Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1A-29-581/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-03-14
Bylos Nr.: 1A-29-581/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-56560-2016-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Donatas Jatužis, Valdas Meidus
Nuteistasis: K. M. J.
Nukentėjusysis: R. G., L. G., V. Z., A. Š., V. P.
Civilinis atsakovas: Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės, Lenkijos draudimo bendrovės
Advokatai: Stasys Zabita, Saulius Kučys, Saulius Kučas

Kategorijos

25.4.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-581/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56560-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 25.4.2.4.; 2.4.6.4.4.;2.4.6.4.2. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Valdo Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,

Žemesnės instancijos teismas

nuteistojo K. M. J. gynėjui advokatui Sauliui Kučiui,

nukentėjusiųjų R. G., L. G., L. G., V. Z. atstovui advokatui Stasiui Zabitai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų R. G., L. G., L. G. ir V. Z., civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos (duomenys neskelbtini) įgaliotos atstovės Justinos Paškevičienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. M. J. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, K. M. J. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš civilinio atsakovo Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) priteista 1 254 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. Š..

Iš civilinio atsakovo prekybos – paslaugų firmos (duomenys neskelbtini) priteista: nukentėjusiajai A. Š. – 325 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai V. P. – 15 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiesiems L. G., R. G., L. G. – 52 025 Eur (kiekvienam po 17 341,66 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai V. Z. 17 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Priteista iš K. M. J. nukentėjusiems jų turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti: nukentėjusiajai A. Š. 220 Eur, V. P. 1 100 Eur, R. G. 2000 Eur, V. Z. 2 000 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. M. J. nuteistas už tai, jog jis 2016 m. gruodžio 4 d. apie 14.55 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas vilkiką „Scania R 124 LA 4X2 NA 420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 128 ir 137 punktų reikalavimus – važiuodamas apie 90 km/h greičiu, ir jo važiavimo krypties eismo juostoje atsiradus kliūčiai – priekyje jo, ta pačia kryptimi sustojus ir posūkiui į kairę pusę laukus automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam S. P., kuris rodė kairįjį posūkio signalą ir buvo persirikiavęs į kairę, nestabdė vairuojamos transporto priemonės, neapvažiavo sukančio automobilio iš dešinės arba nepalaukė, kol priekyje važiuojantis automobilis atlaisvins eismo juostą, ko pasekoje vilkiko priekinės dalies kaire puse trenkėsi į šio automobilio galinę dalį, kuris nuo smūgio dešiniuoju šonu, priverstinai ir ne dėl savo kaltų veiksmų buvo išblokštas į kelio (duomenys neskelbtini) priešpriešinio eismo juostą, kuria prieš eismo įvykį važiavo autobusas „Setra S315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas J. V., ir su juo susidūrė. Vilkikas „Scania R 124 LA 4X2 NA 420“ su puspriekabe „Krone SDP27“ po atsitrenkimo į automobilį „VW Golf“ pakeitė judėjimo kryptį link kelio (duomenys neskelbtini) kairiojo krašto ir, judėdamas apie 67 km/h greičiu, šio kelio priešpriešinėje eismo juostoje susidūrė su iš paskos autobusui „Setra S315“, tikėtina, apie 80 km/h greičiu važiavusiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. G.. Dėl šių vilkiko „Scania R 124 LA 4X2 NA 420“ su puspriekabe „Krone SDP27“ vairuotojo veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio „VW Golf“ vairuotojas S. P. ir automobilio „Audi A6“ vairuotojas R. G., buvo nesunkiai sutrikdyta autobuso „Setra S315“ keleivių S. K., J. L. ir automobilio „Audi A6“ keleivės V. Z. sveikata, nežymiai buvo sutrikdyta autobuso „Setra S315“ keleivių R. S., M. S., E. V., A. Š. sveikata; S. P. mirė nuo kūno sumušimo, į tai nurodo muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, kaktoje, dešiniame skruoste, dešiniame dilbyje, abiejose plaštakose, odos įdrėskimai kaktoje, nosies srityje, dešiniame skruoste, smakro dešinėje pusėje, abiejose plaštakose, odos nubrozdinimai dešiniame žaste, krūtinės ląstos, pilvo srityse, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, abiejose blauzdose, poodinės kraujosruvos abiejose blauzdose, varpos srityje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, daugybiniai kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai su kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų medžiagoje ir į galvos smegenų skilvelius; veido kaulų lūžiai; poliežuvinio kaulo, krūtinkaulio lūžiai, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai, gaktikaulio kairės pusės abiejų šakų lūžiai, dešinio žastikaulio, raktikaulio, alkūnkaulio, stipinkaulio lūžiai, širdiplėvės, širdies, blužnies, kepenų ir abiejų plaučių plyšimai, stuburo kaklinės dalies 7-o slankstelio lūžis su pilnu nugaros smegenų nutraukimu; R. G. mirė nuo kūno sumušimo, į tai nurodo muštinė-plėštinė žaizda kaktoje, muštinės žaizdos kairiame smilkinyje, abiejuose skruostuose, kaklo srityje, krūtinės ląstos ir pilvo srityse, kairėje šlaunyje, muštinė-plėštinė žaizda krūtinės ląstos - kairio žasto srityje su visišku kairės rankos nutraukimu, viršutinių ir apatinių dantų nuskėlimai, odos nubrozdinimai krūtinės ląstos ir pilvo srityse, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje, abiejose blauzdose, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, daugybiniai skeveldriniai kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus, galvos smegenų medžiagoje ir į galvos smegenų skilvelius, galvos smegenų pamatinių dalių aptraiškymu, daugybiniai skeveldriniai veido kaulų lūžiai, poliežuvinio kaulo ir gerklų kremzlių lūžiai, krūtinkaulio, abipus raktikaulių, abipus šonkaulių, kairio žastikaulio, kairio šlaunikaulio, kairio kelio girnelės, gaktikaulio lūžiai, daugybiniai traiškytiniai vidaus organų sužalojimai - širdiplėvės, širdies, aortos, abiejų plaučių, kepenų, kasos, skrandžio, kairio inksto, šlapimo pūslės plyšimai, stuburo krūtininės dalies 3-o slankstelio pilnas lūžis su nugaros smegenų nutraukimu, 4-o slankstelio keterinių ataugų lūžiai; S. K. nustatyti nosies kaulų lūžiai; J. L. nustatytas dešinio kelio sąnario girnelės lūžis; V. Z. nustatytas dešinio raktikaulio lūžis, kairės pusės VII-to šonkaulio lūžis, pilvo sienos ir kairio kelio minkštųjų audinių sumušimas; R. S. nustatytas dešinio kelio srities sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu dešinio kelio srityje; M. S. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs lokaliu minkštųjų audinių patinimu kaktos kairėje; E. V. nustatyta apatinių kairio ir dešinio pirmųjų dantų daliniai panirimai, pasireiškę II-III laipsnio paslankumu; A. Š. nustatyta muštinės žaizdos burnos gleivinėje, poodinės kraujosruvos smakre, kraujosruvos burnos gleivinėje, dešinio kelio sumušimas.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

2. Nukentėjusieji R. G., L. G., L. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį: nuteistajam K. M. J. paskirti realią laisvės atėmimo bausmę arba kartu su paskirta bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones; pilnai patenkinti jų pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo – priteisti kiekvienam nukentėjusiajam po 100 000 Eur neturtinės žalos; visą nustatytą žalą priteisti ne iš nuteistojo darbdavio prekybos – paslaugų firmos (duomenys neskelbtini), o iš civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini). Nukentėjusieji taip pat prašo priteisti patirtas atstovavimo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusieji skunde nurodo:

2.1. Teismas nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę. Neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis visiškai nepripažino savo kaltės, ją neigė, kėlė nepagrįstas versijas, savo poziciją pakeitė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, kas nerodo nuteistojo nuoširdumo. Įvykio metu nuteistojo automobilis nebuvo stabdomas, nors važiavimo sąlygos buvo geros, tai rodo nuteistojo vos ne tyčia, jau nekalbant apie ypatingą nusikalstamą nerūpestingumą. Dėl nuteistojo veiksmų du žmonės žuvo, septyni patyrė sužalojimus. Jų šeima prarado sūnų, brolį, ramybę ir pilnavertį gyvenimą. Tiek nuteistasis, tiek nuteistojo darbdavio atstovai niekuo nesidomėjo ir net nėra pareiškę užuojautos.

2.2. Teismas turėjo iš nuteistojo atimti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, nes jis padarė grubius KET pažeidimus.

2.3. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai išsprendė klausimą dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo iš civilinio atsakovo prekybos – paslaugų firmos (duomenys neskelbtini), nepagrįstai sumažino civiliniu ieškiniu prašomus priteisti neturtinės žalos dydžius. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinus kriterijus, pažeidė CK 6.282 straipsnį, pagal kurį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas tada, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba padidėti, kai nagrinėjamu atveju R. G. vairavo saugiai ir jo veiksmai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Teismas neįvertino, kad žuvo jaunas, perspektyvus žmogus, tėvai ir sesuo patyrė ir lyg šiol patiria begalinį dvasinį skausmą, atsiradusią tuštumą netekus labai artimo ir brangaus žmogaus. Teismas tik deklaratyviai teigė, kad nuteistasis sąmoningai nesiekė sukelti dvasinių pasekmių, tačiau tuo pačiu neatsakė ir į pagrindinį klausimą – kodėl esant nepriekaištingoms vairavimo sąlygoms, esant saugiam greičiui, nuteistasis nestabdė automobilio, tai galima vertinti ne kaip neatsargumą, o kaip tyčią. Nors teismas nurodė, kad atsižvelgia į teismų praktiką panašiose bylose, tačiau lieka neaišku į kokias bylas atsižvelgė. Esamos bylos faktinės aplinkybės ypatingos tuo, kad žuvo du žmonės, septyni asmenys sužeisti, vairavimo sąlygos buvo nepriekaištingos, žuvusieji vairavo saugiai ir jų veiksmai neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, o nuteistojo automobilis net nebuvo stabdomas, kas rodo nuteistojo vos ne tyčia, jau nekalbant apie ypatingą nusikalstamą nerūpestingumą. Teismas tapačių bylos faktinių aplinkybių teismų praktikoje neanalizavo, nevertino, o tik abstrakčiai nurodė, kad tai atitinka teismų praktiką. Teismas turėjo vadovautis ne tik bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, tačiau ir specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikšmingais pripažintais kriterijais, be to, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Teismas paminėtų reikalavimų nepaisė, todėl ir prašomos priteisti neturtinės žalos sumos – 100 000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam nepriteisė, nepagrįstai netaikė visiško žalos atlyginimo principo, todėl sprendimas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti tik iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.4. Teismas visą nukentėjusiesiems nustatytą žalą turėjo priteisti iš Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), o ne iš prekybos – paslaugų firmos (duomenys neskelbtini). Teismas neteisingai įvertino ir palygino draudimo sumas 5 000 Eur ir 5 000 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos ir Lenkijos valstybėse, nurodęs, kad jos atitinka, nors yra esmingai skirtingos, todėl ir tolimesnis teismo sprendimas nustatant civilinį atsakovą, kuris yra atsakingas už padarytos žalos atlyginimą, yra neteisingas ir teisiškai nepagrįstas. Teismo teisinis vertinimas patvirtina, kad Lenkijos nacionalinės valdžios institucijos nustatė, kad pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą garantinės žalos atveju nustatyta 5 000 000 Eur suma dėl žalos asmeniui, tai reiškia, kad yra teisinis pagrindas visą padarytą žalą asmeniui ir turtui priteisti tik iš draudimo bendrovės, be to, pati draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), sudarydama draudimo polisą, patvirtino, kad maksimali išmokėtina suma žalos atveju – 5 000 000 Eur. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAĮ) 11 straipsniu, nes tai, kad Lenkijos Respublikos draudimo kompaniją (duomenys neskelbtini) atstovauja (duomenys neskelbtini) nesuponuoja jokio pagrindo išvadai, kad žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis minėta nuostata. Neturtinės žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis nuteistojo vairuoto automobilio draudimo poliso sąlygomis.

3. Nukentėjusioji V. Z. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį: nuteistajam K. M. J. paskirti realią laisvės atėmimo bausmę bei kartu su paskirta bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones; patenkinti jos civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo – 16 575 Eur priteisimo už paimtą iš banko paskolą; pilnai tenkinti jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jai priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos; visą nustatytą žalą priteisti ne iš nuteistojo darbdavio prekybos – paslaugų firmos (duomenys neskelbtini), o iš civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini). Taip pat nukentėjusioji prašo priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Skunde nukentėjusioji nurodo:

Šalies argumentai

3.1. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam K. M. J. paskyrė per švelnią bausmę. Grįsdama šį teiginį nukentėjusioji nurodo tokius pačius argumentus, kurie nurodyti ir nukentėjusiųjų R. G., L. G., L. G. apeliaciniame skunde (šio nuosprendžio 2.1. punktas). Papildomai nurodo, kad įvykio metu ji važiavo žuvusio R. G. automobilyje ir įvykio metu jai buvo sutrikdyta sveikata – lūžo dešinysis raktikaulis, kairės pusės VII – tas šonkaulis, buvo padarytas pilvo sienos ir kairio kelio sumušimas. Dėl patirtų sužalojimų ji gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo 2016 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d., vėliau gydėsi ambulatoriškai.

3.2. Teismas nepagrįstai netaikė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nors nuteistasis labai grubiai pažeidė KET reikalavimus ir atsirado labai skaudžios pasekmės.

3.3. Teismas nepagrįstai sumažino civiliniu ieškiniu prašomos priteisti žalos dydį 16 575 Eur sumai už paimtą iš banko paskolą. Atmesdamas ieškinį dėl paskolos, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ji beveik pusę metų dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti, bet bankui paskolą grąžino ir palūkanas mokėjo iš skolintų lėšų. Žuvus jos gyvenimo draugui (R. G.), būstas, dėl kurio pirkimo yra paimta paskola, prarado vertę, ji dėl psichologinių pasekmių negali jame gyventi ir negyvena.

3.4. Teismas nepagrįstai sumažino civiliniu ieškiniu prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Grįsdama šį teiginį nukentėjusioji nurodo analogiškus argumentus, kurie nurodyti nukentėjusiųjų R. G., L. G., L. G. apeliaciniame skunde (šio nuosprendžio 2.3. punktas). Papildomai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ji neteko artimo draugo, su kuriuo planavo susituokti ir kurti šeimą, dėl artimo draugo žūties ji patyrė didžiulius dvasinius skausmus ir išgyvenimus, su žuvusiuoju siejo glaudūs dvasiniai emociniai ryšiai, be to, teismas visiškai nevertino tai, kad ji pati patyrė ne tik neapsakomas dvasines kančias, bet ir fizines kančias dėl patirtų kūno sužalojimų.

3.5. Teismas visą žalą turėjo priteisti iš Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), o ne iš prekybos – paslaugų firmos (duomenys neskelbtini). Grįsdama šį teiginį, nukentėjusioji nurodo tokius pačius argumentus, kurie nurodyti ir nukentėjusiųjų R. G., L. G., L. G. apeliaciniame skunde (šio nuosprendžio 2.4. punktas).

4. Civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė J. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį dėl 1 254 Eur turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai A. Š. ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Skunde atstovė nurodo:

4.1. Teismas nepagrįstai iš draudimo bendrovės A. Š. priteisė išlaidas, susijusias su jai suteiktomis fizioterapijos (24 Eur) ir masažo paslaugomis (50 Eur), kadangi jos nėra susijusios su eismo įvykio padariniais. Šios procedūros buvo darytos praėjus nemažam laiko tarpui 3-4 mėnesiams po eismo įvykio, kai teismo medikų A. Š. nustatytas sužalojimas – kelio sumušimas, per tokį laiko tarpą jau senokai turėjo būti sugijęs. Prie atliktų procedūrų yra pridėtas medicininis išrašas, kuriame nurodyta diagnozė – dešiniojo kelio sąnario gonartozė, t. y. visiškai kita, nei po eismo įvykio A. Š. nustatytas sužalojimas. Šiuos teiginius pagrindžia byloje esanti gydytojos ekspertės J. Š. 2018 m. liepos 9 d. eksperto išvada, kurioje nurodyta, jog dešinio kelio sąnario gonartozė yra lėtinė liga, nesusijusi su eismo įvykiu.

4.2. Draudimo bendrovė nesutinka su tuo, kad A. Š. turi atlyginti dantų implantavimo paslaugą. Pateiktoje odontologo konsultacijoje yra nurodyta, kad pacientė (A. Š.) skundžiasi „protezo bloga fiksacija“ ir dėl šios priežasties yra siūlomas ne tik naujas protezas, bet ir dantų implantavimo paslauga, kuri leistų fiksuoti plokštelę prie implantų. A. Š. po eismo įvykio buvo diagnozuotas dantenų sumušimas, jokių dantenų pakitimų ar ilgalaikių burnos būklės pablogėjimo pasekmių teismo medicinos ekspertai nenustatė ir visos aplinkybės, kuriomis vadovavosi teismas (esą implantavimas tik dabar tapo būtinas po eismo įvykio sužalojimų), yra tik pačios nukentėjusiosios subjektyvūs paaiškinimai. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. Š. iki eismo įvykio sirgo parodontoze. Pagal gydytojo odontologo 2018 m. balandžio 24 d. pažymą pacientė yra bedantė ir protezai iki eismo įvykio buvo pritaikyti be implantų. Parodontozė yra lėtinė liga ir jos sukelti dantenų pakitimai taip pat lemia protezo naudojimo pokyčius, kuriuos A. Š. galėjo subjektyviai susieti su eismo įvykiu. Nesant jokių įrodymų ir (ar) duomenų, kad dantų implantacija būtina dėl eismo įvykio pasekmių, teismo priteista suma yra nepagrįsta. Byloje nėra jokių įrodymų, kad A. Š. būtų būtinas kitoks protezas, nei buvo iki eismo įvykio.

Atsiliepimas

5. Civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė J. P. pateikė atsiliepimą į nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, kuriame nurodo, kad su jų skunduose prašomomis priteisti neturtinės žalos sumomis nesutinka. Atstovė atsiliepime nurodo:

5.1. Pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma yra pagrįsta, reali, teisinga ir sąžininga bei atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Skunduose neteisingai nurodoma, kad teismas nepagrįstai netaikė visiško žalos atlyginimo principo, nes Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

5.2. Nors nukentėjusieji skunduose prašo kiekvienam priteisti po 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Draudimas tokių sumų išmokėti negali ir nėra įpareigotas tai daryti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir teismų praktiką. Atsiliepime cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikti TPVCAPD įstatymo taikymo dėl neturtinės žalos atlyginimo išaiškinimai bei nurodoma, kad šioje byloje neturtinės žalos atlyginimas išmokėtas proporcingai visiems eismo įvykio dalyviams ir nukentėjusiesiems išdalijus 5 000 Eur neturtinės žalos sumą, numatytą TPVCAPD 11 straipsnyje, todėl prašo apeliacinio skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų R. G., L. G., L. G. ir V. Z. atstovas advokatas Stasys Zabita prašė jo atstovaujamųjų skundus patenkinti, nuteistojo gynėjas advokatas Saulius Kučas bei prokurorė prašė nukentėjusiųjų skundus patenkinti iš dalies – priteisti civilinius ieškinius iš civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), kitoje dalyje atmesti, o civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovaujamos (duomenys neskelbtini) atstovės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti BPK pažeidimai ar tinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai, nepriklausomai nuo to, ar apie tokius pažeidimus nurodoma apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į BPK 302 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuosprendžio keitimas dėl nustatytų pažeidimų, nelaikomas apeliacinio skundo ribų viršijimu.

9. Šioje byloje apeliacinius skundus padavė nukentėjusieji R. G., L. G., L. G., V. Z., kurie prašo: pakeisti nuteistajam K. M. J. paskirtą bausmę – paskirti jam realią laisvės atėmimo bausmę ir kartu su paskirta bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones; pilnai patenkinti jų pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo – priteisti kiekvienam nukentėjusiajam po 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; visą žalą priteisti ne iš nuteistojo darbdavio prekybos – paslaugų firmos „U. H.”, o iš civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini); nukentėjusioji V. Z. be pirmiau paminėtų analogiškų prašymu taip pat prašo tenkinti jos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo – priteisti 16 575 Eur už paimtą paskolą iš banko. Civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos (duomenys neskelbtini) atstovė skundu prašo atmesti nukentėjusiosios A. Š. civilinį ieškinį dėl 1 254 Eur turtinės žalos atlyginimo.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinių skundų bei atsiliepimo į juos argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė nuteistajam paskirtos bausmės klausimą, todėl nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai šioje dalyje tenkintini ir nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 2 punktas).Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių priteisimo klausimus, todėl nukentėjusiųjų ir civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos (duomenys neskelbtini) atstovės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės

11. Nukentėjusieji apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam K. M. J. paskyrė per švelnią bausmę, nukentėjusiųjų vertinimu, pastarajam turėjo būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Tokią poziciją nukentėjusieji grindžia nurodydami, kad: teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis visiškai nepripažino savo kaltės, savo poziciją pakeitė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, kas nerodo nuteistojo nuoširdumo; įvykio metu nuteistojo automobilis nebuvo stabdomas, nors važiavimo sąlygos buvo geros, kas rodo nuteistojo didelį neatsargumą; dėl nuteistojo veiksmų du žmonės žuvo, septyni patyrė sužalojimus; tiek nuteistasis, tiek nuteistojo darbdavio atstovai niekuo nesidomėjo ir nėra pareiškę užuojautos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

12. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir tarpusavyje suderintas baudžiamąsias priemones.

13. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti pagrindą išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-488/2013).

14. Šioje byloje K. M. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 281 straipsnio 5 dalis), už kurio padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas K. M. J. už šio nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės atėmimą ketveriems metams. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, teismas paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir jam paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaudamasis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant K. M. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

15. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, skirdamas nuteistajam K. M. J. bausmę ir nustatydamas jos trukmę, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, pagrįstai bei teisingai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo.

Žemesnės instancijos teismas

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistajam K. M. J., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, į kaltinamojo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, duomenų apie anksčiau jo padarytus pažeidimus byloje nėra, transporto priemonę vairavo blaivus, dirba, išlaiko šeimą, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už aptariamo nusikaltimo padarymą, skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį nustatydamas artimą vidurkiui, jos trukmę vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažindamas vienu trečdaliu, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, kaltės formą ir atsižvelgęs į paminėtų aplinkybių visumą padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai K. M. J. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos jam taikytos pagrįstai.

18. Nukentėjusieji, argumentuodami per švelnios bausmės nuteistajam paskyrimą, akcentuoja ir išskiria tam tikras bylos aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014).

19. Nukentėjusieji skunduose ypatingai akcentuoja nuteistojo veiksmus nurodydami, kad įvykio metu eismo sąlygos buvo nepriekaištingos, tačiau dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių nuteistasis savo automobilio net nestabdė ir tai, pasak nukentėjusių, rodo nuteistojo „vos ne tyčia“. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nustato, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu šią veiką jis padarė tyčia ar dėl neatsargumo (BK 14 straipsnis). Tuo atveju, kai sąmoningai pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės ir kai dėl nepakankamo rūpestingumo transporto eksploatavimo ir saugumo srityje atsiranda sunkūs padariniai, skiriasi kaltės laipsnis, nes pirmuoju atveju galimybė numatyti sunkius padarinius yra daug realesnė, o antruoju atveju dažnai lemia atsitiktinių aplinkybių sutapimas. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), t. y. jis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo veika iš esmės pasireiškė tuo, kad jo važiavimo krypties eismo juostoje atsiradus kliūčiai, jis laiku į ją nesureagavo – savalaikiai nelėtino greičio, nestabdė vairuojamos transporto priemonės, neapvažiavo sukančio į kairę pusę automobilio iš dešinės arba nepalaukė, kol priekyje važiuojantis automobilis atlaisvins eismo juostą, dėl ko savo vairuojama transporto priemone atsitrenkė į kitų žuvusiųjų vairuotus automobilius. Šioje byloje sunkius padarinius – dviejų žmonių žūtį ir septynių žmonių sveikatos sužalojimus – lėmė ne tyčiniai nuteistojo veiksmai.

20. Bausmės skyrimui yra svarbu vertinti ir nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. K. M. J. ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes ir savo atliktus veiksmus (2 t., b. l. 52-55, 4 t., b. l. 179-181), o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Iš bylos duomenų matyti, kad K. M. J. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai, davė išsamius parodymus, ir, atsižvelgus į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis). K. M. J. dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi, smerkė savo elgesį (6 t., b. l. 5-6), posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų (6 t., 4). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad K. M. J. savo iniciatyva geranoriškai nukentėjusiesiems V. P., A. Š., V. Z., G. atlygino dalį neturtinės žalos, nors paminėtina, kad tokia pareiga pagal įstatymą kyla byloje pripažintam civiliniam atsakovui Lenkijos draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini), (žala šiuo atveju nukentėjusiesiems atlygintina materialiai už jo veiksmus atsakingų asmenų – šio nuosprendžio 50-52 punktai). Be to, labai svarbu yra atsižvelgti ir įvertinti nuteistojo asmenybę bei jo turimus socialinius ryšius – byloje nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų teistas ar baustas, jis dirba, darbdavio yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, turi šeimą – žmoną ir du mažamečius vaikus, kurią išlaiko (3 t., b. l. 20, 24, 5 t., b. l. 189). Šios aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistojo asmenybė yra teigiama, o socialiniai ryšiai tvirti.

21. Nukentėjusieji skunde akcentuoja ir tai, kad dėl nuteistojo veiksmų kilo itin sunkios pasekmės – žuvo du žmonės ir septyni sužaloti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju labai sunkių padarinių kilimas išimtinai negali nulemti skiriamos bausmės, sumenkinti kitų byloje nustatytų nuteistojo asmenybę teigiamai apibūdinančių duomenų, kaltės formos (nusikalstamas nerūpestingumas), taip pat pačio autoįvykio mechanizmo ir visų kitų aukščiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir pagrįstai nuteistajam bausmės vykdymą atidėjo, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl pagrindo keisti šią nuosprendžio dalį nėra.

23. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusieji apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam kartu su bausme nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

24. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

25. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Žemesnės instancijos teismas

26. Nors BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo nuteistajam net nesvarstė.

27. Kaip minėta, nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, K. M. J. padarė pažeisdamas Kelių eismo taisykles (128 ir 137 punktai), t. y. vairuodamas vilkiką su puspriekabe, jo važiavimo krypties eismo juostoje atsiradus kliūčiai – priekyje jo, ta pačia kryptimi sustojus ir posūkiui į kairę pusę laukus automobiliui „VW Golf“, nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, neapvažiavo sukančio automobilio iš dešinės arba nepalaukė, kol priekyje važiuojantis automobilis atlaisvins eismo juostą, dėl ko į jį atsitrenkė; šis automobilis nuo smūgio buvo išblokštas į priešpriešinio eismo juostą, kuria prieš eismo įvykį važiavo autobusas „Setra S315“, ir su juo susidūrė; po atsitrenkimo į automobilį „VW Golf“, nuteistojo vairuota transporto priemonė pakeitė judėjimo kryptį ir judėdama priešpriešinėje eismo juostoje susidūrė su iš paskos autobusui „Setra S315“, važiavusiu automobiliu „Audi A6“. Dėl šių K. M. J. veiksmų kilo ypatingai sunkios pasekmės – du žmonės žuvo ir net septyni sužaloti. Akcentuotina, kad K. M. J. dirba vairuotoju, kaip nurodė, jo vairuoto darbo stažas yra daugiau negu penkeri metai (6 t., b. l. 5), taigi, KET reikalavimai jam buvo gerai žinomi. Šiuo atveju įvykį jis sukėlė taipogi atlikdamas savo darbines – vairuotojo pareigas, magistraliniame – valstybinės reikšmės kelyje – (duomenys neskelbtini), kuriame eismo saugumui skiriamas ypatingas dėmesys. Teisėjų kolegijos vertinimu, K. M. J., kaip dirbančiam vairuotoju, keliami ypač aukšti atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo kelyje reikalavimai, tačiau šiuo atveju pastarasis jų nesilaikė, į atsiradusią kelyje kliūtį visiškai nesureagavo, dėl ko kilo ypatingai sunkios pasekmės. Visos aptartos aplinkybės, taip pat, tai, kad K. M. J. padarytas nusikaltimas yra susijęs su visuomenės saugumu, įvertinus ir prevencinį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, nagrinėjamu atveju pagrindžia būtinumą K. M. J. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

28. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas) ir, vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsniu, K. M. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Teismo pozicija yra ta, kad vienerių metų šešių mėnesių trukmės baudžiamojo poveikio priemonė bus adekvati padarytai nusikalstamai veikai, šioje byloje nustatytoms aplinkybėms ir nuteistojo asmenybei, todėl užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Dėl civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos (duomenys neskelbtini) atstovės apeliacinio skundo

19. Civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovė nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria buvo patenkintas nukentėjusiosios A. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiajai A. Š. priteisė 24 Eur už fizioterapijos paslaugas, 50 Eur už masažo paslaugas, 1 180 Eur už dantų implantavimo paslaugą, kadangi jos nėra susijusios su eismo įvykio padariniais. Šie skundo argumentai iš dalies pagrįsti.

20. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajai A. Š. priteisė 24 Eur už fizioterapijos paslaugas ir 50 Eur už masažo paslaugas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajai A. Š. buvo sumuštas dešinysis kelias (3 t., b. l. 148-149, 4 t., b. l. 106, 128). Nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio jai nuolat skaudėjo dešinės kojos kelio sąnarį, dėl ko ji kreipėsi į traumotologą, kuris paskyrė dešinės kojos sąnario masažus ir šildymą; už šias paslaugas ji sumokėjo viso 74 Eur (6 t., b. l. 66, 106). Nukentėjusioji į bylą pateikė tai pagrindžiančius įrodymus – išrašus iš medicininių dokumentų, gydytojų siuntimus, kvitus, patvirtinančius apmokėjimą už suteiktas paslaugas (4 t., b. l. 122-125, 126-132). Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus duomenis, neturi pagrindo nesutikti, kad nurodytos nukentėjusiosios A. Š. išlaidos yra tiesiogiai susijusios su eismo įvykio metu kilusiais padariniais, šios išlaidos yra pagrįstos, todėl pagrįstai priteistos iš draudimo bendrovės. Skunde civilinio atsakovo atstovės akcentuojamos aplinkybės, kad minėtos paslaugos A. Š. buvo suteiktos praėjus 3-4 mėnesiams po įvykio, todėl per tokį laiko tarpą kelio sumušimas turėjo būti sugijęs; nukentėjusiajai A. Š. yra diagnozuota dešiniojo kelio sąnario gonartozė, kuri yra lėtinė liga, nesusijusi su eismo įvykiu, minėtos paslaugos A. Š. buvo suteiktos būtent dėl šios ligos, o ne dėl įvykio metu kilusių padarinių, paminėtos išvados nekeičia. Šiuo atveju atstovės nurodomi argumentai yra prielaidos, kurios nepaneigia pirmiau aptartų duomenų visumos vertinimu padarytos išvados, jog minėtos paslaugos A. Š. buvo reikalingos būtent dėl eismo įvykio metu kilusių padarinių – dešiniojo kelio sumušimo ir jo gydymo. Dėl paminėtų aplinkybių skundas šioje dalyje netenkinamas.

22. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su civilinio atsakovo atstovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiosios A. Š. civilinio ieškinio dalį dėl 1 180 Eur žalos atlyginimo už numatomas dantų implantavimo paslaugas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Š. nuo smūgio įvykio metu buvo padaryti sužalojimai – muštinės žaizdos burnos gleivinėje, kraujosruvos burnos gleivinėje (3 t., b. l. 141-142, 148-149, 4 t., b. l. 105). Nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu ji buvo su dantų protezais ir nuo patirto smūgio jie perlūžo, todėl jai reikėjo protezus keisti; ji kreipėsi į odontologijos kliniką, kurioje gydytojas jai nurodė, kad yra reikalingas dantų protezavimas (4 t., b. l. 101, 6 t., b .l. 65-66). 2018 m. balandžio 4 d. UAB R. L. odontologijos klinika pažymoje nurodyta, kad R. Š. kreipėsi į klinika dėl dantų protezavimo, skundėsi apatinio žandikaulio protezo bloga fiksacija; patarta perdaryti apatinio žandikaulio protezą į naują, 33 ir 43 dantų srityje atlikti implantaciją ir po 3-4 mėn. Fiksuoti plokštelę „lokator“ tipo užraktais prie implantų (6 t., b. l. 20). Nukentėjusioji pateikė UAB R. L. odontologijos klinika sudarytą gydymo planą, kuriame nurodyta, kad protezavimo paslaugos kainuos 1 895 Eur (6 t., b. l. 109). Draudimo bendrovė sutiko nukentėjusiajai A. Š. apmokėti visas išlaidas, nurodytas minėtame gydymo plane, tik atsisakė išmokėti 1 180 Eur už dantų implantavimo paslaugas, argumentuodami, kad šios išlaidos nėra susijusios su eismo įvykio metu A. Š. kilusiais padariniais. Teisėjų kolegija su tuo sutinka.

23. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pagrįstomis 1 180 Eur dantų implantavimo išlaidas savo sprendimą argumentavo nurodydamas, kad prie ieškinio pateikti dokumentai patvirtina, jog A. Š. reikia keisti protezus ir naujus protezus galima pritaikyti tik implantavus du implantus; ant šiuo metu A. Š. esančių dantų ar jų likučių taisyti dantų protezų, kurie tinkamai atliktų kramtomąją funkciją, yra neįmanoma. Tačiau visiškai nėra aišku, kokiais byloje esančiais dokumentais remiantis tokios išvados buvo padarytos. Minėtas išvadas pirmosios instancijos teismas padarė, remdamasis tik nukentėjusiosios A. Š. ieškinyje nurodytais ir teisiamojo posėdžio metu pateiktais argumentais. Teisėjų kolegija sutinka su civilinio atsakovo atstovės skunde nurodomais argumentais, kad vis tik šioje byloje nėra pateikta jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl eismo įvykio pasekmių A. Š. buvo būtinas ne tik naujas dantų protezas, t. y. toks kokį nukentėjusioji turėjo iki eismo įvykio (dantų protezas tvirtinamas ne ant implantų), bet būtent naujas dantų protezas tvirtinamas ant dviejų implantų. Atstovė pagrįstai akcentuoja, kad minėtoje nukentėjusiosios UAB R. L. odontologijos klinika pažymoje nurodyta tai, kad A. Š. tik patariama perdaryti apatinio žandikaulio protezą į naują, 33 ir 43 dantų srityje atlikti implantaciją, tačiau jokių duomenų apie implantų būtinumą, šioje byloje nėra pateikta. Kaip jau minėta, A. Š. po eismo įvykio buvo konstatuotos muštinės žaizdos burnos gleivinėje, kraujosruvos burnos gleivinėje, tačiau jokių duomenų, kad jai būtų konstatuotas dantenų pakitimų ar burnos būklės pablogėjimas, nėra.

24. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiajai A. Š. priteisė dantų implantavimo išlaidas – 1 180 Eur, todėl civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės PZU atstovės apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas ir nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai V. Z.

1. Nukentėjusioji V. Z. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo – 16 575 Eur priteisimo už paimtą banko paskolą, tačiau aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, jog šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

2. Nukentėjusioji V. Z. civiliniu ieškiniu prašė iš civilinio atsakovo priteisti 16 575 Eur turtinės žalos atlyginimą už iš banko paimtą paskolą. Nurodė, kad ji su žuvusiuoju R. G. gyvenamojo būsto įsigijimui iš (duomenys neskelbtini) banko yra paėmę 66 300 Eur paskolą lygiomis dalimis; žuvus R. G., paskolos draudimas padengė pusė paskolos sumos (33 150 Eur); likusią dalį paimtos paskolos turės mokėti ji viena, todėl pusę paskolos – 16 575 Eur turėtų padengti civilinis atsakovas (4 t., b. l. 49).

3. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti tokį nukentėjusiosios V. Z. prašymą, kadangi jis yra nepagrįstas. Kaip jau aptarta šio nuosprendžio 30 punkte, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Šiuo atveju nukentėjusiosios prašymas iš civilinio atsakovo priteisti pusę sumos, kurią ji turi mokėti bankui už paimtą paskolą – 16 575 Eur, nesusijęs su nusikalstama veika ir kilusiais padariniais, o yra asmeninė nukentėjusiosios prievolė bankui, kurią ji turi vykdyti pagal sudarytą paskolos sutartį. Dėl to šis nukentėjusiosios prašymas pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

1. Nukentėjusieji skunduose nesutinka su jiems priteistais neturtinės žalos dydžiais. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.250 straipsnyje nustatytas taisykles, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl priteisiamų neturtinės žalų dydžių panašaus pobūdžio bylose, todėl nepagrįstai sumažino prašomus priteisti neturtinės žalos dydžius. Su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.

2. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės, nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

3. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama skunduose, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiesiems, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kurias išdėstė skundžiamame nuosprendyje, vadovavosi teisingumo, protingumo kriterijais, ir, kolegijos nuomone, priteisė tinkamą neturtinės žalos atlyginimą.

4. Byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo K. M. J. padarytų KET pažeidimų žuvo R. G., nukentėjusiaisiais pripažinti jo tėvas R. G., motina L. G., sesuo L. G. bei artima draugė, su kuria jis planavo kurti šeimą V. Z.. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiesiems neturtinė žala padaryta dėl labai artimo asmens žūties – sūnaus, brolio, artimo draugo, nukentėjusiajai V. Z. taip pat ir dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Teismas įvertino tai, kad nukentėjusiuosius su žuvusiuoju siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir argumentavimu, kad nukentėjusieji iš tiesų patyrė didelius dvasinius skausmus, išgyvenimus. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Šiuo atveju nuteistojo veiksmais sukeltos pasekmės, netikėta R. G. mirtis jo artimiesiems sukėlė emocinių sukrėtimų, skaudžiai paveikė jų gyvenimą, nukentėjusiųjų įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir jie atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį, tačiau kaip jau ir minėta, į tai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė.

5. Argumentuodami neturtinės žalos dydžio padidinimą, nukentėjusieji nurodo tai, kad žuvusysis R. G. Kelių eismo taisyklių nepažeidė, ir ypač akcentuoja nuteistojo, kuris įvykio metu eismo buvusiomis nepriekaištingomis eismo sąlygomis dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių savo automobilio nestabdė, veiksmus, konstatuodami, jog nuteistojo veiksmus galima vertinti ne kaip nuteistojo neatsargumą, o kaip tyčią. Byloje nustatyta, jog žuvusysis R. G. nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, duomenų, kad jis buvo neatsargus ir kad jo veiksmai būtų sudarę sąlygas kilusiems padariniams atsirasti, byloje nėra, į ką iš tiesų yra atsižvelgtina nustatant neturtinės žalos dydį. Tačiau pažymėtina ir tai, kad vis gi šioje byloje nustatyta ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžių, pagrįstai vertino tai, kad K. M. J. kaltė pasireiškė neatsargumu, jis sąmoningai nesiekė sukelti jokių neigiamų padarinių (aptarta šio nuosprendžio 19 punkte). Be to, vertinant nuteistojo elgesį, svarbu paminėti tai, kad nuteistasis savo iniciatyva geranoriškai nukentėjusiesiems sumokėjo dalį neturtinės žalos, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį smerkė.

6. Pripažįstami visiškai pagrįstais skundų argumentai, kad dėl nuteistojo veiksmų kilo ypatingai sunkios pasekmės – žuvo du ir buvo sužaloti septyni žmonės, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos dydis individualizuojamas kiekvienam nukentėjusiajam ir yra įvertinamas atskirai, todėl jį sieti su visais įvykio metu kilusiais padariniais, nėra pagrindo.

7. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikaltimu nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą ir pagrįstai bei teisingai ją sumažino, t. y. nuo prašomos priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos kiekvienam nukentėjusiajam ją sumažino iki 17 341,66 Eur (R. G., L. G., L. G.) bei 17 300 Eur (V. Z.). Be to, šie neturtinės žalos dydžiai buvo nustatyti įvertinus nukentėjusiesiems iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jau iš dalies atlygintą neturtinę žalą (R. G. ir L. G. atlyginta 1 975 Eur, V. Z. 700 Eur), t. y. galutiniai neturtinės žalos dydžiai yra didesni.

8. Nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma, kad teismas turėjo vadovautis visišku žalos atlyginimo principu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017). Nors skunde nurodoma, kad teismas tapačių bylos faktinių aplinkybių teismų praktikoje neanalizavo, nevertino, o tik abstrakčiai nurodė, kad tai atitinka teismų praktiką, tačiau viena vertus, tai savaime nereiškia, kad į ją nebuvo atsižvelgta, o kita vertus, ir patys nukentėjusieji skunde nenurodo nei vieno precedento į kuriuos pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir kuriuo būtų galima vadovautis šioje byloje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuota, jog KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui), nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018 11.3 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žuvusiojo tėvams R. G., L. G. po 17 341,66 Eur, seserei 17 341,66 Eur, artimai draugei, su kuria žuvusysis planavo kurti šeimą V. Z. 17 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nuo formuojamos teismų praktikos šioje byloje nenukrypo.

9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos ir priteistos sumos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiesiems R. G., L. G., L. G., V. Z. yra proporcingos jų patirtam skausmui, išgyvenimams, stresui ir nepatogumams, atitinka teisingumo, protingumo ir skirtingų interesų pusiausvyros kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekama nepakeista, tenkinti nukentėjusiųjų skundą šioje dalyje pagrindo nėra.

Dėl žalos paskirstymo tarp civilinių atsakovų

10. Nukentėjusieji skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė jiems priteistos žalos paskirstymo tarp civilinių atsakovų klausimą. Teigia, kad visą nustatytą žalą teismas turėjo priteisti ne iš nuteistojo darbdavio prekybos – paslaugų firmos (duomenys neskelbtini), o iš civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija su tuo visiškai sutinka.

11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad už nukentėjusiesiems padarytą žalą materialiai yra atsakinga ne tik prekybos – paslaugų firma (duomenys neskelbtini), kaip K. M. J. samdančio asmens ir didesnio pavojaus šaltinio, kuriuo sukelta žala, valdytoja kurio atsakomybė kildinama iš delikto padarymo (CK 6.264 straipsnis), bet ir prekybos – paslaugų firmos (duomenys neskelbtini) vilkiko „Scania R 124 LA 4X2 NA 420” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Krone SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė – Lenkijos Respublikos draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas neteisingai išsprendė draudimo bendrovės atsakomybės pagal prisiimtus įsipareigojimus klausimą.

12. Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Kaip minėta, žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Antai pagal CK 6.251 straipsnį, 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą asmuo (žr. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2014).

13. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad prekybos – paslaugų firma (duomenys neskelbtini) savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės - vilkiko „Scania R 124 LA 4X2 NA 420“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Krone SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraudusi Lenkijos draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini), kurios verslo vieta yra Lenkijos Respublikos teritorijoje (vilkiko valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta nuo 2016-08-26 iki 2017-08-25) (2 t., b. l. 187) ir puspriekabės valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta nuo 2016-01-02 iki 2017-01-01) (2 t., b. l. 188). Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko Lietuvos Respublikoje ir nukentėjusieji žalas prašo priteisti iš Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), kuri byloje yra pripažinta civiliniu atsakovu (2 t., b. l. 140). Iš bylos duomenų matyti, kad Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliotas (duomenys neskelbtini) pripažįsta, jog įvykis draudiminis. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, priteisiant žalą šiuo atveju turi būti vadovaujamasi būtent tarp prekybos – paslaugų firmos (duomenys neskelbtini) ir Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) sudaryta draudimo sutartimi (žr. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2014).

14. Iš byloje esančių Draudimo polisų Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 185-188) matyti, kad draudimo sąlygos garantinės sumos žalos atveju buvo nustatytos tokios: 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Taigi Lenkijos draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), sudariusi transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimo sutartį dėl vilkiko „Scania R 124 LA 4X2 NA 420“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Krone SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo draudiminio įvykio atveju atlyginti nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims neturtinę žalą, neviršijančią 5 000 000 Eur sumos. Draudimo polisuose nėra aptartų kitokių sąlygų dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims eismo įvykio atveju, jokių duomenų, jog tarp paminėtų asmenų būtų kitoks susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepateikė ir Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas Lietuvoje „(duomenys neskelbtini).

15. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atsakomybės pagal prisiimtus įsipareigojimus klausimą ir nepagrįstai nustatė, kad ji turi atlyginti tik tą žalą, kuri neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytos 5 000 Eur sumos. Kadangi nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimo suma neviršija Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigos atlyginti žalą pagal Draudimo polisus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) prekybos – paslaugų firma (duomenys neskelbtini) apimties, todėl draudimo bendrovė turi atlyginti visą nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą. Esant tokioms aplinkybėms, visa nukentėjusiesiems nustatyta žala priteistina tik iš Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) ir skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Nors šioje byloje apeliacinius skundus padavė tik nukentėjusieji R. G., L. G., L. G., V. Z., tačiau vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgiant į šio nuosprendžio 8 punkte nurodytus argumentus, nuosprendis šioje dalyje keistinas ir dėl skundo nepadavusių nukentėjusiųjų A. Š. ir V. P. civilinių ieškinių priteisimo dalyje.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

1. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Stasys Zabita prašo iš nuteistojo K. M. J. nukentėjusiems R. G. ir V. Z. priteisti atitinkamai 2 500 eurų ir 1000 eurų jų turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiųjų atstovas apeliacinės instancijos teisme, paslaugoms apmokėti (7 t., b. l. 76-77).

2. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011). Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiųjų paduotus du apeliacinius skundus, kurie savo turiniu, išdėstytais prašymais iš esmės yra analogiški, nuteistasis apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Pažymėtina, kad tas pats atstovas nukentėjusiųjų interesus atstovavo ir šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jam buvo žinomos. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instacijoje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo ir minėtų nukentėjusiųjų interesams atstovavo tas pats atstovas – advokatas S. Zabita, byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, įrodymų tyrimas atliekamas nebuvo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes, į skundų nagrinėjimo rezultatą (apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies), protinga ir pagrįsta iš nuteistojo priteistina atstovavimų išlaidų suma laiko 1250 Eur (nukentėjusiajam R. G.) ir 500 Eur (nukentėjusiajai V. Z.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. G., L. G., L. G., V. Z. ir civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos (duomenys neskelbtini) įgaliotos atstovės Justinos Paškevičienės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos (duomenys neskelbtini) priteista 1 254 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. Š.:

iš civilinio atsakovo Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) A. Š. priteisti 74 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo prekybos – paslaugų firmos (duomenys neskelbtini) priteista: nukentėjusiajai A. Š. – 325 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai V. P. – 15 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiesiems L. G., R. G., L. G. – 52 025 Eur (kiekvienam po 17 341,66 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai V. Z. – 17 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo:

priteisti iš civilinio atsakovo Lenkijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini): nukentėjusiajai A. Š. – 325 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai V. P. – 15 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiesiems L. G., R. G., L. G. 52 025 Eur (kiekvienam po 17 341,66 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai V. Z. 17 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti nuteistajam K. M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo K. M. J. nukentėjusiajam R. G. 1250 Eur jo turėtas išlaidas advokato dalyvavusio apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš nuteistojo K. M. J. nukentėjusiajai V. Z. 500 Eur jos turėtas išlaidas advokato dalyvavusio apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Jolanta RaščiuvienėDonatas JatužisValdas Meidus