- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- 1-28-668/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-377205-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- S. L.
- Civilinis atsakovas
- AAS „(duomenys neskelbtini)“
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Advokatai
- Mantas Šriupša, Rimantas Gargasas
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. L. 2023 m. rugsėjo 29 d., apie 15.15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 318“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 103 punkto reikalavimą tuo, kad išvažiuodamas iš kelio į šalia esančią teritoriją, nedavė kelio, t. y. sudarė kliūtį dviračių taku - iš dešinės pusės tiesiai dviračiu važiavusiai M. K. ir su ja susidūrė, tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu dviračio vairuotoja M. K. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis S. L. visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad važiavo sportiniu automobiliu po varžybų, grįžtant į servisą ties (duomenys neskelbtini), sukdamas į dešinę, nepastebėjo, kad kažkas važiuoja dviračiu, išgirdo garsą, pamatė nukritusią dviratininkę ir dviratį, paklausė kas atsitiko. Pėsčiųjų taku ėjo moteris, ji priėjo prie nukentėjusiosios, ją palaikė, kaltinamasis paskambino tel. 112, pranešė apie įvykį. Dėl įvykio labai gailisi. Atsiprašo nukentėjusios. Pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas E. J. yra automobilių federacijos prezidentas, su juo pažįstami nuo senų laikų, kartu sportuodavo, dažnai susitinka, jis kaltinamajam yra autoritetas, teisingas žmogus. Kaltinamasis sutiko su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo išreiškė nuomonę, kad neturės tiek pinigų. Sutiko nukentėjusiajai atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Nukentėjusioji M. K. parodė, kad 2023 metų rugsėjo 29 d. ji važiavo iš (duomenys neskelbtini) dviračių taku, artėjo link vietos, kurioje dviračių taką kirto įvažiavimas į kažkokios įmonės teritoriją. Artėdama link jo instinktyviai pasuko galvą į kairę pusę, ar į minėtą įvažiavimą nesuka koks nors automobilis. Jų nebuvo, todėl važiavo toliau. Iki minėto įvažiavimo likus visiškai nedideliam atstumui staiga priešais save pamatė lengvąjį automobilį, kuris įsuko iš (duomenys neskelbtini) Kaip minėjo, atstumas buvo visiškai nedidelis, todėl ji jau neturėjo galimybės sustabdyti dviratį ar nusukti į šoną. Spėjo pamatyti, kad ant automobilio buvo daug baltų užrašų, jis jai buvo panašus į lenktyninį automobilį. Markės ir modelio nespėjo įsidėmėti. Įvyko susidūrimas. Jei gerai pamena, trenkėsi į automobilio dešinio šono galines dureles. Ji nugriuvo ant žemės, galva trenkėsi į grindinį. Sąmonės praradusi nebuvo. Kažkiek atsigavusi nuo šoko pamatė, kad jos kairioji ranka sužalota, matėsi atviras kaulų lūžis. Suprato, kad negali keltis, todėl paprašė praeivių, kad iškviestų medikus. Gulėdama ant žemės pastebėjo, kad automobilis, su kuriuo susidūrė, stovi sustojęs už keleto metrų. Prie jos priėjo šaligatviu ėję vyras ir moteris. Moteris laikė jos galvą, vyras kalbėjo su bendrojo pagalbos centro operatoriumi, atsakinėjo į jo užduodamus klausimus. Gulėdama ant žemės matė, kad prie automobilio, į kurį atsitrenkė, stovėjo vyriškis. Suprato, kad tai automobilio vairuotojas, tačiau jis prie jos nepriėjo. Atvykus medikams buvo nuvežta į Kauno klinikas. Ten jai buvo nustatyta stipinkaulio ir alkūnkaulio skeveldrinis lūžis. Buvo atliktos dvi operacijos, ranka sutvirtinta metalinėmis konstrukcijomis. Stacionare gulėjo iki 2023-10-08. Toliau gydymas buvo tęsiamas ambulatoriškai prižiūrint šeimos gydytojui. 2023-12-06 važiavo į Birštono "(duomenys neskelbtini)" sanatoriją reabilitacijai, kuri vyko iki 2023-12-30. Po reabilitacijos keletą kartų buvo daryti tyrimai ir buvo nustatyta, kad rankos kaulai nėra pilnai sugiję, buvo nustatytas 50 procentų nedarbingumas. Draudimo bendrovė neatlygino turtinės žalos, prašė pateikti papildomus dokumentus, kurių gavimas yra apsunkintas dėl sveikatos būklės.
Laiduotojas E. J. parodė, kad su kaltinamuoju pažįstami nuo 2007 m., pažįsta jį kaip lenktynininką, susipažino per čempionatą. Nuo 2020 m. kartu dirba (duomenys neskelbtini). S. vertina kaip jautrų žmogų, jis papasakojo, koks incidentas įvyko. Laiduotojo vertinimu galima pasitikėti kaltinamuoju ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes padaryta veika yra dėl neatsargumo, S. L. reikalinga parama, kad jis neatsiribotų nuo automobilių sporto. Parodytas pasitikėjimas skatintų dalyvavimą sporte, leistų išvengti įvykių. E. J. laiduoja, kad S. L. daugiau nenusikals.
Civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje atstovė V. Š. parodė, kad civilinio atsakovo pozicija yra išdėstyta rašytiniuose paaiškinimuose. Reikalavimas dėl turtinės žalos nėra įrodytas, o neturtinė žala yra atlyginta. 7500 Eur, atsakovo vertinimu yra pakankama suma. Skaičiuojant neturtinę žalą pagal rekomendacijas ji sudaro 6720 Eur. Šiuo atveju, sumokėta daugiau, nes nukentėjusioji buvo netekusi nedarbingumo.
Iš 2023-09-29 Kauno AVPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-09-29, apie 17.00 val. iš Kauno AVPK OVS gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjas partrenkė 25 m. moterį, reikalinga GMP. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje rastas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant žemės gulintis dviratis, šalia jo gulinti moteris, kaip vėliau paaiškėjo, dviratininkė M. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo žiūrinėjama medikų. Šalia jos taip pat stovėjo BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. L., gim. (duomenys neskelbtini). Pastarasis paaiškino, jog eismo įvykis įvyko kuomet jis važiavo (duomenys neskelbtini), pirmąja eismo juosta, kryptimi link (duomenys neskelbtini) bei suko į dešinę, į įvažiavimą, esantį ties adresu (duomenys neskelbtini), kuomet nepastebėjo pėsčiųjų bei dviračių taku važiavusios dviratininkės, kuri įvažiavo į minėtą įvažiavimą, kuriame dviračių takas kerta važiuojamąją dalį bei ją kliudė, dėl ko moteris nukrito ant žemės. Kaip paaiškino S. L., iš didelio streso neprisimena, kuria automobilio vieta jis kliudė dviratininkę. K. bei S. L. blaivumai patikrinti alkoholio kiekio matuokliu, nustatyta, jog abu eismo dalyviai blaivūs. Nukentėjusi moteris GMP brigados buvo išvežta į LSMUL KK SPS (1 tomas, b. l. 75).
Iš 2023-09-29 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta - kelio susikirtimas su dviračių taku, esančiu ties (duomenys neskelbtini). Kelio ženklai galiojimo zonoje - Nr. 413 "Pėsčiųjų ir dviračių takas". Horizontalus ženklinimas Nr. 1.14 (1 tomas, b.l. 29-32). Nubraižytas eismo įvykio vietos planas. Fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 tomas, b. l. 34-44).
2023-09-29 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis "BMW 318", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviratis, fiksuoti transporto priemonių sugadinimai (1 tomas, b.l. 45-74). Automobilio "BMW 318", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra galioja iki 2024-09-06, draustas draudimo bendrovėje "(duomenys neskelbtini)" (1 tomas, b.l. 77-80).
Vairuotojų registro įrašo peržiūroje užfiksuota, jog S. L., gim. (duomenys neskelbtini), turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą (1 tomas, b. l. 78).
2024-02-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2180/2023(02) nurodyta, kad M. K. konstatuota galvos sumušimas, plėštinė žaizda kairiame rieše, odos nubrozdinimai kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame klube, abejose šlaunyse, abejose blauzdose, kairio alkūnkaulio ir kairio stipinkaulio distalinio galo skeveldriniai lūžiai. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir aplinkybėms nėra. Padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 tomas, b.l. 131-133).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos gydytojas-ekspertas J. V. į pateiktus klausimus paaiškino, kad Dalyvumo akte nurodytas 6 (šešiems) mėnesiams nustatytas 50% dalyvumo lygis nėra pagrindas sveikatos sutrikdymo masto perkvalifikavimo sunkesniu, nes jis suteiktas ne tik už eismo įvykio metu patirtos traumos padarinius, bet ir už ankstesniame laikotarpyje patirtą galvos traumą. Be to, eismo įvykyje patirtos rankos traumos pasekoje išliekantis raumenų silpnumas ir funkcijos sutrikimas tebėra gydytini tęstine reabilitacija ir galimai praeis be ilgalaikių pasekmių, būtent tuo ir grindžiamas trumpalaikis, t.y. 6 (šešių) mėnesių trukmės dalyvumo lygio terminas (1 tomas, b. l. 147-148).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-05-28 specialisto išvadoje Nr. 11-837 (24) nurodyta:
1. Eismo įvykio ir susidūrimo mechanizmas, tikėtina, buvo toks. Dviračio vairuotoja važiavo dviračių taku kryptimi link (duomenys neskelbtini). Jai iš kairės automobilio "BMW 318" vairuotojas suko į dešinę į įvažiavimą link teritorijos esančios šalia (duomenys neskelbtini) pastato. Dviračio vairuotoja, važiuodama dviračiu, priekiniu dviračio ratu susidūrė su automobilio "BMW 318" dešinės pusės durų dalimi, esančia šalia galinio dešinės pusės sparno, po to dviračio vairo kairės pusės rankena turėjo kontaktą su automobilio dešinės pusės galiniu sparnu šalia galinio dešinės pusės sparno stiklo, o dviračio priekinės šakės kairė pusė turėjo kontaktą su automobilio "BMW 318" dešinės pusės galiniu sparnu žemiau degalų dangtelio. Po susidūrimo dviratis nuvirto ant važiuojamosios dalies į padėtį, kuri užfiksuota nuotraukose iš įvykio vietos. Po susidūrimo automobilis "BMW 318" buvo sustabdytas padėtyje, kuri užfiksuota nuotraukose.
2. Negalima nustatyti, kokiu greičiu prieš susidūrimą judėjo automobilis "BMW 318" ir kokiu greičiu prieš susidūrimą judėjo dviračio vairuotoja.
3. Negalima nustatyti, kurioje dviračio tako vietoje buvo dviratininkė, kai automobilis "BMW 318" suko iš (duomenys neskelbtini) į įsukimą ir buvo pasisukęs 45 laipsnių kampu.
4. Galima automobilio "BMW 318" judėjimo trajektorija, sukant į dešinę 10 km/h greičiu, iki sustojimo vaizduojama 5 pav., o žemiau jo pateikiama reikšmių lentelė. Apytiksliai 18,5 m. atstumą automobilis iki sustojimo juda apytiksliai 7,3 s. Galima automobilio "BMW 318" judėjimo trajektorija, sukant į dešinę 20 km/h greičiu, iki sustojimo vaizduojama 6 pav., o žemiau jo pateikiama reikšmių lentelė. Apytiksliai 19 m. atstumą automobilis iki sustojimo juda apytiksliai 4,0 s .Galima automobilio "BMW 318" judėjimo trajektorija sukant į dešinę 30 km/h greičiu, iki sustojimo vaizduojama 7 pav., o žemiau jo pateikiama reikšmių lentelė. Apytiksliai 20,6 m atstumą automobilis iki sustojimo juda apytiksliai 3,3 s.
5. Nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų nustatyti dviračio vairuotojos trajektoriją prieš susidūrimą.
6. Negalima nustatyti, ar dviračio vairuotoja turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu, kai jo vairuotojas pradėjo posūkio manevrą.
7. Į šį klausimą atsakyta išvados 2-e punkte.
8. Automobilio "BMW 318" vairuotojas, sukdamas į dešinę į Įvažiavimą link teritorijos, esančios šalia (duomenys neskelbtini) pastato, sudarė kliūtį dviračio vairuotojai, važiuojančiai link (duomenys neskelbtini).
9. Automobilio "BMW 318" vairuotojo veiksmai, - sukdamas į dešinę iš (duomenys neskelbtini) į teritoriją, esančią prie (duomenys neskelbtini) pastato, nepraleido jam iš dešinės kelio važiuojamąją dalį kertančios dviračio vairuotojas ir su ja susidūrė, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Dviračio vairuotojos veiksmai, - kirsdama įvažiavimą į šalia kelio esančią teritorija, susidūrė su jai iš kairės į teritoriją, esančia prie (duomenys neskelbtini) pastato judančiu automobiliu "BMW 318", - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykiu.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2023-10-04 specialisto išvadoje Nr. T-A 5081/2023(01) nurodyta, jog M. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 tomas, b. l. 86).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas S. L. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, dėl kurio įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, pasitvirtino.
Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis S. L. savo kaltę visiškai pripažino, ją taip pat patvirtina duomenys, užfiksuoti nukentėjusios parodymų, įvykio vietos apžiūros, specialisto apklausos protokoluose, specialisto išvadoje. Juos įvertinus konstatuotina, kad S. L. kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, kadangi jis, vairuodamas automobilį suko į dešinę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nors galėjo ir turėjo tai padaryti. Kilusius padarinius – nukentėjusiojo nesunkų sveikatos sutrikdymą – ir priežastinį ryšį tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių patvirtina specialisto išvada.
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis S. L. 2023 m. rugsėjo 29 d., apie 15.15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 318“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 103 punkto reikalavimą tuo, kad išvažiuodamas iš kelio į šalia esančią teritoriją, nedavė kelio, t. y. sudarė kliūtį dviračių taku - iš dešinės pusės tiesiai dviračiu važiavusiai M. K. ir su ja susidūrė, tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu dviračio vairuotoja M. K. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. L. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Baudžiamojoje byloje gautas E. J. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį S. L. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Kaltinamasis S. L. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis), neteistas, pensininkas, Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filialo Aleksoto skyriuje nesilankė, Respublikiniame priklausomybės centre neregistruotas. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, sutiko atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir turtinę žalą. Taigi, sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 punktuose yra nustatytos, o atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstatas neskirtinas.
Įvertinus kaltinamojo S. L. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdyto nusikaltimo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje S. L. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Bylos duomenys patvirtina, jog E. J. yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, su kaltinamuoju bendrauja visais gyvenimo klausimais, dirbantis, teigiamai charakterizuojamas, jis gali daryti teigiamą įtaką S. L., laiduoja, kad S. L. ateityje nusikaltimų daugiau nedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad E. J. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo draugui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį S. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą E. J. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.
Nukentėjusioji M. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 12500 eurų neturtinės žalos, 500 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 1100 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo solidariai iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo S. L.. Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Ilgą laiką negalėjo pasirūpinti savimi ir sūnumi, negalėjo dirbti mėgstamo darbo, pusę metų buvo nustatytas 50 procentų darbingumas. 7500 eurų neturtinės žalos atlygino AAS „(duomenys neskelbtini)“, tačiau prašo papildomai priteisti 12500 eurų neturtinės žalos, nurodydama, kad visą jam padarytą neturtinę žalą vertina 20000 eurų.
Turtinę žalą sudaro 500 eurų, iš kurių 400 eurų – už sugadintą dviratį ir 100 eurų už sugadintus rūbus.
Civilinis atsakovas AAS „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad nukentėjusiajai atlygino 7500 eurų neturtinę žalą, gydymosi išlaidas – 260,93 eurų ir 1038,36 eurų negautas pajamas ir laikė, kad pilnai įvykdė savo prievolę dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės reikalavimas priteisti papildomai 12500 eurų neturtinės žalos atlyginimo prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams ir neatitinka susiformavusios teisinės praktikos. Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą civilinis atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė tokią žalą pagrindžiančių dokumentų, todėl prašė ieškinį atmesti.
Kaltinamasis S. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog sutinka atlyginti nukentėjusios reikalaujamą turtinę žalą, kurios neatlygino draudimo bendrovė – 500 eurų. Ši suma nėra per didelė ir tai, kad nukentėjusioji neišsaugojo drabužių įsigijimo dokumentų, neatima iš jos teisės reikalauti žalos atlyginimo. Dviračio sugadinimai yra fiksuoti eismo įvykio vietos apžiūros metu. Prašoma priteisti suma atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai priteistinas iš kaltinamojo S. L..
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, civilinės atsakomybės vairuojant transporto priemonę draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Teismas, atsižvelgęs į nukentėjusios po eismo įvykio sužalojimo laipsnį, dvasinius išgyvenimus, įvertinęs rekomendacijas, kuriomis civilinio atsakovo buvo apskaičiuotas ir išmokėtas neturtinės žalos dydis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad neturtinės žalos suma -7500 eurų yra nustatyta teisingai, atitinka susiformavusią teismų praktiką, todėl civilio ieškinio dalis dėl papildomų 12500 eurų priteisimo neturtinei žalai atlyginti netenkintina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusios atstovui sumokėtą 1100 eurų sumą už teisinę pagalbą atstovaujant jos interesus pirmosios instancijos teisme, teikiant į bylą dokumentus patvirtina teismui pateikti pinigų priėmimo kvitai. Ši suma atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl nukentėjusios reikalavimas priteisti iš kaltinamojo 1100 eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti yra tenkintinas.
Kompaktinis diskas su nuotraukomis iš eismo įvykio vietos paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 293 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu
nusprendžia:
S. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojo E. J. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti S. L., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti E. J., kad jis gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti M. K. iš S. L. 500 Eur (penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Kompaktinį diską su nuotraukomis iš eismo įvykio vietos palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad proceso dalyviai turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.