Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi V. P. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 69N-470027-10 (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo jam už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 480 (keturių šimtų aštuoniasdešimties) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams, paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda V. P. buvo paskirta už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 15 d., 9 val., Briedžio gatvėje, Kretingoje, vairuodamas automobilį „Ford Transit“ ir važiuodamas per geležinkelio pervažą, nesilaikė kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau –ir KET) 173 ir 175 punktų reikalavimus. Nurodė, jog V. P. teigė, kad administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, nes važiuodamas per geležinkelio pervažą vadovavosi KET 172 punktu, numatančiu, jog kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, todėl prieš geležinkelio pervažą sustoti jam nereikėjo. Pažymėjo, jog V. P. nurodomas KET 172 punktas yra KET XVIII skyriuje „Važiavimas per sankryžas“, tuo tarpu reikalavimai dėl važiavimo per geležinkelių pervažas yra numatyti KET XIX skyriaus 173 – 178.5 punktuose. Padarė išvadą, jog iš KET 173 ir 175 punktų matyti, jog V. P. nagrinėjamu atveju privalėjo sustoti prieš Stop ženklą Nr. 204 „Važiuoti nesustojus draudžiama“, o jo kaltė padarius administracinį pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Institucijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojo R. Z. parodymais ir paties V. P. paaiškinimais teisme. Pažymėjo, jog V. P. pažeidimo padarymo metu turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o lengvinančių aplinkybių jo atžvilgiu nustatyta nebuvo. Padarė išvadą, jog V. P. skirta administracinė nuobauda atitinka jo asmenybę ir sankcijos už šį pažeidimą ribas.

II.

V. P., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 35 – 36), kuriuo prašo Institucijos Nutarimą ir teismo nutartį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Institucijos Nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimti netinkamai aiškinant ir taikant KET reikalavimus. Pažymi, jog važiuodamas per geležinkelio pervažą, esančią Briedžio gatvėje, Kretingos mieste, jis buvo įsitikinęs, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės. Teigia, jog KET 173 punktas numato, kad įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis ne tik kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, bet ir šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Teigia, jog šiuo konkrečiu atveju prieš jam įvažiuojant į geležinkelio pervažą ir važiuojant per ją degė baltas mirksintis šviesoforo signalas, o KET 78.10 punktas numato, jog baltas mirksintis signalas, naudojamas geležinkelio pervažose, leidžia eismą įsitikinus, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.

Institucija atsiliepimu į V. P. apeliacinį skundą prašo jo skundo reikalavimų netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog KET XIX skirsnio „Važiavimas per geležinkelio pervažas“ 173 punkte eilės tvarka nurodoma, kuo turi vadovautis vairuotojas, įvažiuodamas į geležinkelio pervažą. Pažymi, jog kelio ženklo „Stop“ apibrėžimas, nurodytas KET 1 priedo Nr. 204, nenumato jokių išimčių, suteikiančių teisę važiuoti pro šį ženklą nesustojus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

V. P. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą.

ATPK 125 straipsnis inter alia numato, jog kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių.

KET XIX skyriaus normos reglamentuoja važiavimo per geležinkelių pervažas tvarką, tad nagrinėjamam atvejui turi būti taikomos būtent šiame skyriuje esančios teisės normos.

Minėto KET skyriaus 173 punkto nuostatos įpareigoja vairuotojus, įvažiuojančius į geležinkelio pervažą bei važiuojančius per ją, vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais.

KET 175 punktas savo ruožtu įtvirtina, jog duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Būtent šių KET punktų nesilaikymu ir yra kaltinamas V. P..

Iš bylos medžiagos matyti ir šios aplinkybės nėra ginčijamos, kad įvykio vietoje prieš geležinkelio pervažą yra įrengtas kelio ženklas Nr. 204 „Stop“, kuris, vadovaujantis KET 1 priedo 5 punktu, nagrinėjamu atveju įpareigojo vairuotoją sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš ženklą. Ties minėta pervaža taip pat yra įrengtas šviesoforas, kuris įvykio metu degė balta mirksiančia šviesa. Vadovaujantis KET 78.10 punktu baltas mirksintis signalas, naudojamas geležinkelio pervažose, leidžia eismą įsitikinus, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. V. P. teigia, kad jis neprivalėjo sustoti prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, kadangi degantis baltas mirksintis šviesoforo signalas leido eismą, tačiau tokia pozicija yra nepagrįsta. Baltas mirksintis šviesoforo signalas leido eismą įsitikinus, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė, tačiau jokiu būdu neatleido vairuotojo nuo pareigos laikytis ir kelio ženklo Nr. 204 reikalavimų. Ši pareiga yra reglamentuota jau minėtuose KET punktuose, kuriuose nėra jokių išlygų, kad kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1737/2007).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad V. P. nesustojo ties įvykio vietoje buvusiu kelio ženklu Nr. 204 „Stop“, nors privalėjo ir galėjo tai padaryti, tad jo veikoje ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis konstatuota teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.