- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- 1-820-953/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37479-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) 2015-03-19 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) 2015-06-05 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2015-03-19 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, galutinę bausmę paskiriant 1 metų laisvės apribojimą, įpareigojant nuo 23 iki 5 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; 3) 2015-07-22 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. - 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-05 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, prieš tai, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. c p. p., laisvės apribojimą pakeitus areštu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 90 (devyniasdešimties) parų areštas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę R. M., o būtent: 2015-07-04 apie 18.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia, suėmęs už kaklo ir smaugdamas pervertė nukentėjusiąją R. M. ant lovos, po ko, jai kumščiu sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius į galvos ir veido sritį, bei įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – poodines kraujosruvas kairiame momenyje, kairės akies viršutiniame voke, kairio peties srityje, kairėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimą kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis S. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad kada įvyko įvykis nelabai prisimena, kadangi apie tai negalvoja, nors ir ne dažnai tokie įvykiai būna. Po įvykio buvo sulaikytas. Tai buvo šią vasarą pavakariais namuose adresu (duomenys neskelbtini) įvyko kivirčas su sugyventine R. M.. Su R. M. kartu gyveno beveik metus laiko. Tą dieną jis išėjo į kaimą, susitiko su draugu, išgėrė alaus, o R. M. „pablūdo“ ant jo sakydama, jog jis išėjo pas kitą moterį B. R. M. pradėjo ant jo pulti, o jis ją stūmė, ramino ir visą tai matė jo tėvai. Kas parašyta kaltinamajame akte yra netiesa, tačiau jis sutinka, tegul būna jos teisybė, nors yra įvykio liudininkų. Jis neprisimena kokius veiksmus atliko nukentėjusiosios atžvilgiu. Jis ją stūmė, nes ji jam plėšė lūpą. Taip pat ją laikė prie pečių prispaudęs prie lovos. Kaklo R. M. nespaudė, jos nesmaugė. Be to, jis laikė nukentėjusiąją prispaudęs ir jai du kartus spjovė į veidą, o daugiau jokių veiksmų neatliko. R. M. buvo kruvina, nes jis jai du kartus spjovė į veidą, o jam buvo atplėšta lūpa ir buvo daug kraujo. Kaltinime surašytas melas, tokių veiksmų, kaip jame yra surašyta, jis neatliko. Alkoholis jo veiksmams darė įtaką, blaivas taip nebūtų padaręs. Jis R. M. nesudavė 6 kartus į veidą. jis jos nesmaugė, o prispaudė. Ekspertizėje nurodyti sužalojimai R. M. galėjo atsirasti per savaitgalį, nes ekspertizė buvo atlikta ne tą pačią dieną, ir ne kitą dieną, o tik liepos 7 d. R. M. jis nesudavė nei vieno smūgio – gal virsdamas sudavė, tačiau tyčia to nedarė. Jis pripažįsta, kad galėjo R. M. sukelti fizinį skausmą.
Kaltinamasis S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kuo įtariamas suvokia, dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta visiškai. 2015-07-04 d. apie 17.30 val. sugrįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena mama J. S.. Pas ją į svečius buvo nuėjusi jo sugyventinė R. M., jos abi gėrė alų. Jis atsigulė, tačiau netrukus nusprendė parūkyti. Sugrįžo į kambarį ten buvo mama Janina, tėvas V. S., sesuo S. S. ir sugyventinė R. M.. Pasiėmus cigaretę, su sugyventine įvyko žodinis konfliktas, to konflikto metu, sugyventinė pradėjo kaltinti, kad buvo pas „mergas“, kadangi tuo metu buvo neblaivus su ja susiginčijo. Jai pasakė, kad buvo pas draugą, kurį gali nurodyti. Tačiau ji, nesiklausė ką sakė, puolė, o jis , kad jam nesuduotų bandydamas ją nuo savęs nustumti sudavė jai, kur tiksliai pataikė nepasakys, tačiau mano, kad į krūtinės sritį, bet ne į galvą. Kadangi ji nesiliovė, o bandė draskyti nagais, su ja grūmėsi, ją apglėbė rankomis ir laikė, kad nesibraižytų. Su ja besigrumiant sugyventinė prasikirto lūpą, ir dėl to supykęs sugyventinę apspjovė. Dėl kraujo kuris bėgo iš lūpos, jos veidas tapo kruvinas. Jai tuo metu kraujas nebėgo. Įsižeidusi, kad ją apspjovė, ji pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Visą įvykį matė mama J., sesuo S., tik tėvas tuo metu buvo išėjęs į tualetą bei sugrįžo vėliau. Jam R. apibraižymas ir lūpos praskėlimas fizinio skausmo nesukėlė, dėl to jai pretenzijų neturi. Kaltę pripažįsta, nes galėjo būti, kad kai R. ant jo puolė jis jai sudavė, tačiau tiksliai kur pataikė negali pasakyti. Gal ir į galvą ar veidą. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta. (b.l. 68-69, 73-74).
Nukentėjusioji R. M. parodė, kad S. S. buvo jos sugyventinis ir ji sutinka duoti parodymus. Įvykis įvyko šių metų liepos mėnesį po 17 val. S. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną jie turėjo svečių, gėrė alaus ir ji su S. S. susikivirčijo. Po to jis išėjo į kaimą, o grįžęs jos klausė, ko ji čia dar sėdi, ją išvadino visokiais žodžiais. Ji jam pasakė, jog ji yra ne pas jį namuose, o pas jo mamą. S. S. pradėjo ją plūsti visokiais žodžiais, jis ją stumtelėjo, o ji puolė gintis ir perplėšė jam lūpą. S. S. nuvertęs ją į lovą smaugė, ranka kelis kartus trenkė į galvą, kliuvo į petį. Taip pat buvo mėlyna akis. Ji nežino, kiek smūgių jai buvo suduota, tačiau tai buvo ne momentinis smūgis. Ji neprisimena, ar kas nors matė šį įvykį, tačiau name buvo S. S. mama J. S., o kiti išsigandę išėjo į lauką, kai jie pradėjo muštis, t. y. kai ji su S. S. pradėjo pyktis, svečiai išėjo į kiemą, o jo mama pasiliko, tik gal vėliau išėjo. Kai ji iškvietė policijos pareigūnus, tai S. S. mama buvo pasislėpusi. Įvykio metu ji buvo neblaivi. Du policijos pareigūnai atvažiavo po 10-15 min. Pareigūnai pasižiūrėjo, išklausė, ką jie kalba ir juos abu išsivežė į policijos komisariatą. Ji važiavo į komisariatą rašyti pareiškimo. Kitą dieną ar po dviejų dienų ji buvo apžiūrėta medikų. Ji neprisimena, kiek kartų S. S. jai sudavė, o atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad jai buvo suduota 6 kartus. S. S. ją smaugė, galvoje buvo guzai, akis buvo mėlyna, užgautas petys. Dėl S. S. veiksmų jai skaudėjo. Po įvykio jis bandė atsiprašyti, tačiau ji su juo nebendravo, nekalbėjo. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusioji R. M. tyrimo metu parodė, kad su sugyventiniu S. S. nebepalaiko ryšių, jis išsikraustė, su juo nebegyvena. Prieš tai kartu gyveno apie metus laiko, vedė bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. 2015-07-04 apie 16.00 val., tikslaus laiko pasakyti negali, su S. nuėjo pas jo mamą J. S., adresu (duomenys neskelbtini), į svečius, kadangi buvo atvažiavęs svečias iš Klaipėdos ir pas J. namuose vartojo alkoholį, tai yra ji, S., J. ir V. S., bei V. V.. Visi kartu išgėrė 6 litrus, 7,5 stiprumo alaus. Išgertuvių metu pasiliko adresu (duomenys neskelbtini), o S. be jokios priežasties išėjo į kaimą, kodėl jis taip pasielgė pasakyti negali, nes su juo nekonfliktavo, tik truputį apsižodžiavo, tačiau nesusipyko. Apie 18.00 val., tikslaus laiko pasakyti negali, į namus adresu (duomenys neskelbtini), grįžo dar labiau išgėręs S. S.. Ji su J., V. ir V. jau nebevartojo alkoholio, visi buvo išsiskirstę. Kai grįžo S. ji buvo jo tėvų miegamajame ir kadangi S. buvo dar girtesnis jis pradėjo priekaištauti, kad jai kiti vyrai yra geresni nei jis, taip pat varė iš savo mamos namų, tačiau jam pasakė, kad ne pas jį atėjo, o pas jo mamą. S. ją stūmė, kad išeitų, jam liepė nestumdyti. S. stumdymas nesukėlė fizinio skausmo. Ji atsistūmė S. nuo savęs, tada jis vėl pradėjo prikaišioti kitus vyrus, tarpusavy sukonfliktavo. Tada S. uždėjo ranką ant kaklo ir smaugdamas pervertė ant lovos ir kelis kartus rankos kumščiu, galėjo būti šeši smūgiai, sudavė į įvairias kūno vietas, bei į galvos ir veido sritį. Gerai prisimena, kad pataikė į kairės pusės petį ir į kairės pusės akį, bei galvos sritį. Visi S. veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Kai S. mušė, norėdama išsilaisvinti jam įspyrė, kur pataikė nežino, bei su ranka sudavė per veidą, po ko, jam galėjo perskelti lūpą. Kai išsilaisvino iš S., jis ją apspjovė, po ko, buvo kruvinas veidas ir plaukai, nes jam buvo perskėlusi lupą. Dėl sužalojimų į gydymo įstaigas nesikreipė ir nesikreips, nes nepadaryti dideli sužalojimai. Turtinės ir neturtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia. Taip pat su S. nebe sugyventiniai ir jam pretenzijų neturi. Įvykio niekas nematė, nes kiek prisimena, nieko nebuvo kambaryje, nes buvo pakankamai girti ir jau galėjo miegoti (19, 20-22 b. l.).
Liudytoja J. S. teisme atsisakė duoti parodymus prieš sūnų kaltinamąjį S. S..
Liudytojas S. P. parodė, kad jis yra patrulis. Jis prisimena, kad vyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kai nukentėjo moteris, tačiau neprisimena, kokiomis aplinkybėmis, nes nuo įvykio praėjo daug laiko. Jis neprisimena, ar nukentėjusiajai matėsi sužalojimai. Ir kaltinamasis, ir nukentėjusioji vienas ant kito sakė, kad mušėsi.
Liudytojas A. P. parodė, kad jis yra vyriausiasis patrulis. Gali būti, kad vyko liepos 4 d. į (duomenys neskelbtini), nes buvo iškvietimas, jog namuose smurtauja asmuo. Kaltinamąjį prisimena, tačiau nukentėjusiosios neprisimena, kadangi įvykio metu jos veidas buvo nemažai kruvinas. Moteris sakė, kad ją sumušė sugyventinis. Jis neprisimena, ar ji nurodė, į kurias kūno dalis ją mušė, tai turėtų būti nurodyta tarnybiniame pranešime. Su kaltinamuoju bendravo, tačiau neprisimena, kokias aplinkybes jis nurodė. Kiek prisimena, jiems buvo nurodyta, jog nukentėjusiąją išvadino „kekše“ ir sakė, kad eitų iš kur atėjo. Kaltinamasis buvo neblaivus, atrodo, ir moteris buvo neblaivi.
Iš 2015-07-04 R. M. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2015-07-04 apie 18 val., adresu - (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, neblaivus sugyventinis S. S., konflikto metu sumušė, sudavė keletą kartų kumščiu į galvą, sukeldamas fizinį skausmą (4 b. l.).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad skambina R. M., nes sugyventinis S. S. ją sumušė (7-10 b. l.).
Iš 2015-07-04 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu - (duomenys neskelbtini) (11-13 b. l.).
Iš 2015-07-04 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad R. M. nurodė, kad sugyventinis S. S. jai trenkė ranka į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą (14-15 b. l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 966/15(04) matyti, kad R. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairiame momenyje, kairės akies viršutiniame voke, kairio peties srityje, kairėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimą kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau 6 trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus galvą, veidą, kairį petį, kairę nugaros pusę ir kairę alkūnę. Odos nubrozdinimas kairės alkūnės užpakalinėniame paviršiuje galėjo gautis tiek griūnant be pašalinės jėgos poveikio, tiek po gauto smūgio. R. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimas kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje galėjo gautis griuvinimės traumos metu. (26 b. l.).
Apžiūrėtame garso įraše iš BPC nustatyta, kad skambinusioji pagalbos yra R. M., nes neblaivus sugyventinis S. S. sumušė kumščiais (29-30 b. l.).
2015-07-04 alkoholio matuoklio parodymų kvite užfiksuota, jog 2015-07-04 20.10 val. S. S. nustatytas 1,83 promilių girtumas (31 b. l.).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama S. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis S. S. teismo posėdžio metu kaltę iš dalies pripažino, tačiau nurodė, kad smūgių nukentėjusiajai nesudavė. Šie kaltinamojo S. S. parodymai yra paneigti teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji R. M. parodė, kad kivirčo metu, kaltinamasis S. S. ją parvertęs ant lovos smaugė bei sudavė keletą smūgių į galvą ir kitas kūno dalis, t.y. kliuvo į petį, buvo mėlyna akis, galvoje buvo guzas. Tas pačias aplinkybes nukentėjusioji R. M. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nukentėjusiosios R. M. parodymus patvirtina ir jos 2015-07-04 protokolas – pareiškimas iš kurio matyti, kad 2015-07-04 apie 18 val., adresu - (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, neblaivus sugyventinis S. S., konflikto metu sumušė, sudavė keletą kartų kumščiu į galvą, sukeldamas fizinį skausmą. Be to, fizinio smurto vartojimą nukentėjusiosios R. M. atžvilgiu patvirtina ir garso įrašas iš BPC iš kurio nustatyta, kad R. M. skambino dėl pagalbos suteikimo, nes neblaivus sugyventinis S. S. sumušė ją kumščiais. Liudytojai S. P. ir A. P. patvirtino, kad buvo atvykę į įvykio vietą dėl smurto artimoje aplinkoje. Liudytojas A. P. nurodė, kad moters veidas buvo kruvinas. Nukentėjusiosios R. M. sužalojimo faktą patvirtina ir 2015-07-04 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto iš kurio matyti, kad R. M. nurodė, kad sugyventinis S. S. jai trenkė ranka į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Be to, nukentėjusiosios R. M. sužalojimo faktą patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 966/15(04) iš kurios matyti, kad R. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairiame momenyje, kairės akies viršutiniame voke, kairio peties srityje, kairėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimą kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau 6 trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus galvą, veidą, kairį petį, kairę nugaros pusę ir kairę alkūnę. Odos nubrozdinimas kairės alkūnės užpakalinėniame paviršiuje galėjo gautis tiek griūnant be pašalinės jėgos poveikio, tiek po gauto smūgio. R. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimas kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje galėjo gautis griuvinimės traumos metu. Kaltinamojo S. S. nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji R. M. galėjo susižaloti kitu metu, t.y. po įvykio savaitgalį, nes kreipėsi į medikus tik praėjus kelioms dienoms, atmestinos, kadangi yra paneigtos byloje ištirtiems įrodymams. Iš 2015-07-07 specialisto išvados Nr. G966/15(04) matyti, kad nukentėjusiosios R. M. kairiame momenyje, kairės akies viršutiniame voke, kairio peties užpakaliniame paviršiuje, kairės nugaros pusėje yra melsvai violetinės žalsvu atspalviu poodinės kraujosruvos, kurios galėjo atsirasti nurodyto įvykio aplinkybėmis, nes jei nukentėjusioji būtų sumušta savaitgalį, kaip nurodo kaltinamasis, tai kraujosruvos nebūtų žalsvu atspalviu, o šiuo atveju žalsvas atspalvis tik patvirtina, kad jos atsirado praėjus kuriam laikui, 2015-07-04, t.y. prieš 3 dienas kai ji buvo apžiūrėta medikų 2015-07-07. Be to, pats kaltinamasis S. S. ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad konflikto metu galėjo suduoti nukentėjusiajai R. M. į galvą arba veidą, ką patvirtino tiek pati nukentėjusioji R. M., tiek kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.
Tokių aplinkybių visuma neginčijamai patvirtina, kad S. S. smurtavo prieš nukentėjusiąją, 2015-07-04 apie 18.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia, suėmęs už kaklo ir smaugdamas pervertė nukentėjusiąją R. M. ant lovos, po ko, jai kumščiu sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius į galvos ir veido sritį, bei įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – poodines kraujosruvas kairiame momenyje, kairės akies viršutiniame voke, kairio peties srityje, kairėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimą kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje ir sukėlė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, į tai, kad smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę, kaltinamojo S. S. kaltė dėl padaryto nusikaltimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teismo posėdžio metu prieš įrodymų tyrimo pabaigą, kaltinamasis S. S. kaltę pripažino, tačiau pakartotinai jį apklausus, jis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos neigė. Atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,83 prom.), kas turėjo įtakos jo veiksmams, be to, nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.
Skirdamas kaltinamajam S. S. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes.
S. S. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimą įvykdė būdamas 2 kartus teistas, teistumui neišnykus, po nusikaltimo padarymo buvo 3 kartą nuteistas (47-49 b. l.), baustas administracine tvarka (42-46 b. l.), dirbantis (39 b. l.), psichikos ir priklausomybės ligų centre įrašytas, diagnozė – ūminė reakcija į stresą (35, 36, 37 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus S. S. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d., d., paskirta bausmė subendrintina visiškai jas sudedant su Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir atlikta arešto bausme ir galutinę subendrintą bausmę skiriant terminuotą laisvės atėmimą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas, kadangi kaltinamasis S. S. nusikaltimą padarė būdamas 2 kartus teistas, po nusikaltimo padarymo buvo nuteistas trečią kartą, visi ankstesnį teistumai yra dėl smurto artimoje šeimoje prie mamą, be to, kaltinamasis S. S. baustas administracine tvarka, išvadų kaltinamasis S. S. dėl savo elgesio šeimos narių atžvilgiu nedaro, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Vadovaujantis LR BPK 140 str. S. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-07-04 19.30 val. iki 2015-07-05 11.05 val. (62, 63-64 b. l.).
S. S. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (75-77 b. l.).
Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas su skaitmenine garso įrašo kopija – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.
Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų S. S., kurios sudaro 57,90 Eur, priteisimo (118 b. l.). Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi kaltinamasis neturi lėšų, duomenų apie kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nėra, be to, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 3 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti visiškai jas sudedant su Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir atlikta arešto bausme ir galutinę subendrintą bausmę S. S. paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į atliktą bausmę įskaityti S. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2015-07-04 19.30 val. iki 2015-07-05 11.05 val. (1 parą) bei 2015-07-22 baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir atliktą arešto bausmę.
Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
S. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą, o pradėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su skaitmenine garso įrašo kopija – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš S. S. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.