Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-03-17 · Administracinė byla Nr. I2-7425-952/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-17
Bylos Nr.
I2-7425-952/2025
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00005-2025-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Deimantė Andrulytė, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
R. N.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-7425-952/2025 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00005-2025-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 17 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. (R. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo; trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas R. N. (R. N.) patikslintu skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 24S301135 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 23 d. darbdavys uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Darbdavys, Įmonė) pateikė Migracijos departamento informacinėje sistemoje MIGRIS tarpininkavimo raštą Nr. 20240823-162068 ir 2024 m. spalio 2 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu Nr. 2410-LLG-0634 suvirintojo pareigose pareiškėjui, išdavimo. Pareiškėjo pažįstama vertėja taip pat vertėjavo pareiškėjui, kai jis derino visas darbo sąlygas du būsimu darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Suderinus visas sąlygas, pareiškėjas Darbdavio įgaliotam asmeniui E. P. pateikė visus jo pareikalautus duomenis ir dokumentus (kvalifikacijos pažymėjimą, darbo knygutę, gyvenimo aprašymą ir pan.). Su Darbdavio direktoriumi R. G. suderino pagrindines pareiškėjo darbo sąlygas: 1) darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini); 2) pareigos – suvirintojas; 3) darbo vieta – Lietuvoje esantys objektai bei galimos trumpalaikės komandiruotės į užsienį; 4) atlyginimas – 930,00 EUR (ant popieriaus) ir papildomi dienpinigiai už komandiruotes į užsienį; 5) darbo sutartis neterminuota; 6) apgyvendinimas – Lietuvoje, Klaipėdoje. MIGRIS sistemoje visus reikalingus dokumentus pildė Darbdavys, o tiksliau jo įgaliotas E. P., su kuriuo pareiškėjas ir jo vertėja betarpiškai bendravo teikiant jam reikalingus duomenis, informaciją ir dokumentus. Po nuotolinės apklausos su Migracijos departamento specialiste, dėl jos išsakytų abejonių apie netikslios informacijos apie darbo užmokestį ir pareiškėjo darbo patirtį, pareiškėjas nedelsiant susisiekė su E. P., kad išsiaiškintų neatitikimų priežastis. E. P., supratęs, kad jis, ruošdamas ir teikdamas dokumentus MIGRIS sistemoje, ir jo kolega, rengdamas darbo sutartį, ženkliai suklydo, patikino pareiškėją, kad nedelsdamas susisiekė su Migracijos departamento specialiste ir pateikė nuoseklų paaiškinimą apie Darbdavio padarytas klaidas ir prašymą dėl pakartotinės nuotolinės apklausos. Tačiau Migracijos departamento specialistai, priimdami Sprendimą, neatsižvelgė į E. P. prašymą. Užpildęs dokumentus MIGRIS sistemoje ir gavęs Migracijos departamento sutikimą / leidimą rezervuoti vizitą „Vfs global“ centre Sakartvele, E. P. atsiuntė pareiškėjui tik prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi numerį, kurį reikalinga pateikti rezervuojant vizitą. Taigi, pildant dokumentaciją MIGRIS sistemoje, pareiškėjas nedalyvavo ir minėtų dokumentų negavo, todėl neturėjo galimybės žinoti, ką E. P. šiuose dokumentuose nurodė. Pagal pareiškėjui siųstą darbo sutartį viso aptartos sąlygos atitiko susitarimus, tačiau sutartyje buvo nurodytas didesnis atlyginimas nei buvo sutarę, tai yra sutartyje nurodyta 1530,00 EUR, nors tarėsi dėl 930,00 EUR sumos. Nieko neįtardamas ir apsidžiaugęs, kad atlyginimas bus didesnis, informavo vertėją ir šią informaciją pateikė Migracijos departamento specialistei. Besiaiškindamas situaciją dėl to, kodėl E. P. pildydamas dokumentus MIGRIS sistemoje nurodė ne tokį atlyginimą, kuris yra nurodytas sutartyje ir kurį pareiškėjas pasakė Migracijos departamento specialistei, E. P. pareiškėjui nurodė, kad įmonėje dirba naujas darbuotojas, kuris atsako už personalo klausimus, todėl jis, rengdamas sutartį, suklydo nurodydamas atlyginimo dydį. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamento specialistei teikė visą teisingą informaciją. Migracijos departamento specialistei pasakė, kad suvirintojo pareigose jau pusė metų dirba Azerbaidžano įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, prieš tai pusantrų metų dirbo Azerbaidžano įmonėje LLC „(duomenys neskelbtini)“. Apie savo darbo patirtį Darbdavio atstovui buvo pateikęs darbo knygutės kopiją su vertimu į anglų kalbą. Teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo E. P. kažkodėl prašyme nurodė duomenis apie tai, kad pareiškėjas nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2024 m. kovo 2 d. dirbo suvirintoju įmonėje MMC „(duomenys neskelbtini)“. E. P. paaiškino, kad teikdamas informaciją suklydo ir netyčia neįrašė teisingos informacijos apie pareiškėjo darbo patirtį ir paliko anksčiau pildyto prašymo duomenis. Pildant ir teikiant dokumentus MIGRIS sistemai pareiškėjas nedalyvavo, todėl neturėjo jokios galimybės patikrinti ir žinoti, kokią informaciją teikia Darbdavys. Manė, kad darbo knygutė ir joje nurodyta informacija yra pakankama teikiant duomenis MIGRIS. Todėl apklausos metu pareiškėjas pateikė visiškai teisingą informaciją apie savo darbo patirtį, apie darbdavius (esamus ir buvusius) ir darbo pas juos laikotarpius ar pareigas. Todėl, nežinodamas, kokius duomenis Darbdavio įgaliotas atstovas pateikė MIGRIS sistemoje, Migracijos departamento specialistei nurodė tikrovę atitinkančią informaciją, t. y. pareiškėjo atsiųstoje darbo sutartyje nurodytą atlyginimo sumą – 1530,00 EUR ir esamus bei buvusius darbdavius, tikrai neturėjo tikslo ar pagrindo meluoti specialistei. Be to, ėmėsi veiksmų visomis priemonėmis įtikinti Migracijos departamento specialistą apie darbdavio, o ne pareiškėjo klaidas pildant dokumentaciją. Pareiškėjas negali prisiimti atsakomybės už darbdavio pareiškėjui pateiktos netikslios informacijos pateikimą Migracijos departamento specialistei ir nesutinka, kad dėl to gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Priešingai pareiškėjo tikslas yra vienintelis – vykti į Lietuvą, į tarpininkaujančią įmonę dirbti darbą, kurį pareiškėjas išmano, yra kompetentingas ir moka geriausiai, uždirbti savo šeimai pinigų bei atlikti įmonei reikalingas funkcijas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas teigia, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ suderino darbo sąlygas, tame tarpe – 930,00 EUR darbo užmokestį ir papildomai dienpinigius. Nors pareiškėjo pridedamame UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo E. P. paaiškinime įvardyta, kad darbo sutartis buvo klaidingai užpildyta, tačiau galimai teisingos darbo sutarties, su nurodyta teisinga darbo užmokesčio suma, pareiškėjas nepateikė. Taip pat darbo sutartimi nėra susitarta nei dėl komandiruočių, nei dėl dienpinigių, nors, kaip teigia pareiškėjas, dėl to buvo susitarta. Pateikta darbo sutartis, kurioje nurodyta, kaip teigia pareiškėjas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas E. P., nurodyta klaidinga informacija. Kitos darbo sutarties pareiškėjas nepateikia – tai duoda pagrįstą pagrindą manyti, kad kitos darbo sutarties, su teisinga pagrindine informacija – informacija apie darbo užmokestį – pateikta ir nebuvo. Iš šio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo E. P. paaiškinimų taip pat matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pateikė ir klaidingą tarpininkavimo raštą, kuriame nurodė antrą darbdavį – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teikiant paaiškinimą asmuo nurodo, kad jau yra pasikeitusios aplinkybės ir pareiškėjas dirbtų tik UAB (duomenys neskelbtini)“. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas patikslintame skunde ir pridedame UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo E. P. paaiškinime aplinkybes, Migracijos departamentas daro pagrįstą išvadą, kad teikiant dokumentus dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje buvo pateikta klaidinga informacija. Tai, kad tiek pareiškėjas, tiek paaiškinimą pateikęs įmonės darbuotojas paaiškina klaidų atsiradimo aplinkybes, nepaneigia fakto, kad buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Aplinkybė, kurią nurodo pareiškėjas – kad visus reikalingus dokumentus MIGRIS teikė darbdavys, o jis teikiant dokumentus nedalyvavo, kas buvo nurodyta – nežino, nepakeičia fakto, kad buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Pareiškėjo teigimu, jis negali prisiimti atsakomybės už darbdavio pateiktą netikslią informaciją ir nesutinka, kad dėl to gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas teigia, kad pateikė tikrovę atitinkančius duomenis, aiškiai ir teisingai atsakė į visus pateiktus klausimus, informacija buvo pagrįsta dokumentais, pakankama ir patikima. Pažymi, kad Migracijos departamentas su šiais pareiškėjo teiginiais nesutinka. Pareiškėjo apklausos metu įvardytos darbo sąlygos su tarpininkavimo rašte ir prašyme dėl leidimo laikinai gyventi nesutapo. Apklausos metu pareiškėjas Migracijos departamentui preliminarios darbo sutarties nepateikė, tačiau įvardijo kitokį (preliminarioje darbo sutartyje nurodytą 1530,00 EUR) darbo užmokesčio dydį, nors, kaip skunde pats pareiškėjas tvirtina, buvo susitarta dėl darbo užmokesčio dydžio, nurodyto tarpininkavimo rašte – 930,00 EUR. Kaip matyti iš skunde pateikiamos pareiškėjo informacijos, tarp pareiškėjo ir būsimo darbdavio nebuvo netgi tikslaus susitarimo dėl darbo užmokesčio, dar pareiškėjui nepradėjus darbo buvo keičiamos aplinkybės dėl darbo dviem darbdaviams – tokie faktai suponuoja išvadą, kad tarp šalių dar nėra galutinio susitarimo, nėra aišku, ar tarpininkavimo raštą pateikusi bendrovė yra pasirengusi priimti pareiškėją. Taip pat pažymi, kad tiek pareiškėjas, tiek ir tarpininkavimo raštą teikusi bendrovė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodoma, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka tikrovės (35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jei duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės (35 straipsnio 1 dalies 19 punktas.) – ginčijamame Sprendime yra įvertinta, kad tiek pareiškėjas apklausos metu, tiek darbdavys tarpininkavimo rašte pateikė duomenis, kurie neatitiko tikrovės. Kaip pažymėta ginčijamame Sprendime, nors formaliai pareiškėjas atitiko Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, atsakymai nesutapo su prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pateikta informacija) kėlė pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, pareiškėjo siekio dirbti bendrovėje, todėl Migracijos departamentas darė išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti migracijos procedūromis bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 (toliau - Migracijos politikos gairės) nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimą teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 papunkčiai). Sprendime, be kita ko, buvo pažymėta, kad, remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 ir įvertinus visas faktines aplinkybes, buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio asmens nelegalios migracijos grėsmė: norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Aprašo 6.2 papunktis); apklausos metu neatsakė ar pateikė neišsamius ir paviršutiniškus atsakymus, atsakė nenuosekliai, atsakymai nesutapo su informacija pateikta prašyme (Aprašo 6.10 papunktis). Svarbu ir tai, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje (Aprašo 7 punktas). Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindai, todėl Migracijos departamentas, konstatavęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, neturi diskrecijos teisės priimti kitokį sprendimą, negu imperatyviai numatyta Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje – leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje atsisakoma išduoti. Pažymi, kad Įstatymo nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į užsieniečio turėtus dokumentus, suteikiančius teisę būti Lietuvos Respublikoje, užsieniečio teisėto buvimo bei darbo šalyje laikotarpį. Mano, kad ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, faktinės aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad nesutinka su Migracijos departamento Sprendime ir atsiliepime pateiktais argumentais, aplinkybių vertinimu ir priimtu sprendimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsieniečių įdarbinimo procedūros atlikti yra įgaliojusi specialistą E. P., kuriam suteikta teisė jungtis į Migracijos informacinę sistemą MIGRIS bei teikti reikiamus duomenis dėl užsieniečių įdarbinimo. Įmonės partneriai Azerbaidžane atrenka reikalingų profesijų kandidatus toje valstybėje ir teikia įvertinimui bei įdarbinimui. Taip nutiko ir su suvirintoju R. N.. Patikrinę įmonei pateiktą jo kandidatūrą, pravedė su juo nuotolinį pokalbį (pokalbyje dalyvavo ir vertėja) ir sutarė visas darbo įmonėje sąlygas, t. y. 1) darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) pareigos – suvirintojas; 3) darbo vieta – Lietuvoje esantys objektai bei galimos trumpalaikės komandiruotės į užsienį; 4) atlyginimas – 930,00 EUR (ant popieriaus) ir papildomai dienpinigiai už komandiruotes į užsienį pagal įmonėje galiojančią dienpinigių išmokėjimo tvarką; 5) darbo sutartis – neterminuota; 6) apgyvendinimas – Lietuvoje, Klaipėdoje. Ši informacija buvo pateikta E. P., kuris turėjo užpildyti atitinkamus dokumentus MIGRIS sistemoje – tarpininkavimo raštą ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu R. N.. Disponuodamas šia informacija bei kontaktuodamas tiesiogiai su R. N. ir vertėja, E. P. 2024 m. rugpjūčio 23 d. pateikė MIGRIS sistemoje tarpininkavimo raštą Nr. 20240823-162068 ir prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo per išorės paslaugų teikėją Azerbaidžane, Baku mieste Nr. 2410-LLG-0634. Šiuose dokumentuose E. P. nurodė pagrindinius reikalaujamus duomenis, įskaitant ir sutarto atlyginimo dydį – 930,00 EUR. Būtent tokį atlyginimą tarėsi mokėti ir moka visiems įmonėje dirbantiems ar planuojantiems įsidarbinti užsieniečiams (suvirintojams ir kitų specialybių darbuotojams). Parengtą darbo sutartį pagal įmonėje buvusį kito darbuotojo šabloną, įrašęs anketinius R. N. duomenis bei pakeitęs kitus sutartyje reikalingus įrašus, atsakingas darbuotojas pateikė šią sutartį pasirašyti įmonės direktoriui, direktorius pasirašė ir uždėjo įmonės antspaudą. Šią sutartį elektroniniu paštu pateikė darbuotojui R. N.. Kaip vėliau paaiškėjo, t. y. tik gavus Migracijos departamento priimtą Sprendimą apie atsisakymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje R. N., darbuotojas, rengęs sutartį dėl žmogiškos klaidos, jauno amžiaus ir mažos patirties, netyčia nepakoregavo darbo sutartyje nurodyto atlyginimo dydžio ir nurodė jį ne tokį koks buvo sutartas su užsieniečiu, t. y. vietoj sutarto 930,00 EUR atlyginimo paliko nepakeistą ankstesnės kito darbuotojo (lietuvio) ir kitos profesijos sutarties šablone nurodytą 1530,00 EUR atlyginimo dydį. R. N. nuotolinės apklausos su Migracijos departamento specialiste metu, pats būdamas suklaidintas, (ne)teisingai nurodė specialistei 1530,00 EUR atlyginimą, kadangi nežinojo, kad MIGRIS sistemoje pateiktas atlyginimo dydis buvo nurodytas 930,00 EUR ir manė, kad teikti duomenis reikia pagal darbo sutartyje pateiktą informaciją. Taip įmonės įgaliotas asmuo E. P. po Migracijos departamento priimto Sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje R. N., paaiškino, kad netyčia per klaidą pildydamas MIGRIS sistemoje tarpininkavimo raštą dėl R. N. leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, jį pildė ankstesnio (paskutinio pildyto) tarpininkavimo rašto pagrindu (pridedame), nes MIGRIS sistema leidžia pasirinkti tokią funkciją. Pildydamas šį raštą E. P. per klaidą skiltyje „buvusios darbovietės“ paliko ankstesniame tarpininkavimo rašte pateiktą informaciją, t. y. klaidingai nurodė buvusią R. N. darbovietę - MMC „(duomenys neskelbtini)“ bei darbo joje laikotarpį, nors R. N. E. P. buvo pateikęs savo darbo knygutę su aktualia informacija apie jo buvusias darbovietes. Vadovaudamasi tarpininkavimo rašte pateikta informacija, kurios R. N. taip pat nežinojo, kadangi tiesiogiai neturi galimybės dalyvauti dokumentų MIGRIS sistemoje pildymo procedūroje, tikrinti ar tikslinti duomenų, Migracijos departamento specialistė, kuriai R. N. nuotolinės apklausos metu pateikė tikrai teisingus duomenis nurodydamas realias ir teisingas savo buvusias darbovietes ir darbo jose laikotarpius, padarė išvadą, jog R. N. duomenys nesutampa su tarpininkavimo rašte pateiktais duomenimis. Ši klaidingai padaryta išvada taip pat turėjo įtakos Migracijos departamentui priimant Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šis neatitikimas vėlgi buvo padarytas dėl žmogiškos klaidos ir įmonės įgalioto asmens kaltės bei neapsižiūrėjimo, o R. N. pateikta informacija Migracijos specialistei tikrai buvo teisinga. Tai įrodė Migracijos departamentui pateikdami realią R. N. darbo knygutės kopiją. Pažymi, kad Migracijos departamentas atsiliepime į R. N. skundą šio klausimo nebekvestionuoja ir šis argumentas dėl neteisingos informacijos pateikimo yra paneigtas atitinkamais įrodymais. Atkreipia dėmesį, kad iškart po R. N. nuotolinės apklausos, R. N. vertėjai papasakojus apie informacijos teikimo Migracijos specialistei neatitikimus, nedelsiant buvo duota užduotis įgaliotam asmeniui E. P. imtis visų priemonių ir ištaisyti jo ir įmonės darbuotojo padarytas klaidas, kad nebūtų prarasta galimybė įdarbinti R. N. ir nekiltų problemų išduodant jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Tuomet E. P. patikino, kad nedelsdamas išsiuntė informaciją Migracijos departamentui elektroniniu paštu apie MIGRIS sistemoje ir darbo sutartyje padarytas klaidas, tačiau Migracijos departamentas visiškai neatsižvelgė į šiuos paaiškinimus priimdamas neigiamą Sprendimą R. N. atžvilgiu. Teigia, kad R. N. tapęs nekokybiško darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų darbuotojų ir įgalioto asmens darbo įkaitu, pats to nežinodamas ir neturėdamas jokios galimybės suprasti Migracijos reikalų nagrinėjimo subtilybių bei ištaisyti ar patikslinti pateiktą informaciją, Migracijos departamento specialistei tikrai teikė jam žinomą – teisingą informaciją, o nesutapimai tarp darbdavio pateiktos informacijos ir R. N. pasakytų teiginių atsirado išskirtinai dėl darbdavio kaltės. Todėl negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad R. N. pateikti duomenys neteisingi ir kaip teigia Migracijos departamentas Sprendime – keliantis abejonių dėl atvykimo į Lietuvą tikslų ir sąlygų, dėl ko gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Mano, kad Migracijos departamentas paviršutiniškai atliko pateiktų duomenų vertinimą, nesiėmė priemonių patikslinti informacijos ir įsitikinti jos teisingumu, ko pasėkoje priėmė neteisingą, nepagrįstą ir neargumentuotą Sprendimą.

4. Pareiškėjas R. N. 2025 m. vasario 6 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus dėl atsakovo pateikto atsiliepimo, kuriuose nurodo, kad nesutinka su Migracijos departamento Sprendime ir atsiliepime pateiktais argumentais, aplinkybių vertinimu ir priimtu sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Byloje nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 12 d. Migracijos departamentui buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi (Ketinu dirbti pagal darbo sutartį, mano profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir man nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties darbo rinkos poreikiams) R. N. (R. N.). Prašymą teikė darbdavys. Skiltyje „Duomenys apie darbdavį ir darbo funkciją“ nurodyta, kad pranešimą teikiančio subjekto tipas – juridinis asmuo; darbdavio pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Profesijos pavadinimas – suvirintojas; numatomas darbo užmokestis – 930,00 EUR per mėn. Skiltyje „Nurodykite savo dabartinę (-es) ir buvusią (-ias) paskutinę (-es) darbovietę (-es) (ne daugiau trijų), darbo joje (jose) laikotarpį ir pareigas“: darbovietės pavadinimas MMC „(duomenys neskelbtini)“.

Tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo nurodyta, kad kvietėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“; įgaliotas asmuo - E. P.; kviečiamas asmuo - R. N. (R. N.); nurodomi darbdaviai - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; buvusi pareiškėjo darbovietė -MMC „(duomenys neskelbtini)“; darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoja mokėti 930,00 EUR darbo užmokestį.

Sprendimu nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi R. N. (R. N.), nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Asmuo siekia gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu.

7. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Sprendimu, skundžia jį teismui.

8. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.

Aprašo 6 punkte nustatyta, kad nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: 6.2. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; 6.10 užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, gali būti vertinami ir kiti, šiame apraše nenustatyti, kriterijai, kai, atsižvelgiant į konkrečias individualias aplinkybes, nustatoma, kad užsienietis siekia arba per pastaruosius 2 metus iki nagrinėjamo užsieniečio prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo dienos arba per pastaruosius 5 metus iki užsieniečiui išduoto ar pakeisto ir galiojančio leidimo laikinai gyventi įforminimo dienos siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla, dirbti, mokytis Lietuvos Respublikoje ir kitos aplinkybės (leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra vertinamas pastarųjų 5 metų laikotarpis).

9. Kaip nurodo pareiškėjas, jis su Darbdavio direktoriumi R. G. suderino pagrindines pareiškėjo darbo sąlygas: 1) darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini); 2) pareigos – suvirintojas; 3) darbo vieta – Lietuvoje esantys objektai bei galimos trumpalaikės komandiruotės į užsienį; 4) atlyginimas – 930,00 EUR (ant popieriaus) ir papildomi dienpinigiai už komandiruotes į užsienį; 5) darbo sutartis neterminuota; 6) apgyvendinimas – Lietuvoje, Klaipėdoje. Taip pat nurodė, kad MIGRIS sistemoje visus reikalingus dokumentus pildė Darbdavys, o tiksliau jo įgaliotas E. P., su kuriuo pareiškėjas ir jo vertėja betarpiškai bendravo teikiant jam reikalingus duomenis, informaciją ir dokumentus.

Nagrinėjant pateiktą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjas buvo informuotas apie apklausą. Nuotolinė pareiškėjo apklausa vyko 2024 m. lapkričio 14 d. Pažymėtina, kad apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad darbo užmokestis Lietuvos Respublikoje bus 1530,00 EUR. Pokalbio metu asmuo pasakojo, jog jau pusę metų jis dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, prieš tai pusantrų metų dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Migracijos departamento darbuotojui paklausus apie įmonę MMS ,, (duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas atsakė, kad tokios įmonės nežino.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo nurodyta informacija aiškiai skyrėsi nuo tos informacijos, kuri buvo pateikta Migracijos departamentui pateiktuose dokumentuose. Visų pirma pareiškėjas nurodė, kad jo darbo užmokestis bus 1530,00 EUR, nors prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir tarpininkavimo rašte nurodyta, kad darbo užmokestis bus 930,00 EUR. Teismui pateiktos 2024 m. rugsėjo 2 d. darbo sutarties 1.3 papunktyje nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 1530,00 EUR darbo užmokestį, mokant du kartus. Pareiškėjas nurodo, kad pokalbio su Migracijos departamento atstove metu jis teikė duomenis, kuriuos buvo gavęs iš Darbdavio, be to nurodė, jog gavęs iš Darbdavio darbo sutartį labai apsidžiaugė dėl darbo užmokesčio, nes su Darbdaviu buvo sutaręs dėl 930,00 EUR darbo užmokesčio. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad jis nežinojo, kokius duomenis MIGRIS pateikė darbdavio atstovas. Darbo užmokestis yra esminė sutarties sąlyga, todėl pareiškėjas sutaręs dėl vieno darbo užmokesčio ir gavęs darbo sutartį, kurioje darbo užmokestis akivaizdžiai skiriasi, turėjo vadovautis protingumo kriterijais ir pasiteirauti darbdavio dėl galimo neatitikimo dar iki apklausos metu nurodant informaciją Migracijos departamentui. Trečiasis suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu pateikė 2025 m. sausio 6 d. darbo sutartį, kurios 1.3 papunktyje nurodyta, kad Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės minimalų darbo užmokestį + 2 eurai, mokant du kartus per mėnesį, tačiau pažymėtina, kad ši darbo sutartis sudaryta jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi turimais duomenimis, kurie buvo nurodyti prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir tarpininkavimo rašte, bei pareiškėjo pateikta informacija apklausos metu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarpininkavimo rašte buvo pateikta ir, kaip nurodo pareiškėjas, neteisinga informacija dėl jo turimo darbo patirties ir įmonių, kuriose jis dirbo. Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad buvusi pareiškėjo darbovietė MMC „(duomenys neskelbtini)“, nors, kaip apklausos metu nurodė pareiškėjas, jis tokios įmonės nežino. Ir nors pareiškėjas nurodo, kad jo Migracijos departamentui apklausos metu pateikta informacija buvo teisinga, be to jis yra pateikęs savo darbo knygutės vertimą, tačiau tai nepaneigia fakto, kad Migracijos departamentui buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Atsakovas pateiktus duomenis vertino ir atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo pateikta informacija ir prašyme išduoti leidimą gyventi bei tarpininkavimo rašte pateikti duomenys nesutampa. Be to, kaip nurodo, atsakovas dar pareiškėjui nepradėjus darbo buvo keičiamos aplinkybės ir dėl darbo dviem darbdaviams, kas suponuoja išvadą, jog dar nėra galutinio sutarimo tarp šalių ir nėra aišku, ar Įmonė buvo pasirengusi priimti pareiškėją. Minėta, kad tarpininkavimo rašte nurodyti du darbdaviai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau Įmonės atstovas, teikdamas paaiškinimą, nurodė, kad aplinkybės jau yra pasikeitusios ir pareiškėjas dirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai dar kartą patvirtina, kad tarp pareiškėjo ir Darbdavio buvo iki galo neaptartos, netiksliai aptartos ar netiksliai nurodytos susitarimo dėl darbo sąlygos.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjo ir Darbdavio pateikta informacija turi būti vertinama bendrai, kas ir buvo padaryta. Kritiškai vertintinos ir tos aplinkybės, kad siekiant įdarbinti pareiškėją netikslią ir klaidinančią informaciją teikė net du Darbdavio darbuotojai ir tai padarė skirtinguose dokumentuose (prašyme dėl leidimo dirbti išdavimo, tarpininkavimo rašte ir darbo sutartyje, kuri buvo pateikta pareiškėjui). Tai, kad pareiškėjo pateikta informacija ir Darbdavio pateikta informacija buvo skirtinga pagrįstai kėlė abejones dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje buvo nustatyti akivaizdūs neatitikimai dėl esminių įdarbinimo sąlygų, kas leido atsakovui daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1165-415/2024). Nagrinėjamu atveju atsakovas priėmė Sprendimą vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio nuostatomis. Minėta, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka tikrovės. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės. Šiuo atveju tiek pareiškėjas, tiek Darbdavys teikė informaciją, kuri neatitinka tikrovės, todėl pagrįstai buvo vadovautasi Įstatymo nuostatomis, nes konstatavus Įstatymo 35 straipsnyje nurodytus pagrindus atsakovas neturi diskrecijos teisės priimti kitokį sprendimą. Nors, kaip nurodo atsakovas, pareiškėjas formaliai atitiko Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau jau minėti duomenys apie pateiktos informacijos neatitikimus pagrįstai leido abejoti dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, atsakovas veikė savo kompetencijos ribose, taip pat nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

13. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. N. (R. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Deimantė AndrulytėArvydas MartinavičiusJarūnė Sedalienė