Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Daivos Jankauskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. M. nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 234 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymu „Dėl amnestijos“, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu trečdaliu.

5. Nuteistasis J. M. bausmę atlieka nuo 1995 m. sausio 22 d.

6. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodoma, kad:

6.1. nuteistasis bendraudamas su administracijos darbuotojais yra mandagus, taktiškas bei komunikabilus. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos gerai. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs. Tarp nuteistųjų autoriteto neturi. Tikina, kad kriminalinės subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko.

6.2. Socialinius ryšius palaiko su tėvais, broliu ir brolio sūnumi, telefonu bei laiškais. Buityje nuteistasis pakankamai tvarkingas. Laisvalaikiu mėgsta skaityti grožinę literatūrą. Stebi visuomenėje vykstančius procesus, skaito periodinę spaudą. Tauragės 1-ojoje vidurinėje mokykloje įgijo 11 klasių išsilavinimą, kuris tuo metu buvo prilyginamas viduriniam išsilavinimui. Nuteistasis turi vairuotojo ir staliaus profesijas.

6.3. Nuteistasis dalyvauja įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose bei įvairiuose kūrybinių darbų konkursuose. Bausmės atlikimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nėra pažeidęs. Devynis kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Bausmės atlikimo metu nedirbo. Atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje Antrajame sektoriuje pateikė du prašymus (2020 m. birželio 15 d. bei 2021 m. liepos 12 d.), kuriuose prašė būti įdarbintas, tačiau dėl laisvų darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo. Be to, nuteistajam iki senatvės pensijos amžiaus liko apie 4 mėn. Nepaisant to, nuteistasis nurodė, kad norėtų užsiimti darbine veikla. Nuteistasis nėra išrankus darbo pobūdžiui, jo nuostata į darbą teigiama.

6.4. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės nepripažino. Šiuo metu nuteistasis kaltės nepripažįsta, teigia, kad nuteistas nekaltai už nusikaltimą, kurio nepadarė.

6.5. Turto valdymo skyriaus duomenimis pataisos įstaiga nuteistojo J. M. vardu nėra gavusi vykdomųjų dokumentų. Tačiau bylos duomenimis, nuteistajam yra priteistas civilinis ieškinys. Duomenų apie savanorišką ieškinio dengimą pataisos įstaiga neturi.

6.6. 2021 m. gruodžio 23 d. atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta (45 balai) vidutinė rizika. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika sumažėjo 13 balų (buvo 58 balai). Kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas); emocinė gerovė (nuteistasis jautrus, emocionalus, linkęs nerimauti ir patirti įtampą jam emociškai svarbiose situacijose). Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: ryšių palaikymas su artimaisiais, išsilavinimas ir turima profesija bei kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas.

7. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, o Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovė prašė teikimą spręsti teismo nuožiūra.

Teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

8. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

9. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal pataisos proceso metu surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Spręsdama šį klausimą, teisėjų kolegija įvertina visas reikšmingas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, asmens pavojingumą, nuteistojo amžių veikos padarymo metu, jo gyvenimo būdą iki nusikaltimo padarymo, elgesį bausmės atlikimo metu, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, galimybę ir norą adaptuotis, resocializuotis ir pastangas laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. M. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį (20 metų), pateikė bausmę vykdančiai įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti įstaiga atliko nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Tačiau vien šių formalių pagrindų nepakanka pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

11. Iš J. M. asmens bylos nustatyta, jog jis Tauragės 1-ojoje vidurinėje mokykloje įgijo 11 klasių išsilavinimą, kuris tuo metu buvo prilyginamas viduriniam išsilavinimui. Nuteistasis turi vairuotojo ir staliaus profesijas. Socialinius ryšius palaiko su tėvais, broliu ir brolio sūnumi, telefonu bei laiškais. Buityje nuteistasis pakankamai tvarkingas. Laisvalaikiu mėgsta skaityti grožinę literatūrą. Stebi visuomenėje vykstančius procesus, skaito periodinę spaudą. Nuteistasis dalyvauja įvairiuose pozityvaus užimtumo renginiuose bei įvairiuose kūrybinių darbų konkursuose. Bausmės atlikimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nėra pažeidęs. Devynis kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį bei dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Bausmės atlikimo metu nedirbo. Atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje Antrajame sektoriuje pateikė du prašymus (2020 m. birželio 15 d. bei 2021 m. liepos 12 d.), kuriuose prašė būti įdarbintas, tačiau dėl laisvų darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo. Be to, nuteistajam iki senatvės pensijos amžiaus liko apie 4 mėn. Nepaisant to, nuteistasis nurodė, kad norėtų užsiimti darbine veikla. Nuteistasis nėra išrankus darbo pobūdžiui, jo nuostata į darbą teigiama. Nuteistasis bendraudamas su administracijos darbuotojais yra mandagus, taktiškas bei komunikabilus. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos gerai. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs. Tarp nuteistųjų autoriteto neturi. Tikina, kad kriminalinės subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis J. M. stengiasi keisti savo elgesį teigiama kryptimi.

12. Vis dėlto, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Kaip minėta, privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. J. M. praeityje jau buvo teistas, o šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą. Paskutinis iš įvykdytų nusikaltimų yra sunkesnis už anksčiau J. M. įvykdytas nusikalstamas veikas. Nuteistasis buvo linkęs įsitraukti į veiklas, kurios galimai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Atkreiptinas dėmesys, kad teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės nepripažino, šiuo metu nuteistasis kaltės taip pat nepripažįsta, nurodo, kad nuteistas nekaltai už nusikaltimą, kurio nepadarė. Nors aplinkybės dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio, sunkumo buvo įvertintos nuteistajam skiriant bausmę, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Informacija apie J. M. teisės pažeidimus yra kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

14. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam yra nustatyta vidutinė – 45 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš kurių 20 balų yra statiniai (nekintantys) svertiniai taškai ir net 25 balai – dinaminiai (kintantys) svertiniai taškai. Taigi, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Nors pripažintina, kad vien tik nustatytas rizikos nusikalsti balų skaičius nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau nuteistasis visais atvejais privalo daryti akivaizdžią ir įtikinančią pažangą, keisdamas savo netinkamą elgesį ir mąstymą, tačiau šiuo atveju tai nėra nustatyta.

15. Atkreiptinas dėmesys ir į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus kitus nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius rizikos veiksnius: negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Nuteistajam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių, kritiškumo savo paties atžvilgiu. Ankstesnių nusikalstamų veikų įvykdymą pripažįsta, tačiau siekia pateisinti savo elgesį, racionalizuoja. Nuteistasis vengia analizuoti savo elgesio bei tam tikrų pasirinkimų nusikalstamų veikų įvykdymo metu priežastis. Be to, kalbėdamas apie kai kurias įvykdytas nusikalstamas veikas yra linkęs sumenkinti jų svarbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors egzistuoja ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, t. y. socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, išsilavinimo ir profesijos turėjimas, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, tačiau šių aplinkybių nepakanka išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir kad jo asmenybė prarado pavojingumą. Be to, glaudžius santykius su artimaisiais J. M. palaikė ir iki įkalinimo, tačiau tai neapsaugojo jo nuo nusikalstamų veiksmų, sukėlusių, be kita ko, ir negrįžtamas pasekmes.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, reikšmingai besikeičiantis teigiama linkme, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam J. M. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu dar tikrai neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. J. M. elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.