Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1493-302/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-21
Bylos Nr.
2S-1493-302/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Petras Jaržemskis
Ieškovas
J. O.
Atsakovas
H. O.
Trečiasis asmuo
S. O.
Advokatai
Ernestas Bušmovičius
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1493-302/2010Procesinio sprendimo kategorija 110.4; 121.22 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,kolegijos teisėjai Algirdas Auruškevičius ir Petras Jaržemskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. O. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės J. O. ieškinį atsakovui H. O. dėl išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys S. O. , (duomenys neskelbtini) firma „Horsa“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo H. O. ieškovei paramą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt, nuo 2010-02-08 iki 24 metų, t.y. iki 2017-02-08, nukreipti reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo į (duomenys neskelbtini) firmai „Horsa“ priklausančią transporto priemonę Mitsubishi L200, 2,5 RDI 2003 m. gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio identifikavimo Nr. MMBJNK7403D075978. Taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti (duomenys neskelbtini) firmai „Horsa“ priklausantį automobilį Mitsubishi L200 2,5 TDI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra areštuotas pagal antstolės Palmos Kisielienės turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0093/08/03450. Prašymą motyvavo tuo, kad antstolei pardavus iš varžytynių automobilį išieškojimas iš nurodytos transporto priemonės būtų neįmanomas, todėl teismui patenkinus ieškinį nebus pasiekti Civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje įtvirtinti tikslai.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 9 d. nutartimi prašymo netenkino. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių trečiajam asmeniui, kadangi įmonė, nepriklausomai nuo jos teisinio statuso ir nuosavybės formos, yra atskiras juridinis asmuo, kuris nėra tapatinamas su jos savininku, o laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovui.

Šalies argumentai

Ieškovė J. O. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, nesutikimą su teismo nutartimi argumentuodama tuo, kad faktinės aplinkybės yra tokios, jog H. O. savo vardu įkūrė (duomenys neskelbtini) firmą „Horsa“, o jos veiklos užtikrinimui įsigijo minėtą automobilį, taigi šiuo atveju atsakovo asmeninis turtas yra neatsietas nuo individualios įmonės turto ir faktiškai automobilio savininku yra pats atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepažeidžiant kitų procesinės teisės normų, todėl keisti ar naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis, numatytomis Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje, siekiama preliminariai, iki teismo sprendimo priėmimo kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebegalimu būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios neprieštarautų ekonomiškumo principui, reikalaujančiam, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios konkrečiu atveju yra būtinos (pakankamos) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, taip pat teisingumo principui, įpareigojančiam teismą, parenkant laikinąsias apsaugos priemones, išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. nei vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo ir nevaržyti vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina šioms priemonėms įstatymo leidėjo keliamam tikslui – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą – pasiekti (Civilinio proceso kodekso 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Kartu tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė J. O. pareiškė ieškinį atsakovui H. O. dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, tačiau prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos reikalavimui užtikrinimui, ji prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) firmos „Horsa“ turto atžvilgiu, areštuojant nurodytam trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Kolegija pažymi, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas trečiojo asmens turto atžvilgiu neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, kadangi tai nepadėtų užtikrinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priimto atsakovo atžvilgiu tinkamo įvykdymo, nes trečiajam asmeniui nėra reiškiami jokie materialiniai reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino tokio jos prašymo ir neareštavo trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pardavus nurodytą automobilį iš varžytynių, būtų neįmanomas išieškojimas iš jo.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikšto ieškinio dėl materialinės paramos priteisimo, nenurodė jokių duomenų apie tai, jog atsakovas kitokia paramos forma ar kitokiu būdu negalės vykdyti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo dėl paramos priteisimo, todėl teismui nebuvo pagrindo manyti, kad yra grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovo asmeninis turtas yra neatsietas nuo individualios įmonės turto ir faktiškai automobilio savininku yra pats atsakovas, tačiau kolegija tokį atskirojo skundo argumentą atmeta kaip neturintį įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, tikrinama ar yra sąlygos šių priemonių taikymui, bet ne sprendžiami klausimai, susiję su turto priklausymu atsakovui. Tuo atveju, jeigu atsakovas nevykdytų ieškovei palankaus teismo sprendimo, jo vykdymo klausimus reglamentuoja vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos, o vykdymo veiksmus atlikti priklauso antstolio kompetencijai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus atskirąjį skundą šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybės naudai į surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, kolegija

n utarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. O. 11,20 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Algirdas AuruškevičiusPetras Jaržemskis