Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-17/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-20
Bylos Nr.
1S-17/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Žukauskas
Advokatai
Arūnas Petrauskas
Kategorijos
Byla Nr. 1S–17/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.2.; 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,

dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,gynėjui advokatui Arūnui Petrauskui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo T. B. gynėjo advokato Arūno Petrausko skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria įtariamajam T. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. sausio 2 d.

Teisėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo T. B. gynėjo advokato Arūno Petrausko skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. įtariamas tuo, jog 2011 m. liepos 3 d. apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, antrojo aukšto kambaryje, (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichologinį smurtą, t. y. grasindamas susidoroti su jos tėvais, patraukė nepilnametę P. G. už rankos, panaudodamas jėgą parvertė ją ant lovos ir prieš jos valią atliko vieną prievartinį lytinį aktą, t. y. išžagino nepilnametę P. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Be to, T. B. įtariamas tuo, jog tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, atlikęs prievartinį lytinį aktą, palaužęs nukentėjusiosios nepilnametės P. G. valią ir panaudodamas psichologinį smurtą, o būtent, grasindamas susidoroti su jos tėvais ir draugėmis, ant lovos prieš jos valią atliko antrą prievartinį lytinį aktą, t. y. išžagino nepilnametę P. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Be to, T. B. įtariamas tuo, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, atlikęs du prievartinius lytinius aktus, palaužęs nukentėjusiosios nepilnametės P. G. valią ir panaudodamas psichologinį smurtą, o būtent grasindamas susidoroti su jos tėvais ir draugėmis, tenkino lytinę aistrą su nepilnamete P. G. prieš jos valią oraliniu būdu, t. y. seksualiai prievartavo P. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Be to, T. B. įtariamas tuo, kad tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, atlikęs du prievartinius lytinius aktus bei seksualiai išprievartavęs oraliniu būdu, palaužęs nukentėjusiosios nepilnametės P. G. valią ir panaudodamas psichologinį smurtą, o būtent, grasindamas susidoroti su jos tėvais ir draugėmis, ant lovos prieš jos valią atliko trečią prievartinį lytinį aktą, t. y. išžagino nepilnametę P. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Be to, 2011 m. birželio 18 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 149 str. 3 d. Atliekant ikiteisminį tyrimą T. B. pareikštas įtarimas, kad 2011 m. birželio 18 d. apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste esančiame miške jis lytiškai santykiavo abipusiu sutikimu su nepilnamete L. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš anksto apmąstęs ir suteikęs nukentėjusiajai L. S. už tai atlygį, t. y. 2011 m. birželio 18 d. ryte, Kauno mieste, prieš lytinį aktą nupirko basutes už 50 Lt. Šiais savo veiksmais T. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ str. 1 d.

2011 m. liepos 3 d. T. B. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 140 str. nustatyta tvarka. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. ir 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimis suėmimo terminas T. B. pratęstas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi įtariamajam T. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. sausio 2 d.

Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis T. B. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), nes yra įtariamas sunkių nusikaltimų, už kuriuos įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, padarymu, praeityje teistas, nevedęs, iki suėmimo ilgą laiką nedirbo, priimtas į darbą tik bandomajam laikotarpiui, turi artimųjų, kurie gyvena užsienyje, bei trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.), nes inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė prieš nepilnametes, po nusikalstamos veikos padarymo vienai iš nukentėjusiųjų siūlė susituokti, kad jis greičiau išeitų į laisvę.

Šalies argumentai

Įtariamojo T. B. gynėjas advokatas Arūnas Petrauskas skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti. Teigia, kad nutartis yra nemotyvuota ir neteisėta. Teismas pažeidė, BPK 127 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kadangi suėmimo terminą pratęsė ilgesniam negu šešių mėnesių terminui, nenustatęs specialių suėmimo termino pratęsimo pagrindų – ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. gruodžio 27 d. pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo įtariamajam T. B. taip pat nenurodyta, kad ikiteisminis tyrimas sudėtingas ar didelės apimties. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika gynėjas nurodo, kad suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertintas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisintas tik esant aiškioms viešo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Nusikaltimo sunkumo motyvacija gali pateisinti suėmimą tik iš pradžių, bet ne laikant asmenį suimtą ilgiau kaip šešis mėnesius. Teismas nepagrįstai pratęsė įtariamajam T. B. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Šis pagrindas nepateisina suėmimo termino pratęsimo, jei bendra suėmimo trukmė viršija šešis mėnesius. Tokiu būdu teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, teismas pažeidė BPK 127 straipsnio 4 dalies ir 7 dalies nuostatas. Gynėjas teigia, kad per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami. Suėmimo termino pratęsimą sąlygojo vien tai, kad buvo paskirtos užduotys specialistams, kurių atlikimas užtruko. Tai pažeidžia įtariamojo teisę į įmanomai trumpiausią procesą bei teisę būti paleistam proceso metu, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir BPK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo T. B. gynėjo advokato Arūno Petrausko skundas tenkinamas.

Sutinkamai su BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės paskyrimas visais atvejais reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju itin kruopščiai turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Netinkamai išsprendus kardomosios priemonės taikymo klausimą, tai yra paskyrus ją nesant tam reikalingų sąlygų ir pagrindų ar pažeidžiant įstatyme numatytą kardomosios priemonės skyrimo procedūrą, konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, kuriam tokia priemonė taikoma, padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teismui pateiktą medžiagą, sutinka su Kauno apygardos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis T. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra įtariamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, duomenys gauti apžiūrų metu, taip pat teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės tyrimo išvada, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tik tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis T. B. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.). Teismas nustatė, kad suimtasis T. B. įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu ir už tai jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė.

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog suėmimas konkrečioje byloje gali būti pratęstas ilgesniam laikui tik prioritetine prasme vertinant viešąjį interesą, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Nusikaltimo sunkumo motyvacija galima pateisinti skiriant įtariamajam suėmimą, tačiau tęsiant šios kardomosios priemonės terminą ilgesnį laiką vien pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė tokį nusikaltimą nebepakanka.

Prokuroras Kauno apygardos teismui pateiktame pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo įtariamajam T. B. bylos sudėtingumą motyvavo tuo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą būtina atlikti daug laiko reikalaujančias nepilnamečių nukentėjusiųjų teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes. Pažymima, jog ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir panašiai (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 24 punktas). Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad byla nelaikytina didelės apimties, įtarimai pareikšti vienam asmeniui, nukentėjusiųjų bei liudytojų skaičius nėra didelis, nukentėjusiosios, liudytojai bei įtariamasis apklausti, teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas dėl P. G. byloje jau yra gauti. Šiuo metu byloje yra paskirta atlikti tyrimą ir dar nėra gautos išvados dėl nukentėjusiosios L. S. tyrimo teismo psichologijos-psichiatrijos srityje. Pažymėtina, kad toks tyrimas buvo paskirtas pavėluotai, praėjus tik beveik pusei metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios.

Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog ypatingą bylos sudėtingumą nulemia ne bet kokios ekspertizės ar tyrimo atlikimas, o tik sudėtingų, didelės apimties, daug laiko reikalaujančių ekspertizių ar tyrimų atlikimas. Teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės tyrimo išvada yra svarbus dokumentas baudžiamojoje byloje, tačiau byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis tyrimas būtų kuo nors ypatingai sudėtingas. Todėl vien ta aplinkybė, kad byloje nebuvo gauta psichiatrinės ekspertizės tyrimo išvada, nėra pagrindas laikyti bylą ypatingai sudėtinga. Pagal pateiktus baudžiamojoje byloje dokumentus ir įvertinus atliktų procesinių veiksmų kiekį, darytina išvada, kad byla nėra didelės apimties.

BPK 127 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad spręs­da­mas, ar pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­ną įtariamajam, tei­sė­jas pri­va­lo pa­tik­rin­ti, ar per pas­ku­ti­nius du su­ėmi­mo tai­ky­mo mė­ne­sius bu­vo atlieka­mi iki­teis­mi­nio ty­ri­mo veiks­mai, nes šios ap­lin­ky­bės tu­ri es­mi­nę reikš­mę tei­sė­jo spren­di­mui. Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs pateiktą tyrimo medžiagą, konstatuoja, kad byloje per pasku­ti­nius du su­ėmi­mo tai­ky­mo mė­ne­sius buvo paskirta nukentėjusiosios L. S. kompleksinė teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, apklausti trys liudytojai, pareikalauta informacija iš telekomunikacijų tinklų operatorių. Tačiau pažymėtina tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl nepilnametės P. G. išžaginimo buvo pradėtas 2011 m. liepos 4 d., o ikiteisminis tyrimas dėl nepilnametės L. S. išžaginimo – 2011 m. birželio 18 d. Prokurorė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nebuvo galimybės nurodytus ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikti ankščiau. Įtariamajam T. B. suėmimas taikomas nuo 2011 liepos 5 d., pratęsus suėmimo terminą bendra suėmimo trukmė viršija šešis mėnesius. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad tyrimas vyksta nepakankamai intensyviai, atliktų veiksmų kiekis nepateisina ikiteisminiam tyrimui sugaišto laiko.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, atsižvelgdamas į pakankamai ilgą ir neproporcingą ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekiui T. B. suėmimo terminą, konstatuoja, kad suėmimo terminas jo atžvilgiu neturėjo būti pratęsiamas, kadangi BPK 119 straipsniu numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus jo atžvilgiu vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, 127 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir T. B. gim. (duomenys neskelbtini), iš suėmimo nedelsiant paleisti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Žukauskas