Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Gimnazijoje 2022/2023 mokslo metais mokėsi (duomenys neskelbtini) (toliau – Mokinys). Mokinys 2022/2023 mokslo metais sistemingai praleidinėjo pamokas, mokėsi nenuosekliai, vengė atsiskaitymų, turėjo nepatenkinamą metinį matematikos dalyko įvertinimą. 2023 m. sausio 25 d. Gimnazijos direkcijos pasitarime Mokinys buvo įpareigotas lankyti visas pamokas ir daryti pažangą, Mokiniui suteiktas bandomasis laikotarpis, Mokinio tėvai įpareigoti nuolat stebėti vaiko pažangumą ir lankomumą. Mokiniui buvo sudaryta atsiskaitymo už nepatenkinamą metinį matematikos dalyko įvertinimą programa. Nepaisant Gimnazijos pastangų ir rekomendacijų, Mokinys praleidinėjo pamokas, nelankė matematikos konsultacijų. Vėliau atliktų Mokinio matematikos diagnostinių testų rezultatai buvo nepatenkinami. 2023 m. rugpjūčio 31 d. Gimnazijos Mokytojų tarybos posėdžio metu nutarta Mokinį palikti kartoti ugdymo programos II gimnazijos klasėje, kadangi jis neatsiskaitė už papildomą matematikos darbą. Tą pačią dieną buvo parengtas Gimnazijos direktoriaus įsakymas Nr. M-79, kuriuo Mokinys buvo paliktas kartoti II gimnazijos klasės ugdymo programą. Vėliau Mokinio tėvai pateikė ieškinį teismui civilinėje byloje dėl nurodyto įsakymo panaikinimo ir Mokinio perkėlimo į III gimnazijos klasę. Mokinio tėvai taip pat kreipėsi į Agentūrą, kuri, pareiškėjo vertinimu, vadovaudamasi nepagrįstu ir formaliu situacijos vertinimu, nustatė devynis teisės aktų pažeidimus.

2.2. Dėl 1 pažeidimo (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ir Švietimo įstatymas) 49 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. V-364 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 61.2 punkto) – Pažymoje nurodyta, kad matematikos mokytoja parengė atsiskaitymo programą pagal pateiktą formą, tačiau į programos rengimą neįtraukė Mokinio. Tačiau, pareiškėjo vertinimu, teisės aktai nenustato pareigos į tokios programos rengimą įtraukti Mokinio, o Gimnazija nuolat bendradarbiavo tiek su Mokiniu, tiek su jo tėvais, dėjo visas būtinas pastangas, kad Mokinio mokymosi ir lankomumo rezultatai gerėtų. Be to, šiuo atveju jokių programos turinio variantų, kuriems galėtų formaliai pritarti ar nepritarti Mokinys, nebuvo. Su parengta programa Mokinys ir jo tėvai buvo supažindinti, jokių pageidavimų ar pastabų nepareiškė.

2.3. Dėl 2 pažeidimo (Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (toliau – Aprašas), 34.2 punkto) – Pažymoje iš esmės nurodyta, kad nebuvo susitarta dėl konsultacijų formų ir būdų, jų laiko ir neatsižvelgta į Mokinio tėvų siūlymą. Tačiau pareiškėjas nurodė, kad šiuo aspektu detali tvarka nenustatyta ir Gimnazija gali taikyti savo tvarkas, t. y. konstatuotas reikalavimo, kurio teisės aktai nenustato, pažeidimas. Be to, šis pažeidimas konstatuotas neįvertinus faktinės situacijos, be kita ko, kad nei Mokinys, nei jo tėvai nesitarė dėl konsultacijų formų ir būdų, jų laiko ir neteikė jokių su tuo susijusių pasiūlymų.

2.4. Dėl 3 pažeidimo (Aprašo 34.3 punkto) – Pažymoje nurodyta, kad mokytojai pakartotinai svarstė Mokinio mokymosi pasiekimus, nes Mokinio papildomas darbas buvo įvertintas nepatenkinamu įvertinimu, tačiau neišklausė Mokinio tėvų pageidavimo. Vis dėlto iš Pažymos neįmanoma nustatyti, koks buvo Mokinio tėvų pageidavimas, kurį Gimnazija privalėjo išklausyti. Kita vertus, nėra aišku, kokią reikšmę Gimnazijai priimant su ugdymu susijusius sprendimus turėjo turėti Mokinio tėvų pageidavimas, ypač kai jis neatitinka Mokinio pažangumo rezultatų ir Gimnazijos veiklai taikomų teisinio reguliavimo reikalavimų organizuojant ugdymo procesą. Be to, dėl Mokinio galėjo būti priimtas vienintelis sprendimas – palikti jį kartoti pagrindinio ugdymo programos baigiamąją klasę. Mokinio tėvų nuomonė galėjo būti išklausyta tik dėl to, ar Mokinys mokysis visų kartojamojo kurso dalykų, ar mokysis tik atskiro programos dalyko, kurio metinis įvertinimas nepatenkinamas, ir už jį atsiskaitys. Gimnazija apie tai informavo tėvus, kurie atsakymo nepateikė.

2.5. Dėl 4 pažeidimo (Aprašo 35 punkto) – atsakovo vertinimu, Mokinio tėvai nebuvo supažindinti su direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. M-79. Tačiau su šiuo įsakymu Mokinio tėvai buvo supažindinti įsakymo priėmimo dieną telefonu; jiems taip pat buvo išsiųstas Gimnazijos raštas dėl šio įsakymo, o, tėvams paprašius, 2023 m. rugsėjo 5 d. buvo išsiųsta ir įsakymo kopija.

2.6. Dėl 5 pažeidimo (Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 (toliau – Vaiko gerovės komisijos aprašas), 7 punkto) – Gimnazijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta Vaiko gerovės komisija, kurios sekretoriumi paskirtas socialinis pedagogas, einantis komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas. Todėl pareiškėjas sutiko, kad šiuo atveju buvo padarytas smulkus ir formalus pažeidimas, kuris buvo ištaisytas.

2.7. Dėl 6 pažeidimo (Vaiko gerovės komisijos aprašo 23.1 punkto) – atsakovas nurodė, kad svarstant konkretaus vaiko atvejį į Vaiko gerovės komisijos posėdį nepakviesti vaiko tėvai ir (ar) vaikas. Pareiškėjas nurodė, kad Mokinio tėvai buvo kviesti į Gimnazijos direkcijos pasitarimus, Mokinys ir jo tėvai juose dalyvavo, išsakė savo nuomonę, nors į Vaiko gerovės komisijos posėdį atskirai formaliai nebuvo pakviesti.

2.8. Dėl 7 pažeidimo (Vaiko gerovės komisijos aprašo 23.3 punkto) – remiantis pirmiau nurodytu argumentu, atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad Vaiko gerovės komisijos posėdyje neišklausyta vaiko ir jo tėvų nuomonė svarstomu klausimu.

2.9. Dėl 8 pažeidimo (Vaiko gerovės komisijos aprašo 23.5 punkto) – atsakovo vertinimu, pasibaigus mokymui(si) / ugdymui(si), Gimnazijos Vaiko gerovės komisijoje neįvertintas teikiamos pagalbos veiksmingumas, neaptarti jos vykdymo rezultatai su vaiku, jo tėvais ir pagalbos plano įgyvendinimą koordinuojančiu asmeniu. Pareiškėjas pažymėjo, kad nors formaliai posėdis pasibaigus mokymui(si) / ugdymui(si) nebuvo organizuotas, tiek su Mokiniu, tiek su jo tėvais buvo nuosekliai ir nuolat bendradarbiaujama, o Mokinio pažangumo ir lankomumo problemų sprendimas buvo perkeltas į Gimnazijos direkcijos pasitarimus, kuriuose dalyvavo Mokinys ir jo tėvai.