Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-701-990/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-11
Bylos Nr.
1-701-990/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Vytenis Dziegoraitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-701-990/2022
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-29315-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.5; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.2.22.1.1; 1.2.23.2.2.1; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorėms Rasai Glovickytei – Liobienei, Laurai Matusevičienei,kaltinamajam A. S. (A. S.), jo gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,prokurorui Rolandui Imbrasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. A. S. neteisėtai, neturėdamas leidimo, nuo baudžiamojo proceso metu nenustatytos datos iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. 23.55 val. sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinį dujinį pistoletą „Zoraki Mod. 917-B“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro (9 mm P.A.K. tipo) dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir devynis pramoninės gamybos 9 mm kalibro (9 mm P.A. tipo) pistoletinius šovinius, užtaisytus guminėmis kulkomis, priskiriamus B kategorijos šaudmenims, kol kratos metu minėtą ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. A. S. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, baudžiamojo proceso metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo didelį kiekį – 678,822 gramų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį – 119,766 gramų iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. 22.05 val. laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol kratos metu minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai, kitą dalį – 2,956 gramų iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. 23.10 val. laikė automobilyje „Porsche“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) kol kratos metu minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai, kitą dalį – 556,1 gramų iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. 23.55 val. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol kratos metu minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

3.1. Teisiamojo posėdžio metu A. S. parodė, kad kaltinimą jis supranta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamu laikotarpiu jo gyvenime susiklostė tokios situacijos, kuriose jis patyrė didelį stresą: jis turi tris vaikus (jo gyvenimo draugė buvo neseniai pagimdžiusi), taip pat tuo metu buvo paskelbtas karantinas (po pirmojo karantino gerokai pablogėjo situacija jo darbe, ilgą laiką jis buvo išleistas į prastovą). Nuo 2015 m. jam diagnozuota hipertonija, jis septynerius metus vartoja vaistus nuo hipertonijos bei raminamuosius vaistus. Vartojant raminamuosius vaistus vystosi priklausomybė, dėl ko gydytojai jį stebėjo ir kartą per pusę metų kviesdavo atvykti į gydytojų konsultacinę komisiją. Norėdamas sumažinti raminamųjų vaistų vartojimą ir sumažinti stresą bei įtampą jis pradėjo vartoti kanapes. Kanapių jis nusipirko naudodamasis programėle „Wickr“, kuri nesiejama su konkrečiu telefono numeriu ir konkrečiais asmens duomenimis. Iš pradžių jis naudodamasis minėta programėle įsigijo 3-5 gramus kanapių, o po pusantrų metų gavo pasiūlymą įsigyti didesnį kiekį už mažesnę kainą: vienas gramas kanapių kainuoja 12-15 eurų, jam buvo pasiūlyta įsigyti didesnį kiekį po 5 eurus už gramą, taigi pasiūlymas buvo viliojantis, nes kanapių jis kartais surūkydavo daugiau. Pirmą kartą su kanapių pardavėju jis susitiko tik pokalbiui (duomenys neskelbtini), pardavėjas jam nurodė pinigų sumą ir informavo, kad jis turi įsigyti didesnį kiekį, t. y. vieną kilogramą kanapių. Jis pasakė, kad tokio kiekio kanapių jam nereikia, ir su tuo žmogumi susitarė, kad jis pirks 700 gramų kanapių už anksčiau pasiūlytą kainą. Reikiamos pinigų sumos jis taip pat neturėjo, todėl susitarė, kad kanapes jis pirks dalimis. Pirmą kartą jis susitarė dėl 300-400 gramų kanapių pirkimo. Jis nusprendė pasinaudoti turėtomis santaupomis bei paimti vartojamąją paskolą (UAB „SB lizingas“ jam suteikė 1 900 eurų dydžio vartojamąją paskolą). Pirmąją dalį kanapių jis įsigijo prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat tąkart jis su pardavėju sutarė konkrečią datą, kada jis galės nusipirkti kitą dalį kanapių. Pardavėjas jį informavo, kad kitą kartą su juo susitiks kitas žmogus. Su kitu žmogumi jis susitiko (duomenys neskelbtini) ir nusipirko likusią dalį kanapių. Įsigytas kanapes jis supakavo po 100 gramų ir, kad didelio kiekio narkotinių medžiagų nereikėtų laikyti namuose, dalį kanapių nunešė į sandėliuką, kurį išsinuomojo prieš kelis metus (minėtas sandėliukas nebuvo išnuomotas specialiai kanapėms laikyti), vieną narkotikų pakuotę paliko namuose, o kelis gramus kanapių laikė automobilyje prie benzino bako dangtelio. Kratos metu minėtas kanapes rado ir paėmė policijos pareigūnai. Pradėjęs rūkyti kanapes jis už kelis eurus prie prekybos centro „Akropolis“ esančiame sendaikčių turguje įsigijo panaudotas svarstykles, kad galėtų sverti narkotines medžiagas. Jis tikrai nėra priklausomas nuo kanapių: kanapes rūkė 1-2 kartus per savaitę, bet kartais parūkydavo ir 3-5 kartus; dažniausiai vieną gramą kanapių jis surūkydavo per 4-5 kartus, o kartais vienu kartu surūkydavo ir iki pusės gramo kanapių. Dažniausiai jis rūkydavo namuose. Kanapių jis nebuvo rūkęs visą savaitę iki kratos, kadangi kratos darymo dieną buvo jo žmonos (duomenys neskelbtini), prieš tai savaitgalį jis buvo uošvių sodyboje, kurioje taip pat kanapių nerūkė (pas uošvius jis išvyko penktadienį po darbo dienos ir nuo išvykimo dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 21 d. iki šlapimo paėmimo tyrimui dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 26 d. jis kanapių nerūkė). Jis nepamena, kokį kiekį kanapių jis surūkė paskutinį kartą iki jo sulaikymo – ne daugiau kaip ketvirtadalį gramo. Kratos metu jo namuose rasti daiktai – folija, maistinė plėvelė, užspaudžiami maišeliai buvo naudojami kasdien buityje: jis vaikus maitina sveikai, jo vaikai darželio ir mokyklos maisto nevalgo, taigi jis su gyvenimo drauge namuose paruoštą maistą įvynioja į foliją, po to – į maistinę plėvelę, kad maistas neskleistų kvapo bei išlaikytų šilumą, ir taip supakuotą maistą jie duoda vaikams. Į užspaudžiamus maišelius jie taip pat įdeda supakuotą maistą. Jų šeimoje maisto vyniojimas į plėvelę yra įprastas dalykas. Kanapes jis laikė namuose esančioje persirengimo zonoje, kurioje kabina drabužius ir laiko batus. Kanapės jokio kvapo neskleidė, nes buvo supakuotos į foliją ir maisto plėvelę (jis žino, kaip pakuoti produktus, kad šie neskleistų kvapo, nes jis dažnai pakuoja maistą). Persirengimo zonoje buvo maišeliai po kelis gramus kanapių, „grinderis“ (kanapių smulkintuvas), popieriukai, į kuriuos reikia sukti kanapes, filtriukai; jam keista, kad policijos pareigūnai kratos metu nepaėmė minėtų daiktų, nors rado juos visus dėžutėje. Kaip ant svarstyklių atsirado kokaino ir hašišo pėdsakai, jis nežino, hašišo jis niekada nėra bandęs. Apie tai, kad jis rūko kanapes, žinojo ir jo žmona, ir įmonės, kurioje jis dirbo, vadovas. Tikslo platinti narkotines medžiagas jis tikrai neturėjo.

3.2. Ginklą, rastą kratos metu, jis įsigijo 2008 – 2009 metais, kai šiuos ginklus buvo galima įsigyti ir laikyti be leidimo. Minėtu laikotarpiu Vilniuje veikė „Lapinų“ nusikalstama grupuotė, kuri iš jo prievartavo turtą ir bandė atimti jo automobilį. Jis kreipėsi į policijos pareigūnus, buvo sudaryta grupė. Jis davė parodymus prieš vieną nusikalstamą grupuotę ir buvo saugomas šešerius metus, nes dalyvavo liudytojų apsaugos programoje, taigi ginklą jis įsigijo savigynos ir atgrasymo tikslais. Ginklo pardavėjas jam sakė, kad reikia kažką pataisyti, ir davė jam guminių kulkų. Situacija paaštrėjo, kai nusikalstamos grupuotės nariai sužinojo, kad jis kreipėsi į policijos pareigūnus. Netrukus policijos pareigūnai sulaikė šios nusikalstamos grupuotės narius, tačiau ginklas pas jį taip ir liko. Šio ginklo jis nepanaudojo nei karto. Pareigūnams ginklo jis neatidavė, nes buvo pasibaigęs laikotarpis, kai buvo galima tai padaryti, todėl jis ginklą suvyniojo ir padėjo.

4.1 Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 27 d. apklaustas A. S. parodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytu laiku ir vietose jis laikė kanapes, tačiau tikslo jas platinti jis neturėjo. Kanapes jis pirko savo reikmėms, kadangi jas vartoja pats, o paskutiniu metu vartoja daugiau, tokiu būdu bandydamas nuimti stresą, nes dėl pandemijos jis turi daug problemų su darbu, jis buvo prastovose, o jam reikalingos pajamos išlaikyti tris mažamečius vaikus; ir šiaip su trimis vaikais nėra lengva, tad jis vakarais taip nuimdavo stresą. Alkoholiu streso mažinti jis nenorėjo, todėl pasirinko kanapes, kadangi mano, kad alkoholio vartojimas gali padaryti daugiau žalos negu kanapių vartojimas tiek pačiam, tiek artimiesiems. Jam pasitaikė proga nusipirkti kanapių už labai gerą kainą (rinkoje kanapės kainuoja po 12-15 eurų už gramą, o jam pardavėjas pasiūlė dalį kanapių įsigyti po mažiau nei 5 eurai už gramą, o kitą dalį – po daugiau nei 5 eurai už gramą), bet dėl to jam teko pirkti didesnį kiekį kanapių. Dalį kanapių jis pirko maždaug 2021 m. liepos mėn. pabaigoje (duomenys neskelbtini), dalį – (duomenys neskelbtini) iš kito žmogaus maždaug 2021 m. rugpjūčio 16-19 dienomis. Jis nusipirko kiek daugiau negu 700 gramus kanapių, iš kurių nedidelę dalį jau surūkė. Dėl to, kad rūkė namuose, 100 gramų kanapių jis buvo pasilikęs namuose, o likusią dalį kanapių jis buvo padėjęs sandėliuke. Automobilis „Porsche“ yra jo gyvenimo draugės, tačiau šiuo automobiliu naudojasi ir jis, taigi minėtame automobilyje jis buvo padėjęs 2-3 gramus kanapių savo poreikiams. Apie tai, kad namuose yra narkotinių medžiagų, niekas kitas nežinojo.

4.2 Kratos metu sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas pistoletas „Zoraki 917-B“ su dėtuve ir devyniais šoviniais. Šį ginklą jis pirko 2008-2009 metais, kai tokio tipo ginklai dar buvo legalūs. Ginklą su guminėmis kulkomis jis pirko savigynai, kadangi tuo metu turėjo problemų su „Lapinų“ gaujos nariais, kurie iš jo bandė atimti automobilį. Tuo ginklu jam neteko niekada pasinaudoti, šis buvo suvyniotas į plėvelę ir padėtas. Apie tai, kad jis turi tą ginklą, jis visiškai pamiršo. Anksčiau šis ginklas buvo kitame bute tarp daiktų, 2021 m. rugpjūčio mėnesį kraustydamasis į butą, kuriame dabar jis gyvena, tarp daiktų suradęs šį ginklą pastarąjį jis padėjo į sandėliuką, kur šis ginklas ir buvo rastas. Kadangi jau buvo praėjęs laikas, kada tą ginklą buvo galima legalizuoti, į policiją jis nesikreipė, o tuo metu, kai buvo galima kreiptis dėl ginklo legalizavimo, jis buvo visai pamiršęs, kad tas ginklas pas jį yra. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (T. 2, b. l. 9-12).

5. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 21 d. apklaustas A. S. parodė, kad narkotines medžiagas jis pradėjo vartoti nuo 2020 m. pavasario, t. y. nuo pirmojo karantino, nes prasidėjo problemos darbe; taip pat buvo daug streso, kadangi jam reikėjo išlaikyti tris vaikus. Iki to laiko jis nebuvo vartojęs narkotinių medžiagų. Jis vartodavo tik kanapes apie 3-4 kartus per savaitę, kartais – ir 1-2 kartus per savaitę. Kanapes jis vartodavo tik vakarais po darbų, kai vaikai jau būdavo suguldyti. Paskutinį kartą kanapes jis vartojo likus kelioms dienoms prieš sulaikymą. Vienam kartui jam pakanka pusės gramo kanapių. Į butą, esantį (duomenys neskelbtini), su šeima jis atsikraustė 2021 m. rugpjūčio mėn. pradžioje (prieš tai jis gyveno taip pat (duomenys neskelbtini), tik kitame name). Sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), jis nuomoja maždaug 2-3 metus (gal ir ilgiau). Nusprendęs pirkti narkotinių medžiagų jis pasinaudojo programėle „Wickr“, kuria naudojantis galima laisvai nusipirkti narkotinių medžiagų. Toje programėlėje nereikia įvesti telefono numerio, pavardžių, programėlė nepririšta prie telefono numerio. Jis tiksliai neprisimena susirašinėjimo su pardavėju, tačiau pastarasis jam parašė, kad jeigu jis paims didesnį kiekį kanapių (ne mažiau 300 ar 400 gramų), tai kaina bus tik 5 eurai už gramą. Kadangi rinkos kaina yra trigubai didesnė, jis sutiko nupirkti daugiau kanapių. Jam pardavėjas pranešė, kad dar ir iš kito pardavėjo jis gali nusipirkti kanapių tokia pačia kaina. Jis sutiko, tačiau neprisimena, kiek tiksliai kanapių ir iš kurio pardavėjo jis nupirko. Bendrai jis įsigijo apie 700 ar 750 gramų kanapių, už kurias sumokėjo apie 3 700 eurų. Narkotines medžiagas jam perdavė tiesiogiai žmogus, su kuriuo jis susitiko: vieną kartą tai buvo (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), antrą kartą – (duomenys neskelbtini). Pinigus jis sumokėjo iš karto ir skolingas neliko. Jis mano, kad šių narkotinių medžiagų jam užtektų ne mažiau nei keliems metams. Jis nežino, ar laikui bėgant kanapės praranda savo savybes; tai – išdžiovinta žolė, tad išgaruoti ji negalėtų. Jis pamanė racionaliai: jei jis vartoja, tai jam geriau sumokėti vieną kartą, negu pastoviai mokėti daugiau; be to, vėliau narkotinės medžiagos gali brangti, todėl jis tokį kiekį kanapių ir nusipirko. Pinigų jis turėjo susitaupęs. Kanapės buvo supakuotos paprastai į maišus, tad tam, kad nebūtų juntamas medžiagos kvapas ir kad jų nelaikytų vienoje vietoje, jis namuose jas perpakavo po 100 gramų į foliją ir plėvelę. Rastos svarstyklės yra skirtos ūkiui, jis ant tų svarstyklių svėrė kanapes. Kur svarstyklės pirktos, jis neprisimena, tačiau pas juos jos yra seniai (T. 2, b. l. 13-17, 21-24).

6. Teisiamojo posėdžio metu R. V. parodė, kad su A. S. ji kartu gyvena trylika metų (jiedu susipažino (duomenys neskelbtini) metais, o (duomenys neskelbtini) metais jiems gimė dukra), jie turi tris vaikus. Kad A. S. rūko kanapes, ji sužinojo karantino pradžioje: ji jusdavo keistą kvapą namuose, taip pat išėjusi iš vonios kambario. Jų šeima yra nerūkanti, todėl kvapas greitai užuodžiamas. Paklaustas, iš kur sklinda šis keistas kvapas, A. S. jai pasakė rūkantis kanapes dėl patiriamo streso, nes jam taip geriau. Laikotarpis iš tiesų buvo gana sunkus: buvo daugybė problemų darbe, taip pat A. S. buvo iškelta baudžiamoji byla. Ji nesidomėjo, iš kur A. S. gauna kanapių. A. S. žinojo, kad ji nepritaria tokiems dalykams, tarp jųdviejų dėl to kilo ir konfliktas. A. S. kanapes rūkydavo buto balkone, stengdavosi, kad ji kuo rečiau ji matytų rūkantį, bet laikui bėgant ji pastebėjo, kad jis rūko vis dažniau. Anksčiau A. S. rūkydavo porą kartų per savaitę, tačiau vėliau pradėjo rūkyti dažniau. Ji nepastebėjo, kiek kartų A. S. rūkė paskutinį mėnesį iki kratos darymo. Ji matydavo, kaip A. S. gamindavo suktines: koridoriaus spintoje tarp rūbų ir batų gulėjo dėžutė, kurioje buvo popierėliai, smulkintuvas ir kurią A. S. pasiimdavo. A. S. buvo sulaikytas jos (duomenys neskelbtini) dieną: tą dieną jie buvo gamtoje, po to grįžo namo, A. S. norėjo šiek tiek laiko praleisti su vaiku, todėl išvažiavo pažaisti krepšinio, o vakare atvyko policijos pareigūnai. Iki sulaikymo dienos A. S. nebuvo galimybės rūkyti kanapių, nes jie ruošėsi (duomenys neskelbtini), taip pat jie su šeima buvo jos tėvų sode, esančiame (duomenys neskelbtini) (į sodą jie išvažiavo gal ketvirtadienį, ten praleido savaitgalį, o grįžę pradėjo ruoštis (duomenys neskelbtini). Kai jie būdavo visi kartu, A. S. nerūkydavo, kadangi jų šeima yra nerūkanti, o vaikams pajutus rūkalų kvapą būtų šokas. Tomis dienomis A. S. neturėjo galimybės rūkyti, nes jie buvo su šeima ir ji būtų tikrai pastebėjusi, kad jis rūkė. Šis įvykis A. S. sukrėtė. Užspaudžiamus polietileninius maišelius jie naudoja šeimoje: jie vaikus maitina labai sveikai, vaikai į darželį ir mokyklą nešasi savo maistą. Maistą jie gamina garų puode be druskos, po ko maistą pakuoja į polietileninius maišelius, kuriuos naudoja dažnai.

7. Teisiamojo posėdžio metu R. V. parodė, kad nuo 2016 metų jis dirba kartu su A. S. toje pačioje įmonėje, užsiimančioje (duomenys neskelbtini): A. S. yra (duomenys neskelbtini), o jis yra (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 metų jis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). 2020 metų vasarą karantino metu susitikęs su A. S. jis užuodė kanapių kvapą. Paklaustas, ar vartoja kanapes, A. S. tai neigė. Po kurio laiko jis ir vėl užuodė tą patį kvapą, taigi vėl A. S. uždavė tą patį klausimą, bet A. S. buvo nelabai susidomėjęs jo kalbomis. Vėliau jis pastebėjo, kad bendraudamas A. S. pamiršdavo, apie ką jie kalbėdavo, pamiršdavo darbinius reikalus, todėl jis suprato, kad A. S. tikriausiai vartoja narkotines medžiagas, nes toks elgesys yra būdingas kanapes vartojantiems žmonėms. Prieš kelis mėnesius A. S. jam papasakojo turėjęs nusipirkęs kanapių ilgesniam laikui, tačiau šį pagavo. Narkotinių medžiagų, kanapių pėdsakai šlapime išsilaiko iki 30 dienų, tačiau kiekvienam žmogui tai vyksta individualiai ir priklauso nuo svorio, medžiagų organizme skaidymo. Jis nėra tyrimų specialistas, koncentruojasi daugiau į žmonių elgesį.

8. Teisiamojo posėdžio metu F. S. (F. S.) parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, kartu su kitais policijos pareigūnais daręs kratą A. S. gyvenamojoje vietoje. Buvo gauta duomenų, kad A. S. gali platinti narkotines medžiagas, kurias laiko sandėliuke. Tikrinant minėtą informaciją asmenų, kurie iš A. S. būtų pirkę narkotines medžiagas, užfiksuota nebuvo. Buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą ir daryti kratas A. S. gyvenamojoje vietoje. Kratos pradžioje A. S. paskelbus nutarimą dėl kratos darymo A. S. pats iš spintos ištraukė dėžę, kurioje buvo į foliją suvyniotos kanapės. A. S. sakė, kad kanapės skirtos jo asmeniniam vartojimui. Kitokių daiktų jis neįsidėmėjo. Kanapės yra rūkomos, o popieriukai, skirti sukti kanapėms, nėra draudžiamas daiktas, todėl jis šių daiktų neėmė (kratos metu jis ima tik reikšmingus tyrimui dalykus). Jis nelabai pamena, kaip atrodė dėžutė, kurioje buvo kanapės. Jis prisimena, kaip bendravo su A. S., bet kanapių smulkintuvo ar rūkymo popieriukų jis neįsidėmėjo.

9. Teisiamojo posėdžio metu D. M. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, kartu su kitais policijos pareigūnais daręs kratą A. S. gyvenamojoje vietoje. Buvo gauta duomenų, kad A. S. gali platinti narkotines medžiagas. Kratos A. S. gyvenamojoje vietoje metu, kiek jis pamena, A. S. policijos pareigūnams pats pateikė tai, kas buvo prieškambario spintoje. Jis matė, kaip buvo išimtos „dešros“ su folija, kurios buvo apvyniotos maistine plėvele, tačiau ar jos buvo minėtoje dėžėje, ar gulėjo kur kitur, jis negali. Jis tiksliai nepamena, bet popieriukai, skirti kanapių rūkymui, tikriausiai buvo, tačiau kur, jis nepamena. Popieriukai nėra apyvartoje uždraustas daiktas. Ar buvo kanapių malūnėlis, jis neprisimena.

10. Teisiamojo posėdžio metu V. V. parodė, kad su kaltinamuoju jis susipažino tą dieną, kai pastarojo namuose, sandėliuke ir automobilyje buvo atliekamos kratos, kuriomis buvo ieškoma narkotikų. Kratos bute metu kaltinamasis parodė, kur yra laikomos narkotinės medžiagos – jas jie rado įėję į butą kairėje prieškambario pusėje stovėjusioje spintoje ir joje buvusioje dėžutėje. A. S. tą dėžutę ir atidavė. Dėžutėje buvo folija, o dėl malūnėlio jis pasakyti negali, nes neprisimena. Jeigu kratos metu jie randa malūnėlį ir jei šiame matoma liekanų, tai pastarąjį paima, o jei malūnėlis išplautas, tuomet jį palieka kratos vietoje. Kratos metu kaltinamasis sakė, kad pats rūkė žolę.

11. Teisiamojo posėdžio liudytojas R. P. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, kartu su kitais policijos pareigūnais daręs kratą A. S. gyvenamojoje vietoje 2021 metais, kurios metu buvo ieškoma narkotinių medžiagų. Jis žino, kad A. S. kratos metu kažką pats pateikė (ką konkrečiai, jis nepamena) ir jo kolegoms parodė narkotines medžiagas. Jis pats asmeniškai nieko nerado, kanapių malūnėlio nematė.

12. Teisiamojo posėdžio metu specialistė Z. N. M. paaiškino, kad tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis šlapime gali išlikti įvairiai: jei kanapių vartojama porą ar tris paras, taip pat jei vartojama ilgai ir pastoviai, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis organizme gali likti ir mėnesį, ir du – tai priklauso nuo individualių organizmo savybių ir medžiagų apykaitos: jei medžiagų apykaita yra greitesnė, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis iš organizmo išsiplauna greičiau; taip pat tai priklauso ir nuo medžiagos dozės bei stiprumo. Kanapes vartojant nuolatos, t. y. dvi ar šešias savaites, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis organizme išsilaiko iki trijų mėnesių. Ši rūgštis organizme užsilaiko ilgiau, nes jos lieka riebaliniame audinyje ir ši rūgštis pastoviai vartojant skysčius išsiplauna.

13. 2021 m. rugpjūčio 25 d. kratos A. S. gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti polietileninis maišelis, įvyniotas į foliją, kuriame buvo trys gumulai su augalinės kilmės medžiaga, vienas užspaudžiamas maišelis su augalinės kilmės medžiaga, svarstyklės, du rulonai folijos, trys rulonai maistinės plėveles, užspaudžiamas maišelis, kuriame buvo užspaudžiami maišeliai (T. 1, b. l. 22-31).

14. 2021 m. rugpjūčio 25 d. kratos A. S. naudojamame automobilyje „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu rasta ir paimta augalinės kilmės medžiaga, suvyniota į foliją ir polietileno plėvelę (T. 1, b. l. 45-51).

15. Specialistas, ištyręs kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu rastą ir paimtą augalinę medžiagą, nustatė, kad medžiaga iš plastikinio maišelio, supakuoto į prapjautą bespalvės plastikinės plėvelės ir folijos pakuotę, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 97,88 gramo; medžiaga iš dviejų bespalvės plastikinės plėvelės ir folijos pakuočių, supakuotų į plastikinį uždaromą maišelį, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios bendroji masė yra 4,528 gramo; medžiaga iš folijos pakuotės, supakuotos į plastikinį uždaromą maišelį, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 6,778 gramo; medžiaga iš metalizuoto plastikinio uždaromo maišelio, supakuoto į plastikinį uždaromą maišelį, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 10,580 gramo. Specialistas, ištyręs 2021 m. rugpjūčio 25 d. kratos automobilyje „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu rastą ir paimtą augalinę medžiagą, nustatė, kad medžiaga iš dvejų folijos pakuočių, suvyniotų į bespalvės plastikinės plėvelės skiautę, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios bendroji masė yra 2,956 gramo. Specialistas, ištyręs elektronines svarstykles, rastas ir paimtas 2021 m. rugpjūčio 25 d. kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu, ant jų paviršių rado narkotinių medžiagų - kokaino bei kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakus. A. S. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (T. 1, b. l. 64-75).

16. 2021 m. rugpjūčio 25 d. kratos A. S. naudojamame sandėliuke Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti šeši paketai su augalinės kilmės medžiaga, polietileno plėvelė, pistoletas su dėtuve ir devyni šoviniai (T. 1, b. l. 100-109).

17. Specialistas, ištyręs kratos A. S. naudojamame sandėliuke Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), metu rastą ir paimtą augalinę medžiagą, nustatė, kad medžiaga iš maistine plėvele apsukto folijos paketo, kuriame yra permatomas plastikinis užspaudžiamas maišelis, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 93,98 gramo; medžiaga iš maistine plėvele apsukto folijos paketo, kuriame yra permatomas plastikinis užspaudžiamas maišelis, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 94,49 gramo; medžiaga iš maistine plėvele apsukto folijos paketo, kuriame yra permatomas plastikinis užspaudžiamas maišelis, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 94,41 gramo; medžiaga iš maistine plėvele apsukto folijos paketo, kuriame yra permatomas plastikinis užspaudžiamas maišelis, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 93,97 gramo; medžiaga iš maistine plėvele apsukto folijos paketo, kuriame yra permatomas plastikinis užspaudžiamas maišelis, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 94,41 gramo; medžiaga iš maistine plėvele apsukto folijos paketo, kuriame yra permatomas plastikinis užspaudžiamas maišelis, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 84,84 gramo (T. 1, b. l. 137-149).

18. Specialistas, ištyręs kratos A. S. naudojamame sandėliuke Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), metu rastą ir paimtą pistoletą su dėtuve ir devyniais šoviniais, nustatė, kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinis dujinis pistoletas „Zoraki Mod. 917-B“, skirtas šaudyti 9 mm kalibro (9 mm P.A.K. tipo) dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais. Esant vamzdžio kanale išsuktai dalinei pertvarai (droseliui), šaudymui iš šio ginklo galima panaudoti ir 9 mm kalibro (9 mm P.A. tipo) šovinius, užtaisytus guminėmis kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis dujinis pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas dujinis pistoletas pateiktoje būklėje yra iš dalies tinkamas šaudyti. Tirti pateikti devyni šoviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro (9 mm P.A. tipo) pistoletiniai šoviniai, užtaisyti guminėmis kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1, šie šoviniai yra B kategorijos šaudmenys (jų iššautų guminių kulkų kinetinė energija viršija 7,5 J). Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti, šiais šoviniais galima šaudyti iš tirti pateikto pistoleto (T. 1, b. l. 121-126).

19. 2021 m. rugpjūčio 26 d. pažymoje iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos nurodyta, kad nėra duomenų apie A. S. išduotus leidimus laikyti ginklą (T. 1, b. l. 116).

20. A. S. šlapime, paimtame 2021 m. rugpjūčio 26 d. 14.10 val., tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties bei etilo alkoholio nerasta (T. 1, b. l. 186).

21. Šio baudžiamojo proceso metu A. S. neneigė neteisėtai laikęs ginklą bei didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tačiau viso baudžiamojo proceso metu jis teigė šią medžiagą įgijęs asmeniniam vartojimui ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti.

22. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016).??? ???

23. Be to, teismų praktikoje taip pat sutinkami atvejai, kai kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti du tikslus – jas vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti). Tokiu atveju kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259 ir 260 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-195/2009).

24. A. S. viso baudžiamojo proceso tikino, jog kanapes jis pirko tik sau, nes jas nuolatos rūkė pats. Vertindamas šią A. S. nurodytą aplinkybę teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors A. S. teigė kanapes rūkęs nuo vieno iki penkių kartų per savaitę, kartais surūkydamas vieną gramą kanapių per keturis - penkis kartus, o kartais vienu kartu - ir iki pusės gramo, tačiau A. S. šlapime, paimtame 2021 m. rugpjūčio 26 d. 14.10 val. tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties rasta nebuvo. A. S. šią aplinkybę paaiškino tuo, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d., kai buvo paimtas jo šlapimo mėginys, jis kurį laiką (nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d.) kanapių nebuvo rūkęs, dėl ko tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties jo šlapime galėjo nebelikti. Visgi teismas pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Z. N. M. nurodė, kad kanapes reguliariai vartojant ilgesnį laiką, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis iš organizmo gali pasišalinti po mėnesio ar netgi dviejų; po savaitės šios rūgšties šlapime galima nerasti nebent tokiu atveju, jei žmogus kanapes vartojo nedažnai, kanapės buvo praskiestos ir mažesnės koncentracijos. Visgi A. S. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tikino kanapes vartojęs reguliariai pakankamai ilgą laiką, kas reiškia, kad net ir kanapių nerūkius penkias paras (kaip tikina A. S.), tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties jo organizme turėjo likti. Teismas kritiškai vertina A. S. iškeltą versiją, neva kelias dienas iki sulaikymo kanapių jis nerūkęs, nes prieš tai jis savaitgalį buvo uošvių sodyboje bei buvo labai užimtas pasiruošimui gyvenimo draugės (duomenys neskelbtini), nors prieš tai jis tikino šias medžiagas vartojantis reguliariai vietoje gydytojo išrašytų raminamųjų vaistų. Pastebėtina ir tai, kad kelis gramus kanapių A. S. laikė automobilyje prie benzino bako dangtelio, taigi net ir būdamas išvykęs iš namų su savimi jis visuomet turėjo kanapių ir sunkiai tikėtina, jog, kaip teismą bandė įtikinti A. S., kanapes neva reguliariai naudodamas vietoje gydytojo paskirtų raminamųjų vaistų (be kita ko, tokiu būdu reguliuodamas aukštą kraujospūdį), apie kanapių vartojimą žinant jo gyvenimo draugei, būdamas išvykęs iš namų net penkias paras jis kanapių nerūkė, nes buvo užimtas ir neva nenorėjo to daryti šeimos narių akivaizdoje.

25. Nors A. S. tikino, kad apie žalingą jo įprotį žinojo tiek jo gyvenimo draugė, tiek jo bendradarbis, tačiau vienintelė R. V., kuri yra A. S. šeimos narė, su juo veda bendrą ūkį ir augina vaikus ir kuri buvo suinteresuota duoti A. S. palankius parodymus, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. S. rūkė kanapes; tuo tarpu R. V. parodė nuo A. S. porą kartų jutęs kanapių kvapą, tačiau ši aplinkybė (ypač įvertinus tai, kad A. S. kanapių iš tiesų turėjo, jas lietė, pakavo ir vežiojosi su savimi) niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog A. S. kanapes būtų rūkęs pats.

26. Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę, be kita ko, turi šių medžiagų kiekis bei jų įgijimo, laikymo ir suradimo aplinkybės.

27. A. S. disponavo vienos rūšies narkotine medžiaga – kanapėmis, kurių bendras kiekis laikytinas dideliu. Iš turėtų net 678,822 gramų kanapių (antžeminių dalių), dalį – 119,766 gramų A. S. laikė bute, 2,956 gramų laikė automobilyje, o didžiausią dalį – 556,1 gramų laikė sandėliuke. A. S. paaiškino, kad automobilyje nedidelę dalį kanapių vežiojosi paslėpęs nuo vaikų tam, kad galėtų parūkyti, kai yra išvykęs, namuose didesnę dalį narkotinės medžiagos laikė prieškambaryje esančioje dėžėje bei dažniausiai rūkęs balkone nuo vieno karto iki penkių kartų per savaitę, kartais surūkydamas vieną gramą kanapių per keturis - penkis kartus, o kartais vienu kartu - ir iki pusės gramo, taigi net ir rūkant kasdien maksimalų A. S. nurodytą kiekį turėtų kanapių kiekio A. S. būtų užtekę daugiau nei pusketvirtų metų (rūkant ne kasdien – dar ilgiau), o įvertinus tai, jog A. S. nurodė narkotinės medžiagos pirkimui ėmęs vartojimo paskolą, kuri su palūkanomis sudarė net 3 500 eurų, toks jo elgesys neturint tikslo pirktą narkotinę medžiagą vėliau išplatinti ir taip užsidirbti atrodo visiškai nelogiškas: A. S. ne kartą pabrėžė, kad jo šeimos turtinė padėtis nuo pirmojo karantino pradžios buvo sudėtinga, darbe jis turėjo prastovas, dėl ko labai išgyveno, be to, su gyvenimo drauge jis augina tris vaikus, pastaroji yra motinystės atostogose, taigi A. S. elgesys asmeniniam vartojimui įsigyjant kanapių mažiausiai keliems metams už skolintus pinigus, esant krizinei situacijai darbe ir nesant užtikrinto pajamų šaltinio, yra nepaaiškinamas ir nelogiškas. Vien ta aplinkybė, jog perkant didesnį kiekį narkotinės medžiagos šios gramas kainavo mažiau, niekaip logiškai nepaaiškina tokio A. S. elgesio.

Motyvuojamoji dalis

28. Teismas įvertina ir tai, kad kratos A. S. gyvenamojoje vietoje metu buvo rastos ir paimtos svarstyklės su narkotinių medžiagų - kokaino bei kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakais, du rulonai folijos, trys rulonai maistinės plėveles, bei maišelis su viduje esančiais užspaudžiamais maišeliais. Teismo posėdžio metu A. S. paaiškino svarstykles nusipirkęs norėdamas pasverti narkotines medžiagas bei patikrinti šių kiekį, tačiau teismas pažymi, kad neturint tikslo platinti narkotinių medžiagų, o jas vartojant tik pačiam, šių medžiagų sverti ar tikrinti jų kiekį nėra jokio racionaliai paaiškinamo poreikio.

29. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka gautų duomenų, laikytinų įrodymais, kuriais pagrindo netikėti nėra, pakanka išvadai, jog A. S. neteisėtai, neturėdamas leidimo, nuo baudžiamojo proceso metu nenustatytos datos iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. 23.55 val. sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinį dujinį pistoletą „Zoraki Mod. 917-B“, skirtą šaudyti 9 mm kalibro (9 mm P.A.K. tipo) dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir devynis pramoninės gamybos 9 mm kalibro (9 mm P.A. tipo) pistoletinius šovinius, užtaisytus guminėmis kulkomis, priskiriamus B kategorijos šaudmenims, kol kratos metu minėtą ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taip pat šių duomenų pakanka išvadai, kad A. S. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, baudžiamojo proceso metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo didelį kiekį – 678,822 gramų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį – 119,766 gramų iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. 22.05 val. laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol kratos metu minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai, kitą dalį – 2,956 gramų iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. 23.10 val. laikė automobilyje „Porsche“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) kol kratos metu minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai, kitą dalį – 556,1 gramų iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. 23.55 val. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol kratos metu minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

30. A. S. neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė pistoletą, priskiriamą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir pistoletinius šovinius, užtaisytus guminėmis kulkomis, priskiriamus B kategorijos šaudmenims, taigi A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

31. Taip pat A. S. neteisėtai disponavo kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios, vadovaujantis 1961 m. Bendrąja narkotinių medžiagų konvencija, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, priskiriamos narkotinėms medžiagoms ir draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje. Duomenų, kad A. S. paskirta vartoti vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra minėtų narkotinių medžiagų, baudžiamojo proceso metu nesurinkta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, pas A. S. rastas narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis – 678,822 gramų viršija didelį, bet nesiekia labai didelio kiekio, be to, A. S. šia narkotine medžiaga disponavo turėdamas tikslą ją platinti, taigi A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

32. Už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą, numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės, o už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, - laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dešimties metų bausmės.

33. Spręsdamas dėl A. S. skirtinų bausmių rūšių ir dydžių teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena (numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje) priskiriama apysunkių nusikaltimų, kita (numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje) – sunkių nusikaltimų kategorijai. A. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. S. šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (T. 1, b. l. 26-48); jis yra baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 49-54); jis dirba (b. l. 58-60), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrus švelniausios rūšies – arešto bausmę, kurios terminas nustatytinas trumpesnis už galimą skirti šios bausmės vidurkį – trisdešimt parų.

34. Spręsdamas dėl bausmės, A. S. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, teismas pažymi, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nors A. S. padarė vieną iš alternatyvių BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtintų veikų, tačiau, kaip jau minėta, šio baudžiamojo proceso metu nesurinkta jokių duomenų apie tai, kad A. S. būtų bendravęs su narkotinių medžiagų pirkėjais, kam nors būtų siūlęs narkotinės medžiagos įsigyti ar nusipirktą narkotinę medžiagą būtų realiai išplatinęs, taigi, teismo nuomone, A. S. veiksmų pavojingumas neteisėtai įgyjant ir laikant didelį kiekį narkotinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, tačiau jų platinti net nebandžius, yra žymiai mažesnis negu nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, rūšinis pavojingumas.

35. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018). Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-111-511/2021). Minėta, kad, teismo nuomone, A. S. veiksmų pavojingumas neteisėtai įgyjant ir laikant didelį kiekį narkotinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, tačiau jų platinti net nebandžius, yra žymiai mažesnis negu nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, rūšinis pavojingumas, taigi įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) A. S. padarytam nusikaltimui, jo asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. A. S. minėtą nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, jis dirba, augina tris vaikus, dėl ko teismas mano esant pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. S. skirti trejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

36. A. S. skirtinos bausmės bendrintinos: už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. S. skirtina trisdešimties parų arešto bausmė prilygintina vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmei, ir šios bausmės bendrintinos jas visiškai sudedant, A. S. skiriant subendrintą trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. S. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti darbą, o atleistam iš darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Minėta bausmė nėra atlikta, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu A. S. skirta bausmė bendrintina su šiuo nuosprendžiu A. S. skirtina trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kadangi A. S. padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos nesunkių nusikaltimų, o veika, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje – sunkių nusikaltimų kategorijoms), bausmės bendrintinos jas apimant, griežtesne – šiuo nuosprendžiu skirtina trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu skirtą vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ir A. S. skirtina galutinė subendrinta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

38. A. S. nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. 21.35 val. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d.14.25 val., t. y. dvi paras buvo laikinai sulaikytas (T. 1, b. l. 187-189, 190-191), taigi A. S. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat į bausmę įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu įskaitytas A. S. laikinai sulaikytam ir suimtam išbūtas laikotarpis bei minėtu nuosprendžiu skirtos bausmės atlikta dalis, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Procesinės prievartos priemonės

39. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 2, b. l. 22-24), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

40. Narkotinių kanapių (antžeminių dalių) apyvarta Lietuvos Respublikoje yra uždrausta, taigi minėtos medžiagos, saugomos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje (T. 1, b. l. 72, 146), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

41. Elektroninės svarstyklės, vatos tamponas, kuriuo paimtos rankų nuoplovos, maišeliai, folija ir kitos pakuotės, du rulonai folijos, trys rulonai maistinės plėvelės, užspaudžiami maišeliai, polietileno plėvelė, į kurią buvo įvyniotas ginklas, yra menkaverčiai daiktai ir negali būti sunaudoti, taigi minėti daiktai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (T. 1, b. l. b. l. 83-88, 95-97, 127-129, 154-155), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini.

42. Pistoletas „Zoraki Mod. 917-B“, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (T. 1, b. l. 130-132), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 50 straipsniais, 54 straipsnio 3 dalimi, 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. S. (A. S.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam trisdešimties parų arešto bausmę.

Pripažinti A. S. (A. S.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam trejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmes subendrinti: už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. S. (A. S.) skirtą trisdešimties parų arešto bausmę prilyginti vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmei, šias bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir A. S. (A. S.) skirti subendrintą trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę

Šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu A. S. (A. S.) skirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausme jas apimant, griežtesne – šiuo nuosprendžiu A. S. (A. S.) skirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu A. S. (A. S.) skirtą vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, ir A. S. (A. S.) skirti galutinę subendrintą trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmę įskaityti A. S. (A. S.) laikinai sulaikytam išbūtą laiką – dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu įskaitytą A. S. (A. S.) laikinai sulaikytam ir suimtam išbūtą laikotarpį bei minėtu nuosprendžiu A. S. (A. S.) skirtos bausmės atliktą dalį, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. S. (A. S.) sulaikymo vykdant šiuo nuosprendžiu jam skirtą bausmę dienos.

Kanapes (antžemines dalis), saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, elektronines svarstykles, vatos tamponą, kuriuo paimtos rankų nuoplovos, maišelius, foliją ir kitas pakuotes, du rulonus folijos, tris rulonus maistinės plėvelės, užspaudžiamus maišelius, polietileno plėvelę, į kurią buvo įvyniotas ginklas, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Pistoletą „Zoraki Mod. 917-B“, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas