Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2016-01-25 · Byla Nr. N1-18-970/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-25
Bylos Nr.
N1-18-970/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48898-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Džiuginta Plukienė
Nukentėjusysis
M. F.
Kaltinamasis
K. B.
Advokatai
Vytas Kantaravičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-18-970/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48898-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.11.; 1.1.11.7.; (S) 1.1.11.11.; 1.2.4.8.3.; 2.1.15.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.
DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 25 d.Druskininkai
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Džiuginta Plukienė,sekretoriaujant Ingai Gudavičienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Bundoniui,nukentėjusiajam M. F., jo atstovei pagal įstatymą R. N.,kaltinamajam K. B., jo atstovei pagal įstatymą K. B.,gynėjui advokatui Vytui Kantaravičiui,Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai J. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. B. 2015 m. rugpjūčio 31 d., apie 23.40 val., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Leipalingio sen., Druskininkų sav., koridoriuje mušdamas ir kitaip smurtaudamas sužalojo žmogų – mažametį M. F., gimusį (duomenys neskelbtini), o būtent, sugriebė rankomis nukentėjusiajam M. F. už kaklo ir jį pakėlęs laikė, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė rankos kumščiu vieną smūgį M. F. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam M. F. padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės I, III dantų sumušimus, tuo mažamečiui nukentėjusiajam M. F. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo.

Kaltinamasis K. B. kaltu pripažino visiškai ir paaiškino, kad nukentėjusįjį žino iš matymo, jis prieš porą metų buvo įmetęs jo batus į tualetą, dėl ko ant nukentėjusiojo labai pyko. 2015 m. rugpjūčio 31 d. apie 23 val. būdamas prie namo pamatė, kaip nukentėjusysis už namo kampo šlapinasi. Einant nukentėjusiajam namo, jį sugavo namo pirmo aukšto koridoriuje ir paklausė nukentėjusiojo, ar jis atsimena, kaip jo batus įmetė į tualetą. Nukentėjusysis išvadino jį necenzūriniais žodžiais, dėl ko labai supyko ir paėmęs nukentėjusįjį už kaklo jį pakėlė bei sudavė kumščiu į veido sritį. Sudavęs smūgį išėjo į namus, todėl, ką darė nukentėjusysis, nežino. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo bei jo motinos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę sukėlus fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdžius sveikatą įrodo ir kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpintu įrodymų tyrimu ištirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.):

Nukentėjusysis M. F., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. apie 23.30 val. su mama ėjo į namus. Priėjus prie gyvenamojo namo, mama nuėjo į namus, o jis nuėjo už namo kampo nusišlapinti. Grįžtant namo, kaltinamasis užstojo duris ir paklausė, kur jo sportiniai bateliai. Paklausus kaltinamojo, kokie batai, kaltinamasis sugriebė jį už kaklo ir pakėlė į viršų. Paprašė kaltinamojo paleisti. Kaltinamasis paleido, tačiau kita ranka sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Iš lūpos ir nosies bėgo kraujas, labai skaudėjo, todėl pradėjo garsiai rėkti, o kaltinamasis pabėgo. Netrukus pribėgo mama, su kurią grįžo į namus. Suprato, jog kaltinamasis jam sudavė, nes jis 2014-2015 metais mokykloje įmetė kaltinamojo batelius į tualetą (18-19 b. l.).

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. 23.30 val. su sūnumi ėjo į namus. Priėjus gyvenamąjį namą, ji nuėjo į namus, o sūnus nuėjo kieme už namo nusišlapinti. Užlipusi į laiptinės antrą aukštą išgirdo sūnaus riksmą. Iš karto nubėgo į pirmą aukštą ir pamatė verkiantį sūnų, kurio veidas buvo kruvinas, iš jo nosies ir lūpos bėgo kraujas. Sūnus paaiškino, kad jį sumušė kaltinamasis. Išėjo į kiemą, tačiau kaltinamojo nebuvo. Grįžo su sūnumi į namus, kur sūnus pasakė, kad kaltinamasis jam sudavė, nes 2014-2015 metais mokykloje kaltinamojo sportinius batelius įmetė į tualetą. Dėl sūnaus sužalojimo jokia žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia, kaltinamasis jos bei sūnaus atsiprašė (12-15 b. l.).

Parodymų patikrinimų vietoje metu nukentėjusysis M. F. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., koridoriuje parodė vietą, kur kaltinamasis jam sudavė smūgį į veido sritį (21-26 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 911/15 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajam M. F. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame skruoste, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės I, III dantų sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu, veikiant kietu buku žalojančiu daiktu galimai nurodytomis aplinkybėmis ir laiku ir kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (33 b. l.).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis K. B. sugriebdamas nukentėjusįjį M. F. už kaklo bei jį pakeldamas ir suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, sukėlė nukentėjusiajam M. F. fizinį skausmą bei dėl poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės I, III dantų sumušimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, smurtas panaudotas prieš mažametį, todėl kaltinamojo veiksmai, kuriais nežymiai sužalotas mažametis, kvalifikuotini pagal BK 140 str. 3 d.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino civiliniam ieškovui padarytą žalą, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BPK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylą nagrinėjant teisme prokuroras bei kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamąjį K. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 93 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis atsiprašė nukentėjusiojo ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis (60 b. l.), anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (63 b. l.), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (64 b. l.), į psichikos bei priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas (66 b. l.), mokosi Druskininkų savivaldybės (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas patenkinamai (73 b. l.), dėl jo elgesio nusiskundimų iš kaimynų, draugų ir kitų gyventojų seniūnija nėra gavusi (69 b. l.). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių nepataisomų padarinių, yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo bei jo motinos, atlygino civiliniam ieškovui padarytą žalą. K. B. gyvena kartu su tėvais bei mažamečiu broliu ir mažamete seserimi (68 b. l.). Motinos K. B. apibūdinamas kaip geras vaikas, padedantis namų ruošoje, didelę dalį laiko praleidžiantis namuose. (duomenys neskelbtini) šeima į Druskininkų savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą neįrašyta (71 b. l.). Teismas, įvertinęs K. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, įvykio aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo duotus parodymus, sprendžia, kad yra visos baudžiamojo įstatymo numatytos sąlygos atleisti K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. pagrindais ir baudžiamąją bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 4 d.). Įvertinus tai, kad kaltinamasis šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), mokyklos charakterizuojamas patenkinamai, nusikalstamą veiką padarė būdamas 16 metų, nakties metu, siekiant užtikrinti, jog būtų pasiekti BK 80 str. įtvirtinti baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiams keliami tikslai, kaltinamajam skirtina auklėjamoji poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir tęsti mokslą (BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 12,07 Eur žalos dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginimo (36-37 b. l.). Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2016 m. sausio 12 d. raštu Nr. 3S-358 pranešė, kad kaltinamasis padarytą turtinę žalą atlygino, todėl atsisako ieškinio (103 b. l.). Civiliniam ieškovui atsisakius ieškinio, procesas dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

nusprendžia:

K. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. pagrindais už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., paskirti K. B. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir tęsti mokslą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Džiuginta Plukienė