Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B., kuriai pagal įstatymą atstovauja D. B., ieškinį atsakovui J. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 117 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis), atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog 2019 m. balandžio 25 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ieškovės V. B. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį jam paskirta bausmė. Nuosprendyje konstatuota, jog atsakovas savo veiksmais pažeidė V. B. seksualinį neliečiamumą, atliko tvirkinamuosius veiksmus su jaunesniu nei 16 metų asmeniu, galinčius sukelti mažametės lytinį susijaudinimą bei per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijos. Atsakovas nurodytais veiksmais ieškovei padarė neturtinė žalą, kurią privalo atlyginti. Atsižvelgiant į atsakovo padarytą nusikaltimą ieškovės atžvilgiu, į tai, kad nusikaltimas padarytas prieš mažametę, panaudojant psichinę įtaigą, į tai, kad padarytas nusikaltimas padarė nepataisomą žalą psichinei, emocinei būklei, būtina psichologo pagalba, padaryto nusikaltimo pasekmės gali jaustis ne vienerius metus ir jų negalima prognozuoti, padarytą neturtinę žalą ieškovė vertina 2 500 Eur suma, kurią prašo priteisti.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir savo valdomų daiktų padarytą žalą (Civilinio kodekso 6.263 straipsnis).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ieškovės atžvilgiu. Dėl nurodytų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurios pasekmes yra sunku prognozuoti, neturtinę žalą ieškovė įvertino 2 500 Eur suma. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinio reikalavimų neginčijo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms bei pateiktiems rašytiniams įrodymams, pripažintina, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Civilinio proceko kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsns, 20 straipsnis), todėl bylinėjimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 56 Eur, kuris, teismui patenkinus ieškinį, priteistinas iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. M. 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ieškovės V. B., kuriai pagal įstatymą atstovauja D. B., naudai.

Priteisti iš atsakovo J. M. 56 Eur (penkaisdešimt šešių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei dėl žyminio mokesčio atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.