- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- 1-526-1150/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08890-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- G. B.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
Baudžiamosios bylos Nr. 1-526-1150/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08890-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8.
2022 m. gegužės 4 d.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota bei gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas, esant neblaiviam).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. B. yra kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. kovo 15 d. apie 16.56 val. Elektrėnų sen., Elektrėnų sav., Elektrėnuose, Elektrinės g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,42 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi bei iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytos pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 151–156).
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.
4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti įrodymais:
4.1. Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 15 d. apie 16.55 val. jis automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Elektrėnuose, Elektrinės gatve, nuo žiedinės sankryžos link Elektrinės. Priešais jis pamatė atvažiuojantį automobilį „VW Golf“, baltos spalvos. Automobilio vairuotojas kelyje įtartinai manevravo – vos neatsitrenkė į tilto atitvarus ir pasuko į dešinę, link (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Liudytojui kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus arba vairuotojui sutrikusi sveikata, todėl iš karto paskambino 112 ir pranešė, kad link čiuožyklos važiuoja automobilis, kurio vairuotojas įtartinai manevruoja. Liudytojas važiavo paskui kaltinamąjį. Įtartino automobilio vairuotojas Draugystės ir Taikos gatvių sankryžoje pasuko į Taikos gatvę ir įvažiavo į daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelę. Liudytojas taip pat atvažiavo paskui kaltinamąjį ir sustojęs laukė pareigūnų. „VW Golf“ automobilio vairuotojas ketino automobilį atbula priparkuoti prie kito aikštelėje stovinčio automobilio, tačiau važiuodamas atbuline eiga, keleivio pusės dalimi, kliudė kitą automobilį. Iš „VW Golf“ baltos spalvos automobilio vairuotojo pusės išlipo vidutinio amžiaus vyriškis, kuris smarkiai svirduliavo. Kol laukė atvykstančių pareigūnų, vyriškis jam iš akiračio niekur nebuvo dingęs, išlipęs iš automobilio alkoholio nevartojo. Atvykus policijos pareigūnams, minėto automobilio vairuotojas stovėjo lauke (b. l. 24–27).
4.2. Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas transporto priemonė „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Matyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai – subraižytas galinis bamperis, įbrėžtas dešinės pusės galinis sparnas (b. l. 6–10).
4.3. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų teismas nustatė, kad 2022 m. kovo 15 d. 16.58 val. bendruoju pagalbos telefonu pranešta, jog link čiuožyklos važiuoja automobilis „WV Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pranešėjas įtaria kad vairuotojas neblaivus. Įtarimas pasitvirtino (b. l. 11–13).
4.4. Iš alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0365“, patikros sertifikatas Nr. 1527142, registracijos žurnalo kopijos teismas nustatė, kad kaltinamajam pirmu tikrinimu nustatytas 2,42 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,70 promilių neblaivumas (b. l. 5‑18).
4.5. Iš neblaivumo nustatymo akto teismas nustatė, kad kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą kaltinamojo būklę, nustatyta, kad kaltinamasis eiti tiesia linija, pėda po pėdos, negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali (b. l. 14).
4.6. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad transporto priemonės „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas yra kaltinamasis (b. l. 28).
4.7. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos teismas nustatė, kad transporto priemonės „VW Golf“, pagamintos 2009-2013 m., vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 4 060 Eur (b. l. 29).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad G. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,42 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, patvirtina liudytojo R. G. parodymai, kuris išsamiai nurodė kaltinamojo neteisėtus veiksmus, liudytojas pats pranešė bendruoju pagalbos telefonu apie įtartinai manevruojantį automobilį, važiavo paskui kaltinamąjį bei matė, kaip kaltinamasis išlipęs iš transporto priemonės svirduliavo. Liudytojo parodymus patvirtina BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, transporto priemonės apžiūros protokolas bei įvykio metu darytos automobilio fotonuotraukos. Tai, kad kaltinamajam įvykio metu buvo nustatytas 2,42 promilių neblaivumas patvirtina alkoholio kiekio matuoklio rezultatai, neblaivumo nustatymo aktas.
7. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, be to, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – kaltinamasis, žinodamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį, būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis. Nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės, kaltinamasis vis tiek vairavo, būdamas neblaivus. Šie duomenys pripažįstami įrodymais, vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
8. Pripažinus kaltinamąjį G. B. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas, tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma, svarstomas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
9. Byloje pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos R. B. laidavimą (b. l. 169–170).
10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
11. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pavyzdžiui, paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir tai yra viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).
12. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų.
13. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
14. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021; 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019).
15. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų šioje baudžiamojoje byloje:
15.1. Nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šiame straipsnyje numatytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Minėtas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų grupei (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai lemia, kad šiuo atveju yra tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas, asmeniui padarius nesunkų tyčinį (dėl kaltinamojo G. B. tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimą.
15.2. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, laiduotojo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar laiduotojas nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą:
15.2.1. Laiduotoja R. B. yra kaltinamojo mama (b. l. 180). Tokia aplinkybė reiškia, kad laiduotoja yra vienas iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčių būti laiduotojais.
15.2.2. Laiduotoja R. B. yra pensininkė, našlė (b. l. 171–172), gyvena kartu su kaltinamuoju; neteista (b. l. 178); administracine tvarka penkerių metų bėgyje nebausta (b. l. 173); Elektrėnų savivaldybės administracijos Elektrėnų seniūnija neigiamai charakterizuojančių duomenų apie laiduotoją neturi (b. l. 179).
15.2.3. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. balandžio 28 d., metu R. B. nurodė, kad gyvena kartu su kaltinamuoju, t. y. sūnumi. Sūnus pirmą kartą padarė nusikaltimą, niekada nieko panašaus nėra buvę, alkoholiu nepiktnaudžiaudavo. Jos santykiai su sūnumi yra labai geri, jis rūpinasi ir prižiūri mamą. Dėl įvykio kaltinamasis labai pergyvena, padarė išvadas. Laiduotoja sūnui darys teigiamą įtaką, kadangi pačios elgesys yra pavyzdingas, laiduotoja niekada neteista ir nebausta. Tuo tarpu matant tokį pavyzdį, laiduotoja tiki, kad sūnus taip pat elgsis tinkamai. Dėl šių priežasčių laiduotoja mano, kad ji kaltinamajam darys teigiamą įtaką. Teismas neturi duomenų, kurie keltų abejones dėl R. B. paaiškinimų.
Žemesnės instancijos teismas
15.2.4. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, kad R. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų negalėjimą būti laiduotoja. Teismo vertinimu, laiduotoją ir kaltinamąjį siejantis artimas ryšis, nuolatinis bendravimas bei mamos pavyzdingas elgesys, darys kaltinamajam teigiamą įtaką. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja kritiškai vertino kaltinamojo padarytą veiką, išreiškė nusivylimą kaltinamuoju, tačiau aiškiai ir argumentuotai atsakė į teisėjos ir prokurorės užduotus klausimus, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajam darys savo pavyzdingu elgesiu bei artimu ryšiu.
15.3. Nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b. l. 75–77).
15.4. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020). Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko nuoširdžiai sutrikusio ir dėl nusikaltimo padarymo išgyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygota gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį. Tad visos aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga yra išpildyta.
15.5. Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu materialinę žalą atlygino, civilinis ieškinys byloje nepateiktas, proceso išlaidų dėl transporto priemonės nutempimo, nėra, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos analizė neaktuali.
15.6. Galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, matyti, kad vertinant šią sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 75–77). Penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka kaltinamasis baustas ne kartą už KET pažeidimus, tačiau nuobaudos sumokėtos (b. l. 78–86). Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo ekspeditoriaus pareigose. Kaltinamasis darbdavio charakterizuojamas teigiamai ? apibūdinamas kaip drausmingas, atsakingas bei kruopštus darbuotojas, užduotis atlieka laiku ir kokybiškai. Darbdavys taip pat nurodo, kad kaltinamasis su kolektyvo darbuotojais nekonfliktuoja, yra mandagus, drausminių nuobaudų neturi (b. l. 185). Tad teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymų, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta spontaniškai, sąlygota emocijų, neapgalvojus galimų pasekmių. Nėra duomenų, kurie indikuotų, kad kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai – kaltinamojo motyvacija, surinkti rašytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų) ir iš esmės į nusikaltimų darymą nėra linkęs.
16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios šios bylos kontekste darytų negalimą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, R. B. brandi asmenybė, taip pat kaltinamojo motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos R. B. laidavimą.
17. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo pajamos yra nedidelės, be to, kaltinamasis rūpinasi senyvo amžiaus mama, taip pat – į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo veiksmus, suprato veikos pavojingumą, taip pat į tai – kad laiduotojos gaunamos pajamos nedidelės, teismo vertinimu, pasitikėjimas laiduotoja gali būti įgyvendinamas, nereikalaujant užstato. Šiuo atveju, vertintina, kad reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.
18. Baudžiamasis įstatymas numato, kad laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šioje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Prokurorė prašo skirti vienerių metų laidavimo terminą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad laidavimo tikslai bus pasiekti, taikant prokurorės siūlomą terminą – vienerius metus. Nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
19. Visgi, net asmenį ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kadangi prokurorė siūlo kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemones, todėl teismas dėl minėto prašymo pasisako atskirai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
20. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).
21. Prokurorė siūlo kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis trejus metus; 2) konfiskuoti transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
22. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
23. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino. Nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas 2,42 promilės neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumą.
24. Prokurorė kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui. Dėl aptarto draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones prokurorės siūlomu terminu kaltinamasis prieštaravo, prašydamas sumažinti terminą. Speciali teisė – teisė vairuoti transporto priemones – kaltinamajam yra reikalinga, visų pirma, dėl darbo, kadangi kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo buvo atsakingas už krovinių gabenimą bei pervežimą Lietuvoje. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis prarado darbą, tačiau darbdavys kaltinamajam suteiktų darbą.
25. Pažymėtina, kad tokios kategorijos bylose, kai nusikalstama veika padaryta, asmeniui esant neblaiviam, draudimas vairuoti transporto priemones skirtinas privalomai, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą, terminas gali būti mažinamas.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis 5-erių metų bėgyje nėra baustas administracine tvarka už nusižengimus esant neblaiviam. Kaltinamasis taip pat praeityje neteistas ir už kitas nusikalstamas veikas. Darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kitų duomenų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį nėra. Viena vertus, teismas sutinka su prokurorės argumentais, jog būtina atsižvelgti į tai, jog kaltinamasis būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,24 promilių girtumas), dienos metu bei miesto ribose vairavo transporto priemonę, kas rodo didesnį veikos pavojingumą. Ir tik atsitiktinumo dėka kaltinamojo netinkamas elgesys nesukėlė žalos žmonių sveikatai bei gyvybei. Kaltinamasis statydamas transporto priemonę daugiabučių namų kiemo aikštelėje ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę, taip sukeldamas eismo įvykį, kas tik patvirtina, jog kaltinamasis esant tokios būklės negalėjo tinkamai kontroliuoti savo veiksmų. Kita vertus, kaltinamasis tiek įvykio metu tiek vėliau neneigė savo veiksmų, kritiškai vertino savo netinkamą elgesį, be to, dėl sukelto eismo įvykio iškart sumokėjo baudą. Po įvykio savanoriškai išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotinių medžiagų žalą žmogaus sveikatai.
27. Teismo nuomone, 26 punkte aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas trijų metų laikotarpiui kaltinamajam būtų per griežta priemonė. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam nustatytinas draudimas naudotis specialia teise dviem metams, skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2022 m. kovo 15 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).
28. Prokurorė kaltinamajam taip pat siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
29. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
30. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas. Transporto priemonė yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021).
31. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė – privalo būti konfiskuojama ex lege (liet. pagal įstatymą).
32. Taigi, automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso kaltinamajam, pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, minėtą automobilį kaltinamasis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Įvertinęs šias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę, bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju yra galimas ir laikytinas proporcinga priemone.
33. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 120–123), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 124–127), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 128–131) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinamos.
34. Kaltinamajam Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2022 m. kovo 16 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 111–114).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti G. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2022 m. kovo 15 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – G. B. priklausančią transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
G. B. skirtas kardomąsias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – G. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – saugomą byloje, perduoti į VĮ Regitra.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2022 m. kovo 16 d. nutarimu G. B. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio dalies, dėl turto konfiskavimo įvykdymo įsiteisėjimo, dienos.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. B. ir laiduotojai R. B. kad:
1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.