Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą dėl Lenkijos Respublikos Slupsko rajono teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, priimto L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias bausmes, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“ pagrindu iš Lenkijos Respublikos Slupsko apygardos teismo gavo dokumentus dėl Slupsko rajono teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, priimto L. J. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos teritorijoje.

Teismo posėdyje prokurorė prašė teikimą tenkinti, nuosprendį pripažinti vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Lenkijos teismo paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalimi ir palikti tą pačią bausmę, į jos laiką įskaitant laikinajame sulaikyme ir suėmime L. J. išbūtą laiką Lenkijos Respublikoje.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas A. Š. prašė teikimo netenkinti, kadangi Lenkijos Respublika net ir pateikus užklausą, nepateikė jokių dokumentų, kad L. J. buvo asmeniškai ar kitaip tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykstančius procesus.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones“, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas) 4 straipsnį, Lenkijos Respublika (išduodančioji valstybė) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) nuosprendį, kuriuo L. J. nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams (420 dienų) ir liudijimą nuosprendžiui pripažinti bei bausmei vykdyti.

Pats L. J. nesutiko, kad nuosprendis būtų perduotas vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Įgyvendinant Pamatinį sprendimą, Lietuvos Respublikoje buvo priimti ir 2015 m. balandžio 1 d. įsigaliojo šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1, 73, 122, 342 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 365⁵ straipsnio įstatymas, BK 9¹ straipsnio ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5, 109 straipsnių pakeitimo įstatymas.

Sutinkamai su BPK 365⁵ straipsniu, Europos Sąjungos narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau ir – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Susipažinęs su teismui pateiktais duomenimis, teismas nenustatė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių nebūtų galima pripažinti ir vykdyti Slupsko rajono teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, priimto L. J. atžvilgiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad nors L. J. gynėjas teismo posėdžio metu tvirtino, jog byloje nėra įrodymų, kad L. J. būtų buvęs tinkamai informuotas apie Lenkijos Respublikoje jo atžvilgiu vykstančius teisminius procesus, teismas su tokia gynėjo nuomone nesutinka. Slupsko apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. rašte yra aiškiai išdėstyta, kokia tvarka L. J. buvo informuotas apie teismo posėdžius ir kitus baudžiamojo proceso veiksmus. O būtent, kaltinamasis aktas kartu su teisių bei pareigų išaiškinimu buvo išverstas į lietuvių kalbą. Po šių dokumentų išvertimo į lietuvių kalbą, jie buvo įteikti L. J. kartu su informacija apie teismo svarstymo terminą, taip pat su jo teisių ir pareigų išaiškinimą prieš Lenkijos Respublikos teismą. L. J., kuris buvo laikinai sulaikytas, į teismo posėdį buvo atvesdintas. Baudžiamajame proceso jį atstovavo paskirtas iš žinybos gynėjas. Pažymėta, kad tiek parengiamajame procese, tiek ir prieš teismą L. J. buvo įspėtas dėl pareigos būti nurodytos gyvenamosios vietos adresu ir atsiimti atsiųstus procesinius dokumentus, dėl pareigos naujos buvimo vietos adresą tuo atveju, jei jis pasikeistų. Taip pat jam buvo išaiškinta, kad jeigu nevykdys šios pareigos, teismui žinomu gyvenamosios vietos adresu siunčiama korespondencija bus laikoma įteikta tinkamai. Šie išaiškinimai buvo išdėstyti lietuvių kalba raštu. 2016 m. balandžio 22 d. L. J. buvo atvesdintas į iš Slupsko tardomojo arešto ir teismas jį paleido. Adresas dokumentų įteikimui buvo nurodytas kaltinamojo gynėjo adresas. L. J. neatsiimdavo procesinių dokumentų, kurie buvo jam siunčiami po paleidimo iš tardomojo arešto. Nėra abejonės, kad po paleidimo iš penitencinės įstaigos L. J. išvyko iš Lenkijos Respublikos, todėl turėjo suprasti, kad nurodytu jo buvimo vietos adresu siunčiami dokumentai bus laikomi įteiktais, o procesas sėkmingai galės vykti jam nedalyvaujant, nes L. J. ir toliau atstovavo profesionalus gynėjas. Kaltinamasis neatvyko į teismo posėdžius nei 2016 m. gegužės 24 d. (apie šį posėdį jam asmeniškai buvo pranešta 2016 m. balandžio 22 d. teisminio svarstymo metu), nei 2016 m. birželio 23 d., nei 2016 m. rugsėjo 13 d. (apie šiuos du posėdžius jam buvo pranešta raštu). Iš šių išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad L. J. turėjo galimybę dalyvauti vykstančiame proceso Lenkijos Respublikoje po jo paleidimo į laisvę, jam lietuvių kalba raštu buvo išdėstytos teisės, pareigos bei pasekmės, bet jis šia galimybe nepasinaudojo, o išvyko iš šalies procesams dar nepasibaigus. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad šiuo atveju nėra Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių nebūtų galima pripažinti ir vykdyti Slupsko rajono teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio. Be to, L. J. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo gyvenamoji vieta yra Panevėžio r., Krekenavoje, Laisvės g. 27.

Taigi yra visos sąlygos, numatytos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti Lenkijos Respublikos teismo priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės L. J. atžvilgiu. L. J. nesutinka, kad jo atžvilgiu priimtas sprendimas būtų perduotas vykdyti Lietuvos Respublikai, tačiau esant Įstatymo 4 straipsnio sąlygai, t. y. tai, kad nuteistasis L. J. sugrįžo į Lietuvos Respubliką dėl to, kad jo atžvilgiu Lenkijos Respublikoje buvo pradėtas baudžiamasis procesas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nuteistojo L. J. sutikimas, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą laisvės atėmimo bausmės, nėra būtinas.

Sutinkamai su Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su BK numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. O šio straipsnio 4 dalis įtvirtinta, jog suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

L. J. Lenkijos Respublikos Slupsko rajono teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, aktų šifras II K 59/16, buvo pripažintas kaltu pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 291§ 1 straipsnį, susijusį su baudžiamojo kodekso 294§ 1 straipsnio požymiais (turtinio pobūdžio nusikaltimas) ir nuteistas 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme dėl to, kad jis 2015 m. spalio 28 d. Lenkijos Respublikos teritorijoje, krašto kelyje Nr. 6, veikdamas kartu su G. T., padėjo paslėpti vogtą lengvąjį automobilį Mercedes S 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vogtą lengvąjį automobilį Mercedes (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 296.500 zlotų vertės, t. y. didelės vertės turtą. Už nurodyto nusikaltimo padarymą jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Ši L. J. Lenkijos Respublikoje padaryta nusikalstama veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje – tas, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Atsižvelgęs į tai, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, be to, suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką, o suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė, teismas L. J. Lenkijos Respublikos Slupsko rajono teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, aktų šifras II K 59/16, už įvykdytą nusikalstamą veiką paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderina su BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyta bausme, nustatant 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis, į L. J. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas visas Lenkijos Respublikoje kardomajame kalinime ir suėmime išbūtas laikas – 177 dienos. Šis laikas įskaitytinas į nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, laikant kad neatlikta bausmės dalis yra 243 dienos.

L. J. yra nuteistas už vieno apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl teismas, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi, bei atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nustato, jog nuteistasis L. J. bausmę atliks pataisos namuose.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai numato galimą paleidimą prieš terminą, lygtinį paleidimą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas) ir, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, išduodančioji valstybė apie tai buvo informuota.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 ir 365⁵ straipsniais,

nutaria:

Pripažinti Lenkijos Respublikos Slupsko rajono teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį, aktų šifras II K 59/16, ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nuteistam Lenkijos Respublikos Slupsko rajono teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, aktų šifras II K 59/16, pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 291§ 1 straipsnį, susijusį su baudžiamojo kodekso 294§ 1 straipsnio požymiais (turtinio pobūdžio nusikaltimas) paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams – suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalimi ir palikti paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. J. sulaikymo vykdant šią nutartį dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti visą Lenkijos Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės, kardomojo kalinimo laiką, t. y. 177 (vieną šimtą septyniasdešimt septynias) dienas.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam L. J., Lenkijos Respublikos kompetentingai institucijai – Slupsko apygardos teismui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.