Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovui advokatui Elmarui Urbonui, atsakovui D. D., jo atstovui advokatui Ričardui Lilui, išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Kęstučiui Štuikiui, psichologei K. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei R. B., išvadą duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, taip pat pagal atsakovo D. D. priešieškinį atsakovei R. B., ieškovui V. K., išvadą duodančios institucijos - Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad ieškinį palaiko. E. K. laiko savo dukra, nors žino, kad tai D. D. dukra. Jis myli mergaitę kaip savo dukrą ir yra pasiryžęs ją auginti, net ir žinodamas jog ji nėra jo biologinė dukra. Mergaitė auga kartu su juo ir jo sugyventine. Jis yra dirbantis gauna kiek daugiau kaip 300 Eur, už kuriuos turi išgyventi keturių asmenų šeima, t.y. jis su sugyventine, E. K. ir sugyventinės dukra. Jis su drauge rūpinasi visais E. K. poreikiais, laisvalaikiu, prižiūri kaip jai sekasi mokslai. Nurodė, jog turi pakankamai įgūdžių ir noro auginti E. K. kaip savo dukrą. Jam yra žinoma, kad D. D. yra tikrasis E. K. tėvas ir jų bendravimui neprieštarauja, leidžia jiems matytis, kalbėti telefonu, neprašo jokios materialinė pagalbos. Supranta, kad esant tokiai situacijai gali susidurti su sunkumais auklėjant tačiau mano, kad viskas bus gerai.

Atsakovė R. B. buvo pareiškusi ieškinį, prašydama nustatyti, kad V. K. nėra E. K. tėvas. Prašė nustatyti, kad D. D. yra E. K. tėvas, bei priteisti iš D. D. išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovės R. B. ieškinys atsakovams V. K., D. D. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatyto, išlaikymo nepilnamečiui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, paliktas nenagrinėtu (b. l. 160-161). Ieškovė į teismo posėdžius nevyko, ieškinio nepalaikė.

Teismo posėdyje nurodė, kad žinojo, jog E. K. yra jo dukra. Gyvendama su V. K. atsakovė R. B. neleido suteikti pavardės dukrai, nors bendrauti su dukra netrukdė. E. K. žinojo ir žino kas yra tikrasis jos tėvas. Su dukra bendravo ir D. K. gyvenant su R. B., o paskui ir vėliau jau jai gyvenant tik su V. K. ir jo drauge. 2015 metų vasarą pusantro mėnesio dukra gyveno su juo kaime kur gyvena ir močiutė. Dukra yra išreiškusi norą gyventi su juo. Jis supranta, kad tai didelė atsakomybė, bet mano, kad auginti dukrą sugebės, be to, jam padės mama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Priešieškinis tenkintinas.

Iš byloje esančio sutikimo matyti, kad V. K. ir R. B. (duomenys neskelbtini) pateikė bendrą pareiškimą, kurio sutiko, kad dukrai gimusiai (duomenys neskelbtini) būtų suteikta K. pavardė, ir V. K. pripažino E. K. tėvystę. Šio sutikimo pagrindu buvo sudarytas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu gimimo liudijime E. K. tėvais buvo įrašyti V. K. ir R. B. (b. l. 36, 37, 61). Byloje esantis EasyDNA raštas patvirtina, kad 2016 m. sausio 4 d. atlikus užsakytą DNR tyrimą ir ištyrus D. D. ir E. K. DNR mėginius, biologinė tėvystė nustatyta D. D. su 99,99999 procentų tikimybe (b. l. 10-13).

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, nurodyta, kad skyrius neprieštarauja, kad D. D. būtų pripažintas E. K. biologiniu tėvu, tačiau jiems kyla pagrįstų abejonių, ar jis galėtų užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą, jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo (b. l. 28). Taip pat išvadoje nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje pastebimas siekis nenustatinėti tikrosios vaiko tėvystės, suabsoliutinant biologinę tėvystę, o atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius tėvystės santykius. Išvadoje nurodo, kad vienoje iš nutarčių teismas pažymėjo, kad vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė. Dėl to, siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu (b. l. 136).

Byloje esanti nepilnametės E. K. nuomonė patvirtina jos norą gyventi su tikruoju biologiniu tėvu D. D.. Iš vaiko apklausos matyti, kad ji žino, kad gyvena su „netikru“ tėčiu V. ir teta R., žino, kad „tikrasis“ tėtis yra D. (b. l. 95).

Apklausta teismo posėdžio metu E. K. patvirtino savo norą gyventi su tėčiu D. D. (b. l. 143).

Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, išklausęs šalių paaiškinimus, susipažinęs su bylos medžiaga, bei psichologinėmis išvadomis, pateiktomis byloje, pasisakė už nepilnametės E. K. gyvenamosios vietos nustatymą su tikruoju biologiniu tėvu D. D.. Nurodė, kad pagal Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos nuostatas kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia vaiko interesams ir turi teisę augti biologinėje savo tėvų šeimoje, ir tai geriausiai atitinka vaiko interesus.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Dėl tėvystės nustatymo.

Civilinio kodekso 3.148 straipsnyje nustatyta, kad tėvystei nustatyti yra naudojami moksliniai tyrimai ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės.

Byloje pateiktas DNR tėvystės nustatymo tyrimas, patvirtino, kad D. D. yra E. K. tėvas. Su šiomis aplinkybėmis sutiko ir R. B. ir V. K..

Byloje kilo ginčas tarp V. K. - socialinio tėvo ir D. D. - biologinio tėvo, noro auginti E. K., nustatant gyvenamąją vietą su vienu iš jų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir išklausęs šalių, bei nepilnametės nuomonės, daro išvadą, jog geriausiai nepilnametės interesus ilgalaikėje perspektyvoje užtikrins biologinis tėvas D. D.. Teismas šį sprendimą priima atsižvelgdamas į tai, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus.

Nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyta, kad nepilnametė neturi bendravimo problemų nei su vienu iš įvardijamų tėvų. E. K. žino kas yra jos biologinis tėvas, su juo palaiko artimus santykius, lankosi gyvenamojoje D. D. vietoje, yra gerai pažįstama su tėvo mama (savo močiute), jų aplinka, gyvenimo sąlygomis.

Teismas, analizuodamas byloje esančią situaciją, nustatė, kad ieškovas V. K. gyvena su sugyventine, jie deda daug pastangų, kad pas juos auganti mažametė E. K. jaustųsi saugi ir laiminga savo dabartinėje faktinėje gyvenamojoje vietoje. Iš šalių paaiškinimų, nustatyta, kad pagrindinis asmuo besirūpinantis nepilnametės poreikių tenkinimu šiuo metu yra būtent V. K. draugė Rasa, kuri augina panašaus amžiaus dukrą kartu su V. K., kuris taip pat nėra mergaitės tėvas. Pateiktoje psichologinėje išvadoje kaip tik ir akcentuojama tai, kad „dabartinė Viktoro K. sugyventinė Rasa aktyviai dalyvauja mažametės Emos ugdyme, auklėjime, pakankamai gerai žino jos raidos poreikius <...> turi panašaus amžiaus savo pačios dukrą. Apie Dainių atsiliepia pozityviai, pasakodama, jog apsilankymo metu jis visada atveža ir jos dukrai vienodas lauktuves: gėrimus, knygeles ir pan.“

Teismas, išklausęs šalių paaiškinimų, susipažinęs su išsamia psichologine išvada, vaiko teisių apsaugos tarnybų pozicija, išsakyta procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje sutinka, jog D. D. šiuo metu neturi pakankamai įgūdžių tinkamam vaiko auginimui, jo priežiūrai ir auklėjimui, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog įgūdžiai nebuvo formuojami dėl vaiko motinos R. B. netinkamo elgesio, mano, kad bendradarbiaujant vaiko teisių apsaugos specialistams, o taip pat socialiniams darbuotojas D. D. turi galimybę šiuos įgūdžius suformuoti ir būti atsakingas už dukros interesų užtikrinimą ir saugios aplinkos sukūrimą, tinkamą auklėjimą. D. D. įgūdžių stoka yra sąlygota būtent vaiko motinos R. B. tinkamai neatstovavusios savo vaiko interesus, nes, žinodama, kad V. K. nėra jos dukters E. K. biologinis tėvas, sutiko, kad jis prisiimtų ir vykdytų tėvo pareigas, leido susiformuoti savo dukters ir V. K. artimiems santykiams, nors lygiagrečiai mažametei dukrai išaiškino ir leido palaikyti ryšius su tikruoju biologiniu tėvu ir leido formuotis dvilypiams dukters santykiams su „dviem tėvais“ ir visiškai dėl neaiškių priežasčių po 7 metų kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Teismo vertinimu, R. B. neužtikrino ne tik vaiko teisės augti turint biologinį tėvą, vykdantį tėvo pareigas, tačiau tokiais veiksmais sukėlė dvasinę ir emocinę sumaištį savo dukters ir V. K., bei D. D. gyvenime, kuri ateityje galimai turės nepataisomų pasekmių ne tik šių asmenų ir E. K. santykiams, bet ir kiekvieno jų, ypač vaiko, kurio asmenybė dar tik formuojasi, asmeniniam gyvenimui.

Pateiktoje psichologinėje išvadoje yra konstatuojama jog abu tėvai pajėgūs pasirūpinti mergaitės raida, ugdymu bei sveikata. Teismas, šioje byloje išanalizavęs visus šalių paaiškinimus, nustatė, kad biologinės kilmės tiesos paieškos atitinka geriausius E. K. interesus, vaikas išsako norą gyventi su biologiniu tėvu, net ir esant ypatingai sudėtingai susiklosčiusiai situacijai biologinis tėvas palaikė artimus glaudžius ryšius su dukra, nugalėdamas neigiamas emocijas sugebėjo rasti galimybę bendrauti su mažamete savo dukra. Teismo nuomone šioje situacijoje yra labai svarbus ir paties V. K. indėlis ir siekis mažametei Emai sudaryti tinkamas sąlygas ne tik gyvenimui ir auklėjimui, tačiau ir artimų tėviškų santykių palaikymui su tikruoju biologiniu savo tėvu.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, V. K. ieškinį atmeta, D. D. priešieškinį tenkina: nustato, kad V. K. nėra E. K. biologinis tėvas; nustato, kad D. D. yra E. K. biologinis tėvas; nepilnametės E. K. gyvenamąją vietą nustato su tėvu D. D., pagal jo gyvenamą vietą.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei R. B., kaip ir D. D. tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Atsakovas D. D., o taip pat ir V. K. nurodė, jog nepilnametei reikalinga išlaikymo suma iš kito pareigą turinčio tėvo sudaro 100 Eur sumą per mėnesį. Atsakovės turtinė padėtis nėra žinoma, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jai buvo teikiama valstybės garantuojama antinė teisinė pagalba, darytina išvada, kad materialinė padėtis yra komplikuota. Duomenų apie atsakovės darbines pajamas byloje nėra. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes mano, kad reikalaujama priteisti suma yra pakankama tenkinti pagrindinius nepilnamečio vaiko poreikius, todėl pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, teismas nutaria, priteisti iš R. B. išlaikymą nepilnametei dukrai, E. K. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki Emos pilnametystės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Byloje nustatyta, jog visoms ginčo šalims bylos nagrinėjimo metu buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo V. K. ieškinį atmesti.

Atsakovo D. D. priešieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas (Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini) akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pripažinti, kad D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Pakeisti E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iš „K.“ į „D.“.

Nepilnametės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. K. (D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui (2016-07-21) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, per tris darbo dienas išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriui, tėvystei išregistruoti ir tėvystei įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.