- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- AN2-328-462/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00251-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pažeidėjas
- G. S.
- Kategorijos
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo G. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-09-27 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. S. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausioji patrulė S. Š. 2019-08-03 surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2019-08-03 apie 3.00 val. Laisvės gatvėje, Tauragėje, vairuodamas transporto priemonę VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė teisėtų, akivaizdžiai išreikštų uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimų sustabdyti transporto priemonę. Šiais savo veiksmais G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 16 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2019-09-27 nutarimu G. S. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskyrė 1 000 (vieno tūkstančio) Eur dydžio baudą, taip pat atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams ir konfiskavo transporto priemonę VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. G. S. (toliau – ir apeliantas) su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-09-27 nutarimu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti. Skunde apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad kartu su apeliantu automobilyje važiavę asmenys yra apelianto pažįstami ir suderino savo parodymus, yra nepagrįsta, priešingu atveju V. M. nebuvo pagrindo pateikti apelianto nuotraukas. Teismas besąlygiškai tiki policijos pareigūnų parodymais, tačiau policijos pareigūnės S. Š. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės ir teismo posėdžio metu duoti parodymai iš esmės skiriasi. Tarnybiniame pranešime nurodoma, jog asmenį, vairavusį persekiojamą automobilį, atpažino ir identifikavo kaip G. S. jos kolega, tačiau teismo posėdžio metu pareigūnė nurodė, jog pažinojo G. S. ir matė, kad jis vairavo automobilį. Be to, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme nebuvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriuo teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą nutarimą. Įrodinėjimo pareiga tenka Institucijai, tačiau Institucija šiuo atveju įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, nes nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad automobilį vairavo apeliantas. Teismas apeliantą pripažino kaltu tik vadovaudamasis dviejų policijos pareigūnų parodymais ir visiškai nevertino liudytojo V. K. parodymų, iš kurių matyti, jog pas jį atvykę policijos pareigūnai nežinojo, kas vairavo jų persekiojamą automobilį, kadangi būtent V. K. sakė „prisivažinėjai“.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, jog administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių apelianto padarytą nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). G. S. nesutinka, jog nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad būtent jis padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teigia, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, o su G. S. viename automobilyje važiavusių asmenų parodymus atmetė.
6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai G. S. pripažino kaltu padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus apygardos teismas konstatuoja, kad G. S. yra pagrįstai nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį už KET 16 punkto reikalavimų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai (policijos pareigūnės S. Š. tarnybinis pranešimas, minėtos pareigūnės bei kartu 2019-08-03 patruliavusio P. V. parodymai teisme, prieštaringi kitų liudytojų bei paties G. S. parodymai teisme, V. M. paaiškinimas) yra pakankami neabejotinai išvadai dėl G. S. kaltės padaryti. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. S. padarė jam inkriminuotą ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai išsamiai išnagrinėjo bei įvertino visus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo atstovo argumentus, skundžiamame nutarime motyvuotai pasisakė dėl G. S. kaltės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus ir pateikė motyvuotas išvadas.
7. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl to, jog policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis VOLVO S80) buvo teisėtas, aiškiai išreikštas bei atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. Visi automobiliu VOLVO S80 važiavę asmenys patvirtino, jog jie, važiuodami tamsiu paros metu, matė policijos automobilį įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, suprato, kad transporto priemonė, kuria važiavo G. S. bei kiti kartu buvę asmenys, policijos pareigūnų yra stabdoma, tačiau transporto priemonės VOLVO S80 vairuotojas padidino važiavimo greitį ir nepakluso teisėtam bei aiškiai išreikštam pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Kad policijos reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo aiškiai išreikštas, taip pat patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas (b. l. 17), iš kurio matyti, jog automobilis VOLVO S80 buvo persekiojamas su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, automobilio VOLVO S80 ekipažas ne kartą policijos pareigūnų per garsiakalbį buvo perspėtas sustoti, be to, iš vaizdo įrašo matyti, jog vieną kartą automobilis VOLVO S80 buvo sustojęs, tačiau, policijos pareigūnui bandant atidaryti minėto automobilio vairuotojo duris, automobilio VOLVO S80 vairuotojas vėl pradėjo važiuoti. Kaip minėta, ginčo dėl šių aplinkybių nėra, nagrinėjamu atveju G. S. sutinka, jog policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę VOLVO S80 buvo aiškiai išreikštas, tačiau nesutinka su savo kalte padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, teigia, jog automobilį VOLVO S80 vairavo kitas asmuo.
8. Apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog policijos pareigūnės S. Š. tarnybiniame pranešime bei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teismo posėdyje duoti parodymai nesutampa nurodant aplinkybę, kas vairavo automobilį VOLVO S80. Minėta pareigūnė tarnybiniame pranešime nurodė, jog, automobilio VOLVO S80 vairuotojui sustojus dešinėje kelio pusėje, jos „kolega išlipo iš tarnybinio automobilio, atidarė vairuotojo dureles ir atpažino, kad prie vairo sėdėjo iš matymo mums žinomas G. S.“. 2019-09-23 teismo posėdžio metu pareigūnė S. Š. parodė: „Tas veidas man matytas, bet pavardės nežinau.“ Apygardos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad policijos pareigūnė S. Š., atpažinusi iš matymo pažįstamą asmenį, tačiau negalėdama jo identifikuoti pagal asmens duomenis, tarnybiniame pranešime, remdamasi kolegos nurodytais transporto priemonės VOLVO S80 vairuotojo inicialais, nurodė, kad transporto priemonę VOLVO S80 vairavo G. S., o teismo posėdžio metu nurodė, kad G. S. atpažino, nesuponuoja policijos pareigūnės parodymų prieštaringumo. Natūralu, jog policijos pareigūnė, kaip nurodė 2019-09-23 teismo posėdyje, G. S. prieš tai mačiusi vieną kartą bei tikrinusi jo asmens bei jo vairuojamo automobilio duomenis, negalėjo prisiminti jo vardo ir pavardės pamačiusi jį vairuojantį kitą transporto priemonę, tačiau tai nepaneigia, jog policijos pareigūnė S. Š. atpažino būtent G. S. 2019-08-03 vairuojantį transporto priemonę VOLVO S80. Būtent šias aplinkybes patvirtino ir kaip liudytoja teismo posėdžio metu apklausiama S. Š.: „Vaikinas, kapišonas buvo uždėtas. Kai sustojo, šypsena iki ausų. Tas veidas man matytas, bet pavardės nežinau“ (2019-09-23 teismo posėdžio garso įrašo 6.36 min.). Pažymėtina, jog policijos pareigūnė S. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad važiavo G. S..
9. Aplinkybę, kad 2019-08-03 apie 3.30 val. automobilį VOLVO S80 vairavo būtent G. S., patvirtino ir 2019-09-23 teismo posėdžio metu apklausiamas policijos pareigūnas P. V.. Jis nurodė: „Ne, automobilį vairavo, ne kaip teigia G. S., R. V., tačiau pats G. S..“
10. Apygardos teismas sutinka su administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusiu pirmosios instancijos teismu, jog liudytojų, policijos pareigūnų S. Š. ir P. V. parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti G. S.. Pateiktos aplinkybės yra detalios ir aiškios, policijos pareigūnas P. V. buvo priėjęs prie automobilio VOLVO S80 ir atidarė jo duris, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš tokio atstumo policijos pareigūnas tikrai aiškiai matė už automobilio vairo sėdinčio asmens veidą. Byloje pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad, Laisvės gatvėje sustojus automobiliui VOLVO S80, policijos pareigūnų automobilis sustojo lygiagrečiai šalia ir policijos pareigūnas netgi buvo spėjęs atidaryti jo vairuotojo pusės dureles, o sprunkančio automobilio VOLVO S80 vairuotojas važiuodamas jas bandė uždaryti (b. l. 17). Darytina išvada, kad pareigūno nurodyta aplinkybė dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybės yra ne spėlionėmis grįsta prielaida, o aiškus įsitikinimas.
11. Be to, nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kartu su G. S. 2019-08-03 automobilyje VOLVO S80 buvusių asmenų parodymais, tačiau apygardos teismas sutinka su administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad kartu su G. S. automobiliu VOLVO S80 2019-08-03 važiavę bei teisme kaip liudytojai apklausti asmenys su administracinėn atsakomybėn traukiamu G. S. yra pažįstami, jie galėjo susitarti ir pateikti suderintą įvykio versiją, tuo labiau kad minėtų asmenų parodymai dėl tam tikrų detalių išsiskiria tarpusavyje bei yra prieštaringi, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tiek paties G. S., tiek kartu su juo 2019-08-03 važiavusių asmenų pateiktą versiją, jog vairavo ne G. S., o R. V., vertino kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirinktą gynybos poziciją. Pažymėtina, jog ne tik versija, kad automobilį VOLVO S80 vairavo R. V., prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, bet ir G. S. nurodytos aplinkybės dėl automobilio įsigijimo bei pardavimo yra prieštaringos viena kitai, taip pat aplinkybės, kaip G. S., L. V., V. M., R. V. ir I. S. įsėdo, sėdėjo ir pan., prieštarauja minėtų asmenų tarpusavyje duotiems parodymams.
12. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. S. 2019-08-29 vykusiame teismo posėdyje parodė: „Buvau tokią mašiną nusipirkęs pigiai. Galvojau ant pardavimo ją pasilikti. Volvo S80. Nusipirkau tą mašiną už 50 Eur. Tėtis sutvarkė tą dieną tą mašiną. Už 50 Eur nupirkau aš tą mašiną ir galvojau, kad parduot į metalyną, jau gauni 130 Eur“ (teismo posėdžio garso įrašo 5.30–6.05 min.). Tačiau R. V. nurodė: „iš G. nusipirkau mašiną už 50 Eur“ (teismo posėdžio garso įrašo 16.40 min.), nors G. S. nurodė, jog automobilį įsigijo tam, kad užsidirbtų pinigų (teismo posėdžio garso įrašo 7.20 min.). Apygardos teismo vertinimu, pirmiausia nelogiška yra nusipirkus neveikiantį automobilį už 50 Eur ir jį sutaisius parduoti vėl už 50 Eur, tuo labiau kad G. S. nurodė, jog, automobilį parduodant kaip metalo laužą, automobilio kaina yra apie 130 Eur. Be to, to paties teisiamojo posėdžio metu teisėjai paklausus G. S., ar automobilis jo, jis atsako „jo“. Ir tik vėliau teisėjai paklausus, kodėl R. V., neįgijusiam teisės vairuoti transporto priemones, G. S. perdavė vairuoti automobilį VOLVO S80, G. S. nurodė, jog buvo pardavęs minėtą automobilį R. V..
13. Be to, G. S. parodymai iš dalies nesutampa ir su L. V. bei V. M. teisme duotais parodymais, taip pat neatitinka V. M. 2019-08-03 paaiškinime (b. l. 5) nurodytų aplinkybių. G. S. 2019-08-29 teismo posėdžio metu parodė, jog nuėjęs į muzikos klubą „Rūsys“ jis pažįstamai L. V. pasiūlė važiuoti į gimtadienį (posėdžio garso įrašo 9.04 min.). Be to, į teisėjos klausimą: „gal siūlėt namo parvežti jas?“, G. S. nurodė: „ne ne, mes planavom toliau dar ten važiuoti.“ Tačiau V. M. 2019-08-03 paaiškinime nurodė, jog G. S. su drauge pasiūlė ją parvežti namo. 2019-08-29 teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausiama V. M. parodė, kad „priėjo G., pakvietė mus su L. važiuoti į gimtadienį“ (posėdžio garso įrašo 26.00 min.). To paties teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausiama L. V. nurodė: „Tiksliai nepamenu, važiavo lyg į gimtadienį, o gal ir namo siūlė parvežti“ (posėdžio garso įrašo 34.30 min.). Akivaizdu, jog, nurodydami tas pačias aplinkybes, visi G. S. pažįstami asmenys bei jis pats jas nurodo skirtingai, nors teismo posėdis vyko 2019-08-29, t. y. nepraėjus nė vienam mėnesiui po 2019-08-03, kai G. S. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu G. S., L. V., V. M. bei kiti važiavę asmenys nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę VOLVO S80.
14. G. S. bei kartu su juo 2019-08-03 važiavusių asmenų parodymų prieštaringumas taip pat pastebimas nurodant aplinkybes dėl asmenų sėdėjimo vietų automobilyje. G. S. nurodė, jog automobilyje asmenys sėdėjo išsidėstę tokia tvarka: „I. sėdėjo priekyje keleivio pusėje, R. – už vairo, L. prie manęs buvo, aš iš keleivio pusės buvau, o ta kita mergina buvo vairuotojo pusėje. L. per vidurį ir aš iš dešinės“ (2019-08-29 teismo posėdžio garso įrašo 13.56–14.13 min.). Tačiau kaip liudytojas apklausiamas R. V. parodė: „Mergaitės iš šonų, man atrodo, sėdėjo, G. per vidurį“ (posėdžio garso įrašo 23.30 min.). Kaip liudytoja apklausiama L. V. nurodė, jog trise sėdėjo gale, ji sėdėjo per vidurį, G. su V. – iš šonų (2019-08-29 teismo posėdžio garso įrašo 34.00 min.).
15. Apygardos teismo vertinimu, nelogiška ir ta aplinkybė, jog 2019-08-29 teismo posėdžio metu G. S. nurodė, jog jis ir I. S. nevairavo dėl to, jog abu yra įgiję teisę vairuoti transporto priemones. O R. V. vairavo dėl to, kad jis neturėjo teisių (posėdžio garso įrašo 6.20 min.), tačiau to paties teismo posėdžio metu jis nurodė, jog bėgo dėl to, kad R. V. norėjo teises laikytis (posėdžio garso įrašo 13.20 min.). Įvertinus šias G. S. nurodytas aplinkybes, kaip minėta, nelogiška yra aplinkybė, jog R. V., norėdamas įgyti teisę vairuoti transporto priemones ir žinodamas, kad yra neblaivus, kad automobiliui VOLVO S80 nėra atlikta techninė apžiūra, jis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vis tiek pasirinko vairuoti minėtą transporto priemonę.
16. Įvertinęs išdėstytus motyvus, atsižvelgęs į policijos pareigūnų parodymų nuoseklumą, į G. S., V. M., L. V., R. V., I. S. parodymų prieštaringumą, atsižvelgęs į tai, jog policijos pareigūnai automobilio VOLVO S80 vairuotoją matė tiek prasilenkdami su minėtu automobiliu, tiek minėtam automobiliui sustojus bei policijos pareigūnui P. V. prie jo priėjus ir atidarius vairuotojo duris, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. S. pripažino kaltu padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą, kurį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimą nepakeistą ir G. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.