Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarimo T. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija, VDI) pareigūnas 2008 m. gegužės 12 d. surašė T. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 0073-0198 už tai, kad UAB „Eurotaksi paslaugos“ direktorius T. M. neužtikrino, kad operatorei N. L. būtų leista pradėti dirbti tik pasirašius su ja sutartį, įteikus antrą darbo sutarties egzempliorių, išdavus tapatybę patvirtinantį dokumentą, instruktavus darbo vietoje. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad T. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas, ir DK) 93 straipsnį, 95 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnį, 270 straipsnį, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad tarp N. L. bei T. M. buvo susiklostę darbo santykiai: iš byloje esančių rašytinių įrodymų – pirminio N. L. paaiškinimo matyti, kad ji dirbo nuo 9 iki 20 val., dėl darbo sąlygų tartasi su direktoriumi T. M., nurodyta, dėl kokio susitarta darbo užmokesčio. Teismas pažymėjo, kad nors T. M., liudytojas M. R. nurodo kitokias N. L. įdarbinimo aplinkybes, tačiau liudytojas M. R. yra kartu su T. M. tos pačios įmonės akcininkas, taigi, jis yra suinteresuotas liudyti T. M. naudai. Paties T. M. parodymus teismas vertino kaip nesutampančius tarpusavyje, taip pat nesutampančius ir su N. L. parodymais, kas leidžia abejoti jų teisingumu. Teismas laikė, kad T. M. nurodoma versija, kad N. L. , būdama menko išsilavinimo ir dėl to nesuprasdama, ko iš jos reikalaujama, surašė paaiškinimą, diktuojant VDI pareigūnui, neįtikima. Teismas padarė išvadą, kad N. L. dirbo įmonėje, leidus pačiam T. M. , susitarimo su T. M. pagrindu, N. L. vykdė atitinkamas darbo funkcijas, dirbo paklusdama tam tikrai nustatytai tvarkai, būdama sutarusi dėl gaunamo atlygio, tačiau darbdavys T. M. leido jai dirbti, nesilaikydamas darbo sutarties sudarymo taisyklių, tai yra nesudaręs su ja darbo sutarties, neišdavęs antro darbo sutarties egzemplioriaus, neišdavus darbo pažymėjimo, tai yra pažeisdamas Darbo kodekso 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio reikalavimus.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n statuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu T. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, jam skirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda. Apeliantas teigia, jog jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. DK 93 straipsnyje yra įtvirtinta darbo sutarties sąvoka, pagal kurią darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007).

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008 m. kovo 13 d. VDI Kauno skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Z. R., kartu su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) OKS poskyrio vedėju E. S. ir vyriausiuoju specialistu R. B. atliko patikrinimą UAB „Eurotaksi paslaugos“, kurio metu įmonės patalpose rasta dirbanti operatore N. L. . Patikrinimo metu 2008 m. kovo 13 d. rašytame paaiškinime N. L. nurodė, kad nuo 2008 m. vasario 5 d. dirba UAB „Eurotaksi paslaugos“ operatore, dėl darbo sąlygų tarėsi su T. M. (nurodytas jo telefono numeris), susitarė dėl 900 Lt darbo užmokesčio, nurodytos darbo valandos, taip pat nurodyta, kad atlyginimo dar negavo, darbo sutartis nesudaryta. Kaip minėta aukščiau, tuo pačiu metu minėtoje įmonėje buvo atliekamas ir mokesčių inspekcijos patikrinimas, 2008 m. kovo 13 d. rašytame paaiškinime mokesčių inspekcijai N. L. nurodė tokias pačias aplinkybes. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad šie paaiškinimai išgauti taikant psichologinį spaudimą visiškai nepagrįsti, dėl jų išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Taip pat pastebėtina, kad apeliantas nors ir teigia, kad šiais paaiškinimais nereikėtų remtis, tačiau pats dalį jų interpretuoja savo versijai remti. Aplinkybę, kad su N. L. nebuvo sudaryta darbo sutartis patvirtina ir T. M. pasirašytas bei įmonės antspaudu patvirtintas 2008 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 10), kuriame nenurodyta N. L., nors žiniaraštis pildytas iki 2008 m. kovo 16 d. Vėliau į bylą pateiktas kitas 2008 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 19), kuriame jau nurodyta ir N. L. , skiriasi kiti duomenys. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo perrašyti po patikrinimo. Byloje taip pat yra iš Sodros duomenų bazės išimtas darbuotojų, dirbančių UAB „Eurotaksi paslaugos“, sąrašas, spausdintas 2008 m. kovo 13 d., jame N. L. nebuvo (b. l. 11). Apelianto argumentai, kad šie duomenys yra suklastoti visiškai nepagrįsti. Matyti, kad jie spausdinti iš duomenų bazės, yra spausdinimo data (2008 m. kovo 13 d.). Apeliantas pateikė 2008 m. kovo 12 d. darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad N. L. pradeda dirbti 2008 m. kovo 13 d. (b. l. 18), 2008 m. kovo 12 d. pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, kuris pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui 2008 m. kovo 13 d. (b. l. 36-37), darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instrukcijų registravimo žurnalo kopiją (b. l. 38-40), darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo kopiją (b. l. 41-43), darbo sutarčių registravimo žurnalo kopiją (b. l. 44-45). Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos įrodymų, kitų byloje esančių įrodymų kontekste, taip pat atsižvelgdama į tai, kad šiuos įrodymus apeliantas pateikė gerokai po patikrinimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad jie buvo surašyti jau po patikrinimo. Pastebėtina, kad, kaip minėta, darbo sutartyje ir pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimu pradžią nurodyta 2008 m. kovo 12 d. data, tuo tarpu teismo posėdžio metu M. R. teigė, kad darbuotoja turėjusi dirbti negalėjo ateiti, todėl skubiai įdarbino N. L. , nors sutartyje nurodyta, kad ji pradeda dirbti ne sutarties sudarymo dieną, o sekančią. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kiti T. M., jį pavadavusio M. R. , N. L. parodymai taip pat prieštaringi ir nenuoseklūs. T. M. 2008 m. gegužės 12 d. rašytame paaiškinime taip pat administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad N. L. buvo parašiusi prašymą dėl mokymosi – stažavimosi įmonėje. Tuo tarpu teismo posėdžio metu jau teigė, kad ji įmonės patalpose laukdavo draugo, apie įdarbinimą su N. L. nesitarė, nors ji pati posėdžio metu nurodė, kad dėl darbo sąlygų tarėsi su T. M. , o sutartį sudarė su M. R. .

Apelianto argumentai, kad nagrinėjamu atveju jis nėra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektas, atmestini kaip nepagrįsti. Bylos medžiaga patvirtina, kad N. L. pradėjo dirbti UAB „Eurotaksi paslaugos“ 2008 m. vasario 5 d., tuo tarpu nedarbingumo pažymėjimas T. M. išduotas 2008 m. vasario 25 d. Taip pat pastebėtina, kad, kaip matyti iš Kauno AVMI operatyvaus patikrinimo pažymos, T. M. nedarbingumo laikotarpiu vyko į AVMI 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. kovo 14 d. Pažymėtina ir tai, kad būtent T. M. pasirašė 2008 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį (b. l. 10).

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog nutarimas skirti administracinę nuobaudą priimtas suėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui. ATPK 35 straipsnio 4 dalis numato, kad kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmą kartą išnagrinėjus T. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, Kauno apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. nutarimas panaikintas 2009 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas, kuriuo T. M. patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, priimtas 2009 m. lapkričio 30 d., t. y. nepraleidus nuobaudų skyrimo termino.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutari a:

T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.