Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

Kybartų pataisos namų atstovams Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistui D. P. ir Sveikatos priežiūros tarnybos skyriaus vedėjai A. B.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria tenkintas Kybartų pataisos namų teikimas ir nuteistasis R. L. atleistas nuo likusios paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dėl ligos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės, kurios vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrintos ir skirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, paskirta bei neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė nustatyta 17 metų laisvės atėmimo, pirmus 7 metus atliekant kalėjime, likusius pataisos namuose. Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (2 veikos), ir BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika ir paskirta 200 MGL (7532 eurų) bauda; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių 27 (dvidešimt septynioms) dienoms ir 200 MGL (7532 eurų) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 9 d.Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 25 d. gautas Kybartų pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 23 d. teikimas Nr. 1/2-5250 dėl nuteistojo R. L. atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos.Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi Kybartų pataisos namų teikimas tenkintas – nuteistasis R. L. dėl ligos atleistas nuo atlikimo terminuotos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu. Teismas konstatavo, kad įvertinus pateiktame sveikatos būklės patikrinimo akte nurodytus duomenis, išklausius paaiškinimus, atsižvelgiant į ligos pobūdį, darytina išvada, kad dėl nustatytų ligų R. L. yra per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę esamomis sąlygomis. Atsižvelgiant į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį (atlikęs daugiau kaip trečdalį laisvės atėmimo bausmės), nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei į nuteistojo R. L. ligos pobūdį, sunkumą (liga nepagydoma), teismas sprendė, kad yra pagrindas nuteistąjį atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos.Skunde Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – Kybartų pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 23 d. teikimą Nr. 1/2-5250 atmesti.Skunde nurodo, kad teismo nutartis yra neaiški bei neatitinkanti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo reikalavimų, t. y. kad teismo nutartyje negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam sprendimui priimti. Taigi lieka neaišku kaip teismo nutartyje nurodyta nuteistojo liga įtakoja jo gyvenimo kokybę. Teismo argumentai negali būti pagrindas asmenį atleisti nuo bausmės, net jei galbūt jis ir serga nepagydoma liga, nes nutartyje liko neaptarta nusikaltimų sunkumas, nuteistojo asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu ir neatliktos bausmės laikas. Iš teismo sprendimo lieka neaišku ar nuteistajam atlikti bausmę yra per sunku, kokios ligos gydymo galimybės įkalinimo įstaigoje, koks galimas poveikis kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Skunde taip pat nurodo, kad dėl nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu priimant sprendimą teismas neįvertino to, kad nuteistojo liga pastarajam nesutrukdė bausmės atlikimo metu aktyviais veiksmais padaryti vidaus tvarkos pažeidimus – 2009 m. kovo 13 d. ir 2009 m. liepos 13 d. nevykdė administracijos nurodymų, 2010 m. balandžio 6 d. turėjo mobiliojo ryšio telefoną, 2011 m. sausio 25 d. ir 2012 m. rugsėjo 13 d. disponavo draudžiama programine įranga, 2013 m. gruodžio 31 d. padarė kitus pažeidimus.Skunde teigia, kad nutartyje neįvertinta ir ta aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu liga nesutrukdė nuteistajam aktyviai dalyvauti domino turnyre, aktyviai dalyvauti individualioje darbinėje augalų auginimo veikloje, gerai atlikti gerbūvio darbus, aktyviai dalyvauti įgyjant apdailininko statybininko specialybę bei dalyvauti jogos užsiėmime. Kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai nuteistajam atlikti bausmę yra per sunku. Be to, akivaizdu, kad nuteistojo liga niekaip neįtakoja kartu kalinčių asmenų sveikatos, t. y. liga neužkrečiama. Vertinant neatliktosios bausmės dalį pagrįstai galima teigti, kad nuteistąjį atleidus nuo bausmės nebus pasiekti bausmės tikslai – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.Atsiliepime į skundą nuteistasis R. L. prašė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.Nagrinėjant skundą teismo posėdžio metu prokuroras Darius Valkavičius prašė skundą tenkinti. Nuteistojo R. L. atstovė L. R. prašė skundą atmesti.Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus skundas tenkinamas.BK 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką.2017 m. birželio 21 d. Sveikatos būklės patikrinimo akte Nr. 60-6 konstatuota, kad R. L. būklė atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Sunkių nepagydomų ligų sąrašo IV skyriaus 18 punktą, t. y., jam nustatytas visiškas aklumas (b. l. 5–6).Tačiau pažymėtina, kad atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą sąrašą. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Teismo posėdžio metu Kybartų pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos skyriaus vedėja A. B. paaiškino, kad aklą žmogų mes įsivaizduojame vaikštantį su lazdele, bet su nuteistuoju R. L. taip nėra, jis ateina pas ją savarankiškai, pats asmeniškai perskaito ir pasirašo dokumentus, jai nereikia dokumentų perskaityti, kad asmuo būtų supažindintas su dokumentų turiniu. Žmogus, kuris turi sveikatos sutrikimų, lėtinių ligų jau pačioje visuomenėje susiduria su nepatogumais, tai įkalinimo įstaiga šiuo atveju nemano, kad nustatyta liga apsunkina patį nuteistojo gyvenimą. Nuteistajam yra patiekiamas maistas, patalynė, suteikiama pagalba, jis gauna socialinę pagalbą. Pataisos namuose nėra paskirtas atskiras asmuo, kuris nuteistąjį lydėtų, prižiūrėtų, rūpintųsi juo, kadangi pats nuteistasis dėl to nesikreipė. Nuteistasis pas ją ateidavo vienas, be palydos, nėra mačiusi, kad kas jį atlydėtų. Nuteistasis nusiskundimų, kad jam per sunku apsitarnauti, nusiprausti, pavalgyti dėl savo ligos, nėra išreiškęs.Teismo posėdžio metu Kybartų pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistas D. P. paaiškino, kad jis yra būrio specialistas, kuriame gyvena nuteistasis R. L.. Nuteistasis pas jį į kabinetą ateina be pagalbos, pats atneša prašymus, pasirašo žurnale, nuteistasis niekada nesiskundė, kad jam yra per sunku atlikinėti bausmę, taip pat jis yra matęs R. L. sportuojantį, jam netekę matyti, kad nuteistąjį kas vedžiotų, ar kad jis vaikščiotų apgraibomis. Nuteistasis užsiima individualia darbine veikla – daržininkyste, jokių problemų vykdant adaptacijos programą nekilo. Nuteistasis laikosi jam sudaryto pataisos plano – lanko kompiuterinio raštingumo tobulinimo programą, jogos užimtumą, dalyvauja socialiniame projekte „Žalioji oazė“, lanko pilietiškumo ugdymo programą, dalyvauja visuomenės sveikatos paskaitose, lankosi socialinių įgūdžių programoje, laikosi nustatytos tvarkos ir nepažeidinėja elgesio taisyklių.Aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam R. L. laisvės atėmimo bausmę atlikti yra per sunku. Kaip matyti iš Kybartų pataisos namų darbuotojų paaiškinimų, taip pat Kybartų pataisos namų direktoriaus pateiktos informacijos (b. l. 184), R. L. gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, jam nėra reikalinga papildoma kitų asmenų pagalba, jam gali būti taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnyje numatytos nuteistųjų pataisos priemonės – laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas. Nustatyta, kad R. L. be kitų asmenų pagalbos vaikšto, skaito, dalyvauja jogos užsiėmimuose, socialiniuose projektuose, užsiima individualia sportine veikla, mokosi, ir tą daryti jam nėra sunku. Nustatyta, kad nuteistasis R. L. pats savimi gali pasirūpinti, jam nereikalinga pašalinio žmogaus pagalba, priežiūra kasdieninėje buityje, jis pats gali apsitarnauti, gali judėti be kitų asmenų pagalbos, orentuojasi erdvėje. Nustatyta, kad jis nėra absoliučiai aklas, o regėjimo aštrumas nėra lygus nuliui. Teismas neturi pagrindo manyti, kad R. L. atlikinėti laisvės atėmimo bausmę ir gyventi pataisos namuose dėl ligos yra sunkiau, nei gyventi laisvėje. Iš bylos duomenų matyti, kad R. L. bausmę atlieka už kelių, tame tarpe labai sunkių, sunkių, apysunkių nusikaltimų padarymą, jam dar liko atlikti daugiau nei penkeri metai laisvės atėmimo bausmės, o lygtinis paleidimas dėl jo padarytų nusikalstamų veikų pataisos namuose negali būti taikomas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis padarė naują nusikalstamą veiką, bausmės atlikimo metu baustas už vidaus tvarkos pažeidimus, taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo bausmės, įvertina ir šias aplinkybes, kurios rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad nuteistojo asmens byloje yra duomenų teigiamai charakterizuojančių R. L., tačiau tie duomenys neturi lemiamos įtakos teigiamam sprendimui priimti ir teikimui tenkinti. Tie duomenys nenusveria kitų aplinkybių, kurioms esant nėra pagrindo taikyti BK 76 straipsnį ir nuteistąjį atleisti nuo bausmės dėl ligos. Vertinama ir ta aplinkybė, kad nuteistojo sunki nepagydoma liga kitų kartu kalinčių nuteistųjų sveikatai poveikio neturi, kadangi nėra užkrečiama, todėl atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, atsižvelgiant į kitų nuteistųjų interesus, pagrindo taip pat nėra. Teismo nuomone tai, kad tam tikromis sunkiomis nepagydomomis ligomis sergantys asmenys privalo atlikti laisvės atėmimo bausmes, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos tų asmenų konstitucinės teisės, kad asmenys pažeidžiant jų orumą yra kankinami ar su jais kitaip nežmoniškai elgiamasi, kadangi šios aplinkybės yra nustatinėjamos kiekvienu atveju atskirai. Šiuo atveju nuteistojo tolimesnis laisvės bausmės atlikimas, teismo vertinimu, nebus nei kankinamas, nei žiaurus elgesys su nuteistuoju. Nesurinkta duomenų, kad nuteistajam dėl ligos paskirtą bausmę atlikti yra per sunku.Atsiliepime į skundą nuteistasis R. L. nurodo, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Dariaus Valkavičiaus skunde keliami nauji argumentai ir tai, kad Kauno apygardos prokuratūra proceso eigoje pakeitė poziciją, neabejotinai leidžia manyti, kad tenkinus skundą gali būti pažeistos jo objektyvaus nešališkumo garantijos. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad prokuroro, kaip ir kitų BPK 57 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo proceso dalyvių, nušalinimas siejamas su konkrečiais baudžiamojo proceso įstatyme numatytais pagrindais. Vien tai, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius skunde pateikė naujus argumentus ir pakeitė anksčiau pareikštą prokuratūros poziciją dėl Kybartų pataisos namų teikimo, neduoda jokio pagrįsto pagrindo teigti, jog prokuroras buvo šališkas. Teismas pabrėžia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras atlieka įstatymo jam paskirtą valstybinio kaltintojo vaidmenį ir tai, kad jo palaikoma pozicija neatitinka nuteistojo pasirinktos pozicijos, nesudaro pagrindo jį laikyti šališku.Daroma išvada, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas neįvertino visų aplinkybių, kurias būtina vertinti sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo bausmės dėl ligos, padarė nepagrįstas išvadas, kad yra pagrindas nuteistąjį R. L. atleisti nuo bausmės dėl ligos, priėmė neteisingą sprendimą. Prokuroro skunde pateikti argumentai, jog apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, yra teisingi, jie patvirtinti bylos duomenimis.Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus skundas tenkinamas, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – Kybartų pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 23 d. teikimą Nr. 1/2-5250 atmesti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus skundą tenkinti.

Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą:

Kybartų pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 23 d. teikimą Nr. 1/2-5250 dėl nuteistojo R. L. atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos atmesti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.