- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- e2-2146-157/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-01631-2015-49
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arnio medis“
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arnio medis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Arnio medis“ pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą, trečiuoju asmeniu dalyvauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 2015-09-11 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Arnio medis“. Nurodė, kad atsakovas nuo 2015-01-13 nebemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus ir 2015-07-01 skola sudarė 10 380,63 Eur (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 1, 2 d.). Tvirtino, kad šiuo metu įmonėje dirba 6 darbuotojai, už kuriuos įmokos nemokamos. Anot pareiškėjo, atsakovui buvo taikomos priverstinio poveikio priemonės, tačiau įsiskolinimas nepadengtas. Teigė, kad ši įmonė yra nemoki, nes nesumoka skolų, neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, o pagal 2014-12-31 balanso duomenis turto vertė 153 575 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 131 795,64 Eur, t. y. pradelstų įsipareigojimų suma viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Nurodė, kad apie ketinimą kreiptis į teismą atsakovą informavo pranešimais, kurių vienas buvo įteiktas asmeniškai vadovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi netenkino VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimo iškelti UAB „Arnio medis“ bankroto bylą.
Iš aktualių atsakovo finansinės atskaitomybės duomenų teismas nustatė, kad atsakovas turi turto už 192 561 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 21 463,08 Eur, pelnas – 7 882 Eur; iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų – kad nėra teisminių ginčų dėl jo skolinių įsipareigojimų. Atsižvelgdamas į tai bei į bankroto proceso paskirtį ir tikslus, teismas atsisakė kelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pakartoja pareiškime išdėstytus argumentus, papildomai nurodo, kad:
1. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 straipsnio 3 punktą pagrindas iškelti bankroto bylą yra tada, kai įmonė laiku nemoka įstatymo nustatytų mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų.
2. Atsakovas už laikotarpį nuo 2015-01-16 iki 2015-10-16 yra skolingas 11 330,61 Eur. Pagal 2014 m. finansinius duomenis įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 131 795 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 70 339 Eur, o po vienerių metų – 61 456 Eur, turto turėjo už 153 575 Eur. Tuo tarpu teismas rėmėsi preliminariu 2015-08-31 balansu, kuriame nurodyta, kad įmonė turi turto už 192 561 Eur, pradelsti įsipareigojimai – 21 463,08 Eur. Tačiau abejonių kelia pradelstų įsipareigojimų suma, nes pagal 2015-08-31 balansą per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 103 945 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Arnio medis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą teismo nutartį. Nurodo, kad:
1. Teismas teisingai sprendė, kad įmonė susidūrė tik su laikinais sunkumais. Šiuo metu yra baigtos derybos su Firma Wielobranzowo Dekara ir Firma Vita-Pol-KFT, kurie įsipareigojo iki 2015 m. lapkričio mėn. sumokėti 16 077 Eur įsiskolinimą, iš kurio bus padengtas įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui. Su šiais klientais bus dirbama ir toliau nuo 2015-11-09 iki 2016-05-31, jiems atliekant išankstinius mokėjimus ir perduodant kas mėnesį prekių už 17 000 Eur. Taip pat vedamos derybos su kitais klientais, nuo 2014 m. pasikeitė įmonės savininkai ir direktorius, vykdoma bendrovės pertvarka.
2. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai yra 21 463,08 Eur, nes su kitais kreditoriais sutarta dėl skolos atidėjimo, o turimo turto vertė – 192 561 Eur. Bendrovė atsiskaitys su kreditoriais artimiausiu metu – gavusi pajamas iš savo skolininkų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta atsakovei UAB „Arnio medis“ iškelti bankroto bylą, konstatavus, jog pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 8 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo pateiktu 2015-08-31 balansu ir nustatė, kad bendrovė turi turto už 192 562 Eur, pradelsti įsipareigojimai sudaro 21 463,08 Eur, o teismuose nėra ginčų su šia bendrove. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nevisapusiškai įvertino atsakovo finansinę situaciją. Apeliacinis teismas, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei atsižvelgdamas į šios kategorijos bylose esantį viešąjį interesą, pasisako dėl skunde nurodytų argumentų.
Kaip teisingai nurodė teismas, pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, o bankroto byla iškeliama tik tuomet, kai išanalizavus visus įrodymus nelieka abejonių, kad įmonė faktiškai yra nemoki (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185/2010; kt.). Dėl to įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Kitaip tariant, teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tik tuo atveju, jei yra tam tikros objektyvios teisinės ir faktinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.).
Atskirasis skundas grindžiamas aplinkybe, kad minėto preliminaraus 2015-08-31 balanso duomenys yra nesuderinami su atsakovo finansiniais dokumentais už 2014 metus. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka, nes iš pateiktų atsakovo finansinių dokumentų už 2014 metus (įmonės balansas už 2014 m., 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaita) matyti, jog per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 70 339 Eur (242 868 Lt), po vienerių metų – 61 456 Eur, o turto turėjo už 153 575 Eur. Tuo tarpu iš 2015-08-31 balanso matyti, kad anksčiau minėta nematerialaus turto 113 208 Eur (390 884 Lt) vertė jau yra priskirta materialiam turtui, kad per vienerius metus mokėtinos sumos išaugo iki 103 945 Eur, o turto vertė – iki 192 561 Eur, kad pinigų ir jų ekvivalentų bendrovė neturi. Taip pat iš šio balanso matyti, jog itin padidėjo per vienerius metus bendrovės gautinos sumos – nuo 18 381 Eur iki 80 070 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal atsakovo pateikto kreditorių sąrašo duomenis jame nurodoma bendra skolų suma (103 945 Eur) sutampa su balanse įrašyta per vienerius metus mokėtina suma; kad daugiau nei pusę šios sumos sudaro BIG BANK 55 365,01 Eur reikalavimas. Tačiau į šį sąrašą, o taip pat ir į balansą nėra įtraukta skola VSDFV Vilniaus skyriui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri pagal viešus duomenis 2015-12-03 yra 26 120,41 Eur. Dar daugiau, duomenys apie kreditorius pateikti nekorektiškai, nes nenurodytas atsiskaitymo su jais terminas, todėl nėra galimybės spręsti, ar šie įsipareigojimai yra / nėra pradelsti.
Be to, nors atsakovas nurodė, kad teismuose nėra nagrinėjamų bylų, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi iš dalies yra patenkinęs antstolio D. Stakeliūno pareiškimą ir šios įmonės vadovui A. Ž. paskyręs baudą (civilinė byla Nr. 2-18615-808/2015), kad Vilniaus apygardos teisme yra paduotas atsakovo kreditoriaus BIG BANK pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo (civilinė byla Nr. eB2-6598-781/2015) (CPK 179 str. 3 d.). Dėl to yra pagrindas spręsti, ar šio kreditoriaus reikalavimas neturėtų būti taip pat priskirtas prie pradelstų įmonės įsipareigojimų.
Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir realios atsakovo turto vertės. Pirmiau buvo minėta, kad juridinių asmenų registrui pateiktame balanse nurodoma, jog bendrovė 2014 m. materialaus turto neturėjo, o 2015-08-31 balanse – kad tiek šiais, tiek praeitais metais ji turėjo materialaus turto už 93 938 Eur. Beje, balanse nurodytas kitas atsakovo turtas, kuris sudaro žymią dalį viso turimo turto, yra per vienerius metus gautinos lėšos, tačiau byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti apie tai, kokiu pagrindu atsakovas turi reikalavimo teisę į jo nurodytus debitorius, ar iš viso yra realių galimybių išieškoti nurodytas lėšas, t. y. ar šios sumos gali būti laikomos realiu atsakovo turtu. Beje, pagal LITEKO sistemoje esančius duomenis taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų pareiškęs ieškinius savo debitoriams dėl skolų priteisimo (CPK 179 str. 3 d.).
Atsiliepime į skundą atsakovas tvirtina, kad yra baigtos derybos su dviem kreditoriais, kurie per 2015 m. lapkritį įsipareigojo sumokėti 16 077 Eur, kad su jais bus dirbama iki 2016-05-31, kas mėnesį jiems parduodant prekių už 17 000 Eur, kad iš lapkričio mėn. gautų lėšų bus atsiskaityta su VSDFV Vilniaus skyriumi. Pasisakydamas šiuo klausimu teismas pažymi, kad siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą proceso įstatyme yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Šis principas galioja taip pat ir atsakovui, įrodinėjančiam, kad bendrovė neatitinka nemokumo kriterijų. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nepateikti jokie minėtus teiginius pagrindžiantys įrodymai, leidžiantys spręsti, jog bendrovės veiklą, jos ekonominę–finansinę padėtį apibūdinantys duomenys rodo, kad šios bylos nagrinėjimo metu įmonė yra moki. Tuo tarpu, be kita ko, ir minėti vieši duomenys tvirtina esant priešingai (CPK 306 str. 3 d., 314 str.).
Taigi esant prieštaringiems įrodymams apie atsakovo finansinę padėtį, teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė šiai bylai aktualias aplinkybes, todėl galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl šio asmens mokumo ir atitinkamai – dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl skundžiama teismo nutartis naikinama, o atsakovo bankroto bylos iškėlimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.