Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-08-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-2145-722/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-02
Bylos Nr.
e2YT-2145-722/2017
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01585-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Deksnienė
Pareiškėjas
V. K., R. Z.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2145-722/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01585-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 2 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir R. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos V. K. ir R. Z., tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2017-05-02, priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio (pareiškėjų tėvo) J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1998-08-23, mirties, faktiškai valdydama paveldėtą turtą (reg. Nr. CP-419).

Pareiškime nurodė, kad J. Č. ir K. Č. santuoką sudarė 1962-07-22. Santuokos metu J. Č. ir K. Č. susilaukė dviejų dukrų: V. K. ir R. Z.. Santuokos metu sutuoktiniai pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais adresu (duomenys neskelbtini) Pažymėjo, kad nors statiniai yra registruoti K. Č. vardu, tačiau jie buvo pastatyti ir pripažinti tinkamais naudoti dar 1977 m., t. y. J. Č. ir K. Č. gyvenant santuokoje, todėl statiniai laikytini bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Be to, J. Č. buvo atstatyta nuosavybės teisė į turimą žemę, grąžinant 0,95 ha žemės sklypo natūra (duomenys neskelbtini). , J. Č. mirė 1998-08-23. Po J. Č. mirties statiniais bei žemės sklypu rūpinosi sutuoktinė K. Č.. K. Č. po sutuoktinio mirties rūpinosi, kad atkūrus J. Č. nuosavybės teisę į sklypą būtų sutvarkyti visi dokumentai, teikė paraiškas išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, deklaruodavo J. Č. priklausantį sklypą. K. Č. po sutuoktinio mirties valdė, naudojo ir prižiūrėjo statinius bei žemės sklypą kaip savo turtą, todėl laikytina, kad ji faktiškai priėmė J. Č. palikimą – ½ statinių ir žemės sklypą. K. Č. mirė 2017-05-02.

Suinteresuoti asmenys VMI prie FM ir VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjų prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui tuo atveju, jei pareiškėjos įrodys savo reikalavimo pagrįstumą (reg. Nr. GD-2971, Nr. 3207).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad neturi duomenų paneigiančių ar patvirtinančių pareiškime nurodytas aplinkybes, todėl neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui, jei nebus pažeisti trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai (reg. Nr. GD-3240).

Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir sudėtį 2017-07-12 paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt per teismų informacinę sistemą „LITEKO“.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjų pateiktais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjos V. K., gim. (duomenys neskelbtini)., ir R. Z., gim. (duomenys neskelbtini)., yra J. Č. ir K. Č. dukros. Pareiškėjų tėvas J. Č. mirė 1998-08-23 (įrašo Nr. 20, AF 012612), pareiškėjų motina K. Č. mirė 2017-05-02. Iš teismui pateikto santuokos sudarymo įrašo matyti, kad J. Č. ir K. Č. santuoka 1962 m. liepos mėn. jau buvo sudaryta (santuokos sudarymo vieta ir laikas nenurodyti). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis statiniai adresu (duomenys neskelbtini). (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).; kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).) įregistruoti K. Č. vardu. 1977-12-26 individualinio gyvenamojo namo priėmimo aktas patvirtina, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).., buvo pripažintas tinkamu naudojimui 1977 m. Iš teismui pateiktų dokumentų darytina išvada, kad gyvenamasis namas ir statiniai adresu (duomenys neskelbtini). buvo baigti statyti 1977 m. – 1978 m., t. y. J. Č. ir K. Č. gyvenant santuokoje. Iš į bylą pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad Lietuvos Respublikos Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-12-12 įsakymu Nr. 03-6273 nuspręsta J. Č. atstatyti nuosavybės teisę į turėtą žemę. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso J. Č.. Iš Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro liudijimo apie palikimo nepriėmimą matyti, kad po J. Č. mirties nebuvo kreiptasi dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pasak pareiškėjų, po jų tėvo J. Č. mirties statiniais bei žemės sklypu rūpinosi likusi gyva pareiškėjų motina K. Č.. Kaip matyti iš pareiškėjų pateiktų dokumentų, po J. Č. mirties K. Č. toliau gyveno gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini).., kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimo, pasirašė dokumentus už mirusį vyrą J. Č.. Teismui taip pat pateikti įrodymai – 2013-09-13 vandens paslaugų teikimo sutartis, atsiskaitymo knygelė už vandenį ir nuotekas, atsiskaitymo knygelė už atliekų tvarkymą, atsiskaitymo knygelė už elektrą, paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiška ir kt., patvirtina, kad K. Č. mokėjo mokesčius, sudarė sutartis dėl paslaugų teikimo, naudojosi žemės sklypu kaip savu. Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro liudijimas apie palikimo priėmimą patvirtina, kad po K. Č. mirties notaro biure pradėta paveldėjimo byla, kurioje palikimą priėmė pareiškėjos V. K. ir R. Z..

2017-08-02 prieš teismo posėdį rašytinio proceso tvarka gauti pareiškėjų atstovės 2017-08-01 teismui pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, kuriais nustatyta, kad K. Č. turto ir pajamų deklaracijoje už laikotarpį nuo 1998 iki 2002 m. gyvenamąjį namą po J. Č. mirties deklaravo kaip savo turtą, taip patvirtindama, kad ½ gyvenamojo namo su kitais statiniais ji priėmė kaip palikimą, likusį po sutuoktinio mirties. K. Č. tame name gyveno, rūpinosi juo ir prižiūrėjo iki savo mirties – t.y. valdė kaip savo, nors kvitų už komunalinių paslaugų apmokėjimą namui išlaikyti pateikti ir negali, nes neišsaugojo. Tokiais aktyviais veiksmais K. Č. aiškiai išreiškė savo valią priimti po J. Č. mirties likusį palikimą.

Be to, papildomais rašytiniais įrodymais, pareiškėjų atstovės gautais iš Nacionalinės žemės tarnybos, nustatyta, kad K. Č. 2000-06-05 pateikė prašymą patikslinti 0,95 ha asmeninio ūkio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini).), į kurį nuosavybės teises buvo atsikūręs J. Č., ribas. Tai įrodo, kad K. Č. po sutuoktinio mirties rūpinosi turtu – žemės sklypu, tvarkė dokumentus, kad žemės sklypas būtų suformuotas ir įregistruotas J. Č. vardu, šis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2003 m. už K. Č. lėšas. Žemės sklypų kadastro duomenys nustatyti tik 2005-2006 m. ( NT registro išrašai).

Be to, papildomais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2003 m. K. Č. mokėjo žemės mokestį už 0,2 ha namų valdos ir 2,9 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). kaime. Pateikti dokumentai, pareiškėjų atstovės teigimu, patvirtina, kad į 2,9 ha žemės sklypus be, K. Č. valdytų žemės sklypų, pateko ir žemės sklypas, į kurį J. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Tai yra K. Č. nuosavybės teise valdyti žemės sklypai ir J. Č. žemės sklypas, kurį K. Č. paveldėjo, su nereikšmingu sklypų plotų skirtumu, sudarė bendrą 2,9 ha žemės ūkio paskirties sklypą ( NT registro išrašai). Už šiuos žemės sklypus K. Č. valstybei mokėjo žemės mokestį nuo 1998 m. iki 2002 m.

Pažymėtina, kad mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjų motina K. Č. po sutuoktinio (pareiškėjų tėvo) J. Č., mirusio 1998-08-23, mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėjos kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Atitinkamai, paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1998-08-23, mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėjų motina K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2017-05-02, faktiškai pradėdama jo turtą valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2017-05-02, priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio, J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1998-08-23, mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Lidija Deksnienė