Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimą dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. B. nuteistas 2000 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 105 straipsnio 2, 5, 8, 12 punktus, 272 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 234¹ straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 1 dalį subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, konfiskuojant visą nuteistojo turtą. Vadovaujantis BK 43 straipsnio 5 dalimi, ši bausmė subendrinta su 1993 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos, konfiskuojant visą nuteistojo turtą. Bausmės pradžia – 1998 m. sausio 26 d.

Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teikime pataisos įstaigos direktorius nurodo, kad nuteistasis į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją atvyko 2019 m. birželio 25 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir adaptavosi tinkamai, t. y. prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. V. B., bendraudamas su administracijos darbuotojais, yra mandagus, taktiškas bei komunikabilus. Tarp nuteistųjų autoriteto neturi, tikina, jog kriminalinės subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nepalaiko. Socialinius ryšius nuteistasis palaiko su sūnumi, broliu ir buvusia žmona (dėl sūnaus auklėjimo), buityje pakankamai tvarkingas. V. B. dalyvauja įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose, nuo 2010 m. iki perkėlimo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ staliaus pareigose. Bausmės atlikimo laikotarpiu jis 8 kartus pažeidė nustatytas vidaus tarkos taisykles, dėl ko 7 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinė gauta nuobauda yra galiojanti. Nuteistasis taip pat 6 kartus paskatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo V. B. rizika nusikalsti yra sumažėjusi nuo 91 iki 82 balų.

Teismo posėdyje Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovas ir nuteistasis prašė teikimą tenkinti, prokuroras prašė teikimą atmesti.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Taigi, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuota laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kai jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (20 metų). Tačiau vien ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam keisti paskirtos bausmės rūšį. Kaip minėta, sprendžiant dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia, be kita ko, atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, V. B. yra nustatyta vidutinė – 82 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 9 balais. Analizuojant šią išvadą, matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (62 balai). Šie balai yra kintantys, kas reiškia, jog jų skaičių sumažinti gali pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik ši aplinkybė (rizikos nusikalsti balų skaičius) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau, svarstant minėtą teikimą, būtina įvertinti ir V. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti bausmės tikslai.

Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog V. B. bausmę atlieka už smurtinio bei turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, dalis kurių sukėlė itin skaudžias, negrįžtamas pasekmes, t. y. kartu su bendrininkais vykdant plėšimus, buvo atimtos šešių žmonių gyvybės, kiti nukentėjusieji patyrė įvairaus laipsnio kūno sužalojimus. Atkreiptinas dėmesys, jog V. B. su savo aukomis elgėsi itin brutaliai, t. y. nukentėjusieji buvo smaugiami, surišami, jiems suduoti daugybiniai smūgiai į įvairias kūno vietas. Nuteistasis smurtavo naudodamas ne tik savo fizinę jėgą, pavyzdžiui, smūgiuodamas rankų kumščiais, šokinėdamas ant pargriuvusių nukentėjusiųjų, juos spardydamas, tačiau ir kitais po ranka pasitaikiusiais daiktais: šluotos kotu, šautuvo vamzdžiu ir pan. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis buvo visiškai indiferentiškas savo aukoms, t. y. dėl materialinių gėrybių jis smurtavo tiek moterų, tiek vyrų, taip pat ir mažamečių vaikų atžvilgiu. Įsibrovus į nukentėjusiųjų namus, buvo gadinamas turtas ir intensyviai naudojamas tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju itin svarbu įvertinti V. B. savitvardos įgūdžius, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, siekį keisti smurtinį elgesį, taip pat požiūrį į darbą bei lėšų tvarkymo įgūdžius.

Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistasis kaltę dėl padarytų nusikaltimų pilnai pripažįsta ir gailisi, vis dėlto, pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad ši atgaila yra deklaruojama tik pastaraisiais metais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies, jo požiūris iš esmės nepasikeitė ir bausmės atlikimo metu. 2004 m. nuteistojo charakteristikoje pažymėta, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas patenkinamai, savo kaltę dėl nusikaltimų jis pripažįsta iš dalies, yra užsispyręs, stengiasi nerodyti emocijų, prisitaiko prie esamų sąlygų (asmens byla 1 t., b. l. 174). 2007 m. nuteistojo charakteristikoje atkreiptas dėmesys, kad, kai bandoma kalbėti įvykdyto nusikaltimo tema, V. B. iš karto tampa uždaras, stengiasi pakeisti pokalbio kryptį, ne visada supranta dabartinį gyvenimą už kalėjimo sienų ribų, savo kaltę pripažįsta iš dalies (asmens byla 2 t., b. l. 3). 2012 m. nuteistasis teminiuose ir individualiuose pokalbiuose dalyvavo be didesnio susidomėjimo, savo kaltę pripažino iš dalies, į socialinės reabilitacijos priemones reagavo tik patenkinamai (asmens byla 2 t., b. l. 58). 2018 m. gruodžio 12 d. charakteristikoje jokių pokyčių nuteistojo mąstysenoje įvykdytų nusikaltimų atžvilgiu nepaminėta (asmens byla 2 t., b. l. 95), vadinasi, dvidešimt metų V. B. savo kaltės neanalizavo ir jokios aktyvios atgailos nerodė, galima teigti, jog visiškas kaltės pripažinimas buvo deklaruotas tik tuomet, kai atsirado galimybė pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimą, kas nelaikytina nuoširdžiu prisipažinimu bei atsakomybės už sukeltus padarinius prisiėmimu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad V. B. nuo 2010 m. dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ medienos gamybos ceche ir savo pareigas atliko tinkamai. Perkėlus jį bausmės atlikimui į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, nuostata į darbą išliko teigiama, nors darbas šiuo metu jam ir nėra suteiktas. Nuteistojo teigimu, išėjus į laisvę problemų dėl darbo nebus. Vis dėlto, šis teiginys nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, kurie sustiprintų teisėjų kolegijos įsitikinimą, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, V. B. iš tiesų užsiims pozityvia darbine veikla. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis yra įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą bei staliaus kvalifikaciją. Iki nuteisimo pagal specialybę jis dirbo vos tris mėnesius, kur konkrečiai galėtų realizuoti save būdamas laisvėje, V. B. nėra nurodęs, t. y. jo ateities planams ir tikslams trūksta konkretumo. Be to, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nuteistasis turi ieškinių 1847,52 Eur sumai, tačiau per daugiau nei dvidešimt metų šios palyginti nedidelės sumos nesugebėjo pilnai padengti, t. y. šiuo metu yra atlyginta 1112,81 Eur suma, kas patvirtina, jog turimų finansinių įsipareigojimų nuteistasis nesureikšmina ir jų dengimui pakankamai dėmesio neskiria, t. y. ieškiniai dengiami tik tiek, kiek pataisos įstaiga išskaičiuoja iš jo darbo užmokesčio.

Teikimą nagrinėjanti kolegija atkreipia dėmesį, kad V. B. bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai ir aštuonis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, dėl ko septynis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Paskutinį kartą nuobauda gauta dar visai neseniai – 2019 m. birželio 7 d. ir yra negaliojanti, nes 2019 m. gruodžio 27 d. buvo paskatintas ir nuobauda panaikinta. Nors nuteistasis yra kelis kartus ir paskatintas, tačiau gautos nuobaudos jį charakterizuoja neigiamai, kaip nesugebantį prisitaikyti prie nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad V. B. yra linkęs pateikti save labiau iš teigiamos pusės, neigiamų būdo bruožų įvardyti negeba, savimi yra patenkintas, kas rodo, jog savo asmenybės bei mąstysenos ydingumo jis neplanuoja keisti ar koreguoti. Asmens byloje esančioje Psichologinės tarnybos 2018 m. lapkričio 28 d. išvadoje pažymėta, kad nuteistasis psichokorekcijos užsiėmimuose nedalyvavo, į psichologus nesikreipė ir jokios iniciatyvos tai daryti nerodė (asmens byla 2 t., b. l. 96). V. B. kartoja tas pačias klaidas, neįvertina savo ankstesnio patyrimo ir nors supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Jis nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Taigi, nuteistajam neabejotinai tikslinga lankyti psichologų konsultacijas, siekiant ugdyti savo asmenybę, plėsti mąstysenos lankstumą ir pan., tačiau šiuo aspektu jokia pažanga nėra daroma.

Teisėjų kolegija įvertina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keturi V. B. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos (turi priteistą civilinį ieškinį), gyvenimo stilius ir draugai (ne visuomet sugeba pasirinkti tinkamas kompanijas, draugus), mąstymas ir elgesys ( nors nuobauda negaliojanti, tačiau vidaus tvarkos taisykles pažeidė visai neseniai). Pažymėtina, kad šie veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vis dėlto, įvertinus V. B. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, nagrinėjamu atveju nėra.

Apie sėkmingą integraciją į visuomenę neleidžia spręsti ir pakankamai silpni socialiniai ryšiai. Su buvusia žmona nuteistasis bendrauja tik dėl sūnaus auklėjimo, kuris šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Paleistas į laisvę, paskyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, žada vykti gyventi pas brolį į Baltarusijos Respubliką, tačiau pateiktoje medžiagoje neatsispindi V. B. glaudus bendravimas su broliu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo puoselėjami ryšiai su artimaisiais nėra itin palaikantys ir negalėtų veikti kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo.

Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam V. B. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o jo daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti. V. B. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir yra vis dar pavojingas visuomenei, todėl turi būti nuo jos izoliuotas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo dėl nuteistajam V. B. (V. B.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.