- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-20
- Bylos Nr.
- II-449-961/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08775-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Pareiškėjas
- Ž. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M.
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. AV2-2697(13) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. G., išnagrinėjusi medžiagą dėl automobilio Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, 2014 m. liepos 7 d. priėmė nutarimą Nr. AV2-2697(13), kuriuo nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, konstatavusi, kad eismo įvykio dalyviai Ž. Š. ir V. M. negalėjo numatyti, kad iš po automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Toyota), su priekaba iššoks akmuo ir sugadins automobilio Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Chrysler), priekinį stiklą, ir šio įvykio išvengti nepavyko. Todėl jų veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo padarymo požymių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. Š. skundu (b.l. 2-3) prašo panaikinti minėtą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai protokolo surašymui. Nurodo, kad institucija neatsižvelgė į tai, kad kitas eismo įvykio dalyvis pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) ir tarp šio asmens pažeidimų ir pareiškėjo automobilio sugadinimo yra priežastinis ryšys. 2014-06-25, apie 20.20 val. pareiškėjas vairavo automobilį Chrysler Voyager, ir važiavo keliu Širvintos – Maišiagala link Maišiagalos. Važiavo apie 40 km/h greičiu, nes tame ruože greitis buvo apribotas kelio ženklu su įspėjamuoju ženklu „Žvyras“, vyko kelio darbai. Likus iki Maišiagalos apie 3-5 km, jo automobilį pradėjo lenkti automobilis Toyota Land Cruiser, vairuojamas, kaip paaiškėjo vėliau, V. M.. Automobilis Toyota važiavo gerokai didesniu greičiu, nei maksimalus toje vietoje leistinas 40 km/h. Kai automobilis Toyota aplenkė pareiškėjo vairuojamą automobilį, iš po jo ratų buvo išsviestas akmenukas, kuris atsitrenkė į automobilio Chrysler priekinį stiklą ir jį įskėlė. Pareiškėjas pasivijo automobilį Toyota, paprašė jo vairuotoją sustoti, parodė jam įskeltą automobilio stiklą. Vairuotojas V. M. neginčijo, kad galėjo akmeniu sugadinti automobilio stiklą, tačiau nesutiko pildyti deklaracijos, todėl pareiškėjas iškvietė policijos pareigūnus, kurie apžiūrėję įvykio vietą ir transporto priemones konstatavo, kad akmuo buvo išsviestas iš po priekabos, kurią tempė automobilis Toyota. Nesutinka su skundžiamą nutarimą priėmusios pareigūnės vertinimu, kad V. M. negalėjo to numatyti ir išvengti, nes V. M. galėjo išvengti akmens išsviedimo, jei remontuojamame kelio ruože nebūtų lenkęs automobilio ir būtų važiavęs leistinu greičiu. V. M. galėjo ir privalėjo suvokti, kad remontuojamame kelio ruože kelio danga nėra švari, joje matėsi žvyro, skaldos, palaidų asfalto dalelių. V. M., spręsdamas ar lenkti automobilį, privalėjo įvertinti kelio būklę tame ruože ir atsižvelgti, kad lenkimas toje vietoje nėra saugus, nes iš po ratų gali būti išsviesti akmenukai. Teigia, kad V. M. veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skunde nurodytas aplinkybes palaikė. Nurodė, kad toje vietoje leistinas greitis buvo 40 km/val., kelio danga užpilta žvyru. Vairuotojai privalo važiuoti nurodytu leistinu greičiu, jeigu viršija, pažeidžia kelių eismo taisykles. Akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo V. M. viršijo leistiną greitį, nes neviršydamas, negalėtų aplenkti pareiškėjo automobilio. Jis paaiškinime nenurodė, kokiu greičiu važiavo. Iš pradžių V. M. sutiko, kad galėjo iš po jo automobilio ar priekabos išlėkti akmenukas, bet deklaracijos pildyti nesutiko. Teigė, kad skuba į oro uostą. Tai dar labiau patvirtina, kad galėjo viršyti leistiną greitį. Vairuotojas turėjo numatyti, kad viršijęs leistiną greitį, gali sviesti akmenis iš po automobilio arba iš po priekabos. Kad taip neatsitiktų, yra greičio ribojimas. Nebuvo akcentuota, kad vyksta kelio darbai, bet buvo greičio ribojimas. Tai galėjo numanyti pats vairuotojas, nes kelio danga buvo užpilta akmens skalda. Pareiškėjas važiavo leistinu greičiu, o V. M. važiavo greitai, apie 80 km/val. greičiu. Tai patvirtina ir kartu su pareiškėju važiavusių liudytojų paaiškinimai. Liudytojų iškviesti neprašo. Jis V. M. vijosi apie 10 kilometrų ir tai patvirtina, kad V. M. viršijo leistiną greitį. Prašo panaikinti nutarimą, nes draudimo bendrovė nesutinka jam atlyginti patirtų nuostolių, kol nenustatytas kaltininkas.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius (toliau – ir institucija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo pareiškė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad nutarimas priimtas įvertinus eismo įvykio medžiagoje surinktus įrodymus, yra teisėtas ir pagrįstas. Prašo skundo netenkinti (b.l. 11).
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant (ATPK 300 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V. M. su skundu nesutiko. Nurodė, kad važiavo leistinu greičiu, lenkė laikydamasis distancijos, nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių. Akmuo iš po ratų gali išlėkti bet kada. Jis apsidraudęs KASKO draudimu ir niekada nekyla problemų, visada atlyginami nuostoliai. Tą dieną važiavo į Vilniaus oro uostą. Skubėjo, bet greitis buvo maždaug 40 km/val., akmenuotas kelio ruožas buvo gal 2 km. Išvažiavus į autostradą ir pravažiavus maždaug 10 kilometrų nuo remontuojamo kelio ruožo, pasivijo pareiškėjas ir blokavo kelią. Pagalvojo, kad atsitiko bėda ir sustojo. Vairuotojas prisistatė policijos pareigūnu ir teigė, kad jis (V. M.) kaltas, kad akmuo įskėlė jo automobilio stiklą. Jis su tuo nesutiko. Įtaria, kad akmuo galėjo išlėkti ne iš po jo automobilio ar priekabos ratų. Nėra jokių įrodymų, kad akmuo išlėkė iš po jo automobilio. Prašo palikti nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašo grąžinti medžiagą institucijai, kad V. M. būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 172 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje dispozicijoje nurodytų pasekmių.
Visų pirma pažymėtina, kad KET nėra įtvirtintas draudimas daryti lenkimo manevrą žvyrkelyje ar remontuojamame kelyje, o taip pat byloje nenustatyta ir neteigiama, kad kelias buvo pažymėtas ženklu „Lenkti draudžiama“. Ž. Š. nurodo, kad jis važiavo leistinu greičiu, o V. M. viršijo greitį ir būtent dėl to atsitiko eismo įvykis – įskeltas jo lango stiklas. Tačiau toks teiginys argumentuojamas tik subjektyviu Ž. Š. vertinimu, kadangi tiek Ž. Š., tiek V. M. parodymai yra lygiaverčiai ir teismas neturi pagrindo pareiškėjo parodymus laikyti labiau patikimais. Pats V. M. ir rašytiniame paaiškinime, ir teisme neigė pažeidęs Kelių eismo taisykles ir sukėlęs eismo įvykį. Ta aplinkybė, kad, anot pareiškėjo, pažeidimą (kad stiklas įskilo V. M. lenkiant jo automobilį) gali paliudyti su juo važiavę asmenys, taip pat nepaneigia V. M. parodymų teisingumo, nes minėti asmenys yra Ž. Š. šeimos nariai ir/ar artimieji, o objektyvių duomenų, kad V. M. viršijo greitį ir sukėlė eismo įvykį, nepateikta. Be to, net padarius išvadą, kad būtent iš po V. M. vairuojamo automobilio ratų išlėkęs akmenukas įskėlė Ž. Š. automobilio stiklą, nėra pagrindo teigti, jog apgadinimai yra būtent Kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmė. T.y. tokios pasekmės yra atsitiktinės ir negali būti objektyviai numanomos, todėl pareiškėjo nurodomi argumentai, kad V. M. nesilaikė KET 9 punkto nurodymų, kad privalėjo numatyti nuostolingus padarinius ir kad nesiėmė atsargumo priemonių šių padarinių išvengti, vertintini kritiškai, kaip grindžiami vien tik pareiškėjo subjektyvia nuomone.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti šiuo atveju nepakanka objektyvių duomenų spręsti, jog yra nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas, kad žinomas pažeidimą padaręs asmuo ir galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus, kadangi nepakanka duomenų, kad V. M. veiksmai sąlygojo eismo įvykį ir buvo jo kilimo priežastimi, o sutiktina su skundžiamo nutarimo argumentais, kad nei vienas iš eismo dalyvių negalėjo numatyti, jog iš po vieno iš automobilių ratų iššoks akmuo ir sugadins kito automobilio priekinį stiklą.
Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog institucija pagrįstai skundžiamu nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ž. Š. skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. AV2-2697(13) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.