2008-07-09 kiekvienai po 1650 Lt ir nuo 2008-07-10 iki jų pilnametystės kas mėnesį kiekvienai po 275 Lt, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpiais nuo 2000-03-09 iki 2000-12-01, nuo 2001-02-01 iki 2001-06-05, nuo 2006-10-27 iki 2006-12-01, nuo 2007-12-18 iki 2008-05-06, nuo 2008-06-28 iki 2011-12-01 niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo ir darbo neieškojo, o nuo 2004-03-05 iki 2004-05-09 buvo užsiregistravęs darbo biržoje, gavo nedarbo draudimo išmokas bei nuo 2007-08-14 iki 2007-12-18 dirbo IĮ „Autoįranga“, pajamas gaudavo, tačiau lėšų vaikams išlaikyti nemokėjo t. y. vengė pareigos išlaikyti vaikus ir mokėti lėšas vaikams išlaikyti, todėl iki 2011-12-01 įsiskolino 30918,64 Lt.
Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jam santuokoje su J. S. gimė dukra I. ir dukra S. 1997 metais jis pakliuvo į įkalinimo įstaigą ir su J. S. išsituokė. Iš įkalinimo įstaigos išėjo 2000 m. Nuo to laiko su J. S. ir vaikais nebegyveno. Po to vėl pateko į įkalinimo įstaigą, iš kur išėjo 2004 metais. Buvo kažkurį laiką su žmona susitaikę, gyveno kartu. Gyveno iki 2006 metų. Pas J. grįždavo tik savaitgaliais. Po to susipyko ir jis gyveno Šiaulių kaime. Nuo to laiko su J. nebendrauja. Su vaikais bendrauja retai. Kaltinamasis žino, kad teismo sprendimu yra priteistas vaikų išlaikymas, kurį jis privalo mokėti, tačiau jis jų nemoka, nes pats neturi pajamų ir darbo. Kaltinamasis verčiasi atsitiktiniais darbais, kurie menkai apmokami. Darbo biržoje nesiregistravo ir negali paaiškinti kodėl anksčiau nesiregistravo darbo biržoje. Jei turėtų darbo, pajamų, tikrai mokėtų vaikams išlaikymą, pripažįsta esančią skolą. Šiuo metu jis gyvena pas tėvus, kurie jį išlaiko.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Nepilnamečių I. S. ir S. S. atstovė pagal įstatymą J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad teismo priteisto išlaikymo vaikams R. S. nemokėjo ir nėra rėmęs materialiai. Keletą kartų per antstolius buvo išieškota dalis pinigų, bet savanoriškai pats nieko nėra davęs. R. S. su ja nebendrauja, nesidomi kaip gyvena vaikai. (b.l. 21-22).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios I. S. ir S. S. parodė, kad su savo tėvu R. S. nebendrauja visiškai. Jis niekada jų neaplanko, nėra davęs pinigų ar kokių dovanų (b. 1. 32 , 35).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. L. parodė, kad 2004-04-06 antstolių kontorai buvo pateiktas vykdomasis raštas pagal 1997-10-09 Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą išieškoti iš R. S. vaikų išlaikymą. Iki šiol R. S. lėšų dukterų I. S. ir S. S. išlaikymui nemokėjo. Jis kalėjo įkalinimo įstaigoje. Per visą laiką sumokėjo tik 60 litų. 2000-12-07 įnešė 30 litų ir 2001-01-31 įnešė 30 litų. R. S. nuo 2004-03-05 iki 2004-05-09 buvo užsiregistravęs darbo biržoje, kur gavo išmokas, bet vaikų išlaikymui nieko nesumokėjo. 2008-07-14 Širvintų rajono apylinkės teisme priimtas sprendimas išieškoti iš R. S. alimentus dukterų I. S. ir S. S. išlaikymui po 275 litus kas mėnesį. Šis teismo sprendimas pakeitė ankstesnį Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą. Vykdant vykdomuosius raštus, iš SODROS gauti atsakymai, kad R. S. dirbo UAB „Andovos paslaugos“ ir nuo 2004-09-06 iki 2006-10-27 buvo gaunami alimentų įskaitymai iš R. S. darbo užmokesčio. Po to R. S. dirbo UAB „Stamega“ ir nuo 2007-03-21 iki 2007-08-30 buvo gaunami alimentų įskaitymai iš jo darbo užmokesčio. Po to R. S. dirbo UAB „Autoranga“. 2007-10-02 buvo išsiųstas darbovietei vykdomasis raštas, bet išskaitymai iš darbo užmokesčio nebuvo gauti. Po to R. S. dirbo UAB „Baltijos pašvaistė" ir nuo 2008-05-24 iki 2008-06-28 buvo gaunami alimentų įskaitymai iš jo darbo užmokesčio. R. S. buvo siųstas raginimas vykdyti teismo sprendimą. Jam būdavo siunčiami šaukimai atvykti į antstolių kontorą. R. S. šaukimų neima. Jis į antstolių kontorą per visą laiką buvo atvykęs tik 2004 metais, kai jam buvo užblokuota banko sąskaita. R. S. niekada pats neinformavo apie įsidarbinimą. R. S. nuo 2008 metų niekur nedirbo, darbo biržoje buvo registruotas tik nuo 2004-03-05 iki 2004-05-09. Daugiau darbo biržoje nesiregistravo. Taip pat vykdant vykdomąjį raštą, antstolė tikrino R. S. turimą nekilnojamąjį turtą, transportą, sąskaitas bankuose, tačiau jis nekilnojamojo turto ir jokio transporto neturi, bankuose turimose sąskaitose pinigų neturi. Visą laiką nuo vykdomojo rašto pateikimo, periodiškai J. S. kreipdavosi į antstolių kontorą su prašymu išduoti jai pažymas dėl alimentų nemokėjimo. Rašydama šiuos prašymus, ji nurodo, kad R. S. dukrų išlaikymui jokių alimentų nemoka ir materialiai neremia. Ji nei karto neinformavo, kad būtų gavusi išmokas vaikų išlaikymui. Šiuo metu pagal abu teismo sprendimus R. S. alimentų įsiskolinimas 2011 m. gruodžio 1 dienai yra 30918, 64 Lt ( b. 1. 37-39).
Iš byloje esančio Vaikų išlaikymo fondo administracijos prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad fondas nuo 2008-01-28 I. S. ir S. S. kiekvieną mėnesį mokėjo po 52 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo lėšų, o 2008-10-31 sprendimais Nr.1.35-14489 ir Nr.1.35-14490 pakeitus ankstesnius sprendimus nuo 2008-01-28 mokėjo po 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo lėšų (b.l. 3-13).
Iš Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. sprendimo matyti, kad iš R. S. nepilnametėms I. S. ir S. S. priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2008-01-09 iki 2008-07-09 kiekvienai po 1650 Lt ir išlaikymas nuo 2008-07-10 iki jų pilnametystės kas mėnesį kiekvienai po 275 Lt, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka (b.l. 16).
Bylos medžiaga patvirtina, kad R. S. nuo 1997-08-26 iki 2000-03-09 ir nuo 2001-06-05 iki 2004-03-02 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes įkalinimo įstaigose (b. 1. 51-52), nuo 2004-05-10 iki 2006-10-27 dirbo UAB „Andoros paslaugos, nuo 2006-12-01 iki 2007-08-30 dirbo UAB „Stamega“, nuo 2007-08-14 iki 2007-12-18 dirbo IĮ „Autoįranga", nuo 2008-05-06 iki 2008-06-28 dirbo UAB „Baltijos pašvaistė (b. 1. 56 ). R. S. nuo 2007-08-14 iki 2007-12-18 dirbdamas IĮ „Autoįranga“, gavo pajamas, bet lėšų vaikų išlaikymui nedavė (b. 1. 57). Be to, darbo biržos duomenys patvirtina, kad R. S. nuo 2004-03-05 iki 2004-05-09 buvo registruotas darbo biržoje, kur gavo nedarbo draudimo išmokas, bet lėšų vaikų išlaikymui nedavė. Daugiau darbo biržoje nesiregistravo (b. 1. 58).
Motyvuojamoji dalis
BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.
Byloje nustatyta, kad R. S. beveik visą laikotarpį po teismo sprendimų, kuriais buvo priteistas išlaikymas vaikams, nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo. Pats kaltinamasis nurodė, kad gyvena iš atsitiktinių darbų, padedamas tėvų ir išlaiko tik save. Išlaikymo vaikams niekada neteikė. Aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo, kad kaltinamasis vengė išlaikyti savo vaikus, nesistengia legaliai įsidarbinti ir gauti pajamas, nors yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, turi staliaus specialybę. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, kaltinamojo, liudytojos, nukentėjusiųjų atstovės parodymus, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.
Nusikaltimas padarytas tyčia, nes R. S. suprato, jog turi išlaikyti savo dukras, žinojo pareigą teikti išlaikymą vaikams, galėjo tą pareigą bent dalinai vykdyti ir jos sąmoningai nevykdė.
Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčia, nusikaltimas yra baigtas, į kaltinamojo asmenybę, t.y. kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis aukščiau nurodytu, teismas R. S. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje skiria vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu įsidarbinti arba būti užsiregistravus darbo biržoje ir atlyginti šį terminą po 500 Lt turtinę žalą I. S. ir S. S.. Šis įpareigojimas skiriamas atsižvelgiant į vaikų interesus, siekiant užtikrinti jų išlaikymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendė:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje ir nuteisti vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu įsidarbinti arba būti užsiregistravus darbo biržoje ir per laisvės apribojimo laiką atlyginti po 500 Lt turtinę žalą I. S. ir S. S..
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.