Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai O. Z. ir suinteresuotam asmeniui M. G.,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio ir suinteresuotų asmenų UAB „Circle K Lietuva“ ir UADB „C. V. I. G.“ atstovams,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Vilniaus r., Zujūnų k., Buivydiškių g. 9, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistas A. Š. surašė O. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau-protokolas) 2016-06-22 Nr. 10P-64305738-16, kuriame nurodė, jog O. Z. 2016 m. kovo 27 d., apie 21.30 val., Vilniuje, A.P. K. g. 32 A, vairavo automobilį ,,H. C.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė) neturėdama teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologinės sąlygas, nesuvaldė automobilio ir kliudė apšvietimo stulpą bei jį sugadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 9., 127., 222. punktų reikalavimus. Surašant protokolą O. Z. veiksmai kvalifikuoti pagal LR administracinio teisės pažeidimo kodekso ( toliau-ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį (b.l. 1). Vilniaus r. apylinkės teismo 2016-09-06 nutartimi administracinės nuobaudos skyrimo 6 mėnesių terminas pratęstas iki 2017-03-26 (b.l. 67).

Liudytoja A. B. parodė, kad yra O. Z. pažįstama. Paties įvykio ji nematė. Po to įvykio kitą dieną, t.y. kovo 28 d. ji matė automobilį. Apie surašytą protokolą sužinojo, kai praėjo keletą dienų po eismo įvykio. Ant automobilio bamperio akivaizdžių įbrėžimų nebuvo, nebent jie buvo labai nematomi, menki. O. Z. jai pasakojo apie eismo įvykį, kad ji važiavo su V. T. ir vairuodama užvažiavo ant gatvės bordiūro. Ji sakė, kad jokio stulpo neužkliudė, kad jaudinosi daugiau dėl transporto priemonės važiuoklės (b.l. 45, 50-51).

Liudytoja J. A. parodė, kad dirba degalinės ,, Statoil“ vadove. 2016-03-28 atėjusi į darbą darbuotoją D. Ž. pranešė apie apgadintą apšvietimo stulpą. Buvo atlikti apgadinto apšvietimo stulpo pakeitimo darbai ir iš draudimo bendrovės ji gavo pranešimą dėl žalos atlyginimo. Vaizdo įraše sugadinto stulpo nesimato, nes vaizdo kamera neapima tos vietos. Vaizdo kamera užfiksavo, kad pravažiuojant šitam automobiliui iš jo iškrenta kažkokia tai dalys. Ji darydama apgadinto apšvietimo stulpo nuotraukas nematė jokių dažų ant jo (b.l. 45, 51-52).

Liudytojas, suinteresuotas asmuo M. G. parodė, kad automobilis ,,H. C.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Paties eismo įvykio jis nematė. Iki eismo įvykio jis davė transporto priemonę vairuoti O. Z., žinodamas, kad ji neturi teisių vairuoti transporto priemones. Apie eismo įvykį O. Z. pasakojo, kad vairuodama automobilį užvažiavo ant bordiūro. Apžiūrėjus automobilio nuotraukas esančios b.l. 31 jis mato, kad nuotraukose pavaizduota, jog ant automobilio bamperio yra atsilupę dažai. Tas dažų atsilupimas buvo ir iki eismo įvykio kuris atsirado nuo automobilio eksploatavimo. Dėl kairės pusės bamperio deformacijos jis paaiškino, kad bamperis buvo keistas iki eismo įvykio, t.y. pastatytas kitas ne originalus bamperis, todėl yra šita deformacija (b.l. 45, 52).

L. V. T. parodė, kad 2016-03-27 jis paprašė O. Z. nuvežti jį pas pažįstamus. Transporto priemonę vairavo O. Z., o jis sėdėjo šalia keleivių sėdinėje. Prie degalinės O. Z. nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant vejos. Automobilis sustojo vejoje. Ji išlipo iš transporto priemonės, apsižiūrėjo, suprato, kad nieko neapgadino ir išvažiavo toliau. Jis žinojo, kad transporto priemonė priklausė M. G., kuris leido vairuoti jo transporto priemonę. Prie degalinės O. Z. nieko neapgadino. Apgadintas apšvietimo stulpas buvo apie 3 m. nutolęs nuo tos vietos kur automobilis išvažiavo pro bordiūrą į asfaltą. Kadangi nieko neapgadino, todėl apie eismo įvykį policijai ir nepranešė (b.l. 45, 53).

Eismo įvykio vietos schemoje nustatyta, kad yra užfiksuotos automobilio padangų važiavimo žymės ant vejos kurie yra nutolusios nuo apgadinto apšvietimo stulpo (b.l. 6).

Liudytojas G. T. parodė, kad dirba kelių policijoje, palaiko savo tarnybinį pranešimą. 2016-03-27 buvo gautas iškvietimas iš „Statoil“ degalinės. Kai atvažiavo matėsi įlenktas apšvietimo stulpas. Ten buvo liudytojas, kuris papasakojo, kad matė transporto priemonę, kurį užvažiavo ant vejos atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir išvažiavo. Jis nurodė transporto priemonės markę ir valstybinį numerį. Eismo įvykio apšvietimo stulpo apžiūros akto nepildė. Apšvietimo stulpas buvo sumontuotas ant vejos. Prie apšvietimo stulpo ant vejos matėsi žymės nuo automobilio padangų (b.l. 60, 64-65).

Liudytojas A. R. parodė, kad dirba kelių policijoje, palaiko savo tarnybinį pranešimą. 2016-03-27 buvo gautas iškvietimas iš „Statoil“ degalinės, kad iš eismo įvykio pasišalino transporto priemonė. Jų pasitiko pranešėjas apie eismo įvykį kuris atsisakė pateikti savo duomenys. Pranešėjas matė, kad pirmą eismo juosta važiavo autobusas, antra eismo juosta važiavo automobilis, kuris staigiai pasuko į šalį. Atstumas nuo stulpo iki matomų žymių ant vejos yra nuo 3 iki 5 metrų. Kaip paaiškino pranešėjas automobilis užvažiavo ant vejos, apsisuko degalinės teritorijoje, išvažiuojant iš teritorijos atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir išvažiavo iš degalinės. Prie apšvietimo stulpo buvo transporto priemonės dalių. Apšvietimo stulpas buvo juo apžiūrėtas, bet jis nefotografavo ir atskiro apžiūros dokumento nepildė. Nepavyko nustatyti, dėl kokios priežasties buvo apgadintas apšvietimo stulpas (b.l. 118-119).

Liudytoja D. Ž. parodė, kad tą naktį dirbo degalinėje „Statoil“. Į degalinę „Statoil“ užėjo vaikinai, kurie pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus, nes jie matė eismo įvykį. Tada ji paskambino šios degalinės vadovei ir paklausė, ar reikia rašyti pareiškimą dėl apgadinto apšvietimo stulpo. Ar tas apšvietimo stulpas buvo anksčiau įlenktas ji nepastabėjo. Eismo įvykio nematė ir negali teigti, kad būtent tada buvo apgadintas apšvietimo stulpas. Ji nebuvo išėjusi į vietą kur buvo apgadintas apšvietimo stulpas, nes darbo metu yra draudžiama išeiti iš degalinės patalpų. Pro langą eismo įvykio vieta yra matoma, bet naktį ten nieko nesimatė. Po eismo įvykio apšvietimo stulpas švietė. Apie tai, kad už vairo sėdėjo mergina ir apie kitą informaciją jai pasakė tie vaikinai (b.l. 118-120).

Liudytojas nepilnametis A. J. parodė, kad buvo eismo įvykio vietoje. Jis matė, kad automobilis buvo užšokės ant bordiūro ir judėjo pro veją. Vairavo automobilį mergina su tamsiais plaukais. Eismo įvykio vietoje su juo kalbėjo policijos pareigūnai. Galimai surašant pareiškimą nurodė automobilio valstybinį numerį, dabar neatsimena. Jeigu pranešime parašyta, kad įvažiavo į stulpą, reiškia taip ir buvo. Įvykio vieta buvo apšviesta. Matėsi, kad buvo „Mazda“ automobilis, galėjo būti ir „Tojota“. Nematė, ar policijos pareigūnai braižė kokias nors schemas. Automobilio padangų pėdsakų nepastebėjo. Jis parodė pareigūnams dalys, kurios iškrito iš automobilio ir išėjo. Negali tiksliai tvirtinti, kad matomas atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Galimai jam pasirodė, kad matomas automobilis įvažiavo į apšvietimo stulpą (b.l. 127-129).

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pakirta eismo įvykio ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro eismo įvykio ekspertizės akte 2017-02-07 Nr. 11-2482 (16) nurodyta, kad transporto trasologinis - eismo įvykio tyrimas buvo atliktas pagal tyrimui pateiktoje medžiagoje esančius užfiksuotus faktinius duomenis, t. y. gretinant pėdsakus ant automobilio ir objekto, taip pat vertinant jų pobūdį, padarymo būdą ir lokalizaciją. Šiuo atveju automobilio „H. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų, kurie nurodytų į kontaktą su kitu objektu, o būtent su gatvės apšvietimo stulpu, tyrimui pateiktoje medžiagoje neužfiksuota ir nuotraukose nematyti. Ant apšvietimo stulpo jokių į išorinių jėgų poveikį, o būtent į nutartyje nurodytomis aplinkybėmis į automobilio „H. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkimą, nurodančių pėdsakų taip pat nėra. Todėl, apibendrinant išdėstytą aukščiau, pagal ekspertiniam tyrimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, kad apšvietimo stulpas buvo apgadintas automobiliu „H. C.“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties negalima nagrinėti eismo įvykio - apšvietimo stulpo sugadinimo automobiliu „H. C.“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybių. Nėra pagrindo teigti, kad apšvietimo stulpas buvo apgadintas automobiliu „H. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 137-139).

N. O. Z.kaltė dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės juos vairuoti buvo vertinama ir kita bylos medžiaga (b.l. 3-5, 7-31, 47-48, 73-107, 109-117).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-990/2006; 2010-06-18 nutartis byloje Nr. N63-781/2010; 2012-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N261 -1202/2012). Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ((duomenys neskelbtini) str.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamoje byloje O. Z. neneigia, kad vairuodama automobilį užvažiavo ant bordiūro, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo ir supratusi, kad nieko nekliudė, išvažiavo. Tačiau neginčytinų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad būtent O. Z. vairuodama sukėlė eismo įvykį, t.y. užvažiavo ant gatvės apšvietimo stulpą, nėra. Netiesioginių įrodymų, kurie tik sudaro pagrindą daryti prielaidai dėl pažeidimą padariusio subjekto, nepakanka pagrįsi išvadai, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą padarė būtent O. Z.. Liudytojas A. J., kuris pranešė policijai apie eismo įvykį, teismo posėdyje nurodė, kad negali tiksliai tvirtinti, kad automobilis atsitrenkė į gatvės stulpą. Galimai jam pasirodė, kad automobilis įvažiavo į apšvietimo stulpą. Kitų eismo įvykį mačiusių liudytojų nebuvo. Todėl išnaudojus visas galimas tyrimo teisme galimybes ir įvertinus byloje surinktus įrodymus bei vadovaujantis principu, kad visos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas pripažįsta, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka daryti vienareikšmiškai išvadai dėl O. Z. kaltės padarius (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Todėl bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jos veikoje šios administracinio teisės pažeidimo sudėties ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas).

O. Z. taip pat buvo kaltinama tuo, kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdama KET reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant E. Š. straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs O. Z. paaiškinimai jog ji nepajuto jokio kontakto su apšvietimo stulpu, negirdėjo pašalinių garsų. Ji patikrinusi automobilį jokių apgadinimų duodančių pagrindą daryti išvadą, kad automobilis užvažiavo ant apšvietimo stulpą, nerado. Taigi nenuginčytas ir nepaneigtas O. Z. paaiškinimas byloje, kad jos vairuojamas automobilis neužvažiavo ant apšvietimo stulpo. Teismas daro išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog O. Z. iš įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai ir tikslingai siekdama išvengti atsakomybės.

Administracinių teisės pažeidimų teisenoje visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šio principo taikymas galimas tik po to, kai išnaudojamos visos galimybės minėtas abejones pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N62-156/2009, N575-2181/2009). Daroma išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra išnaudotos visos galimybės nustatytiems prieštaravimams bei abejonėms pašalinti. Esamos abejonės dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įvertinamos jo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2424/2010).

Byla dalyje dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies numatyto pažeidimo – pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, yra nutrauktina, nesant šio pažeidimo sudėties.

Tačiau veiksmai – kad O. Z. vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti, atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius, todėl pažeidimo esmei esant įrodytai, jos veika kvalifikuotina pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). O. Z. pripažino padariusi pažeidimą, numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, gailisi ir jos kaltė įrodyta dėl šio teisės padarymo įrodyta.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK kurio 424 straipsnio 2 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje (toliau-Įstatymas) nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ATPK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

V. Į. 3 straipsniu, (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, nes už administracinio teisės pažeidimo padarymą nėra numatytas administracinis areštas. Atsižvelgiant į tai, O. Z. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį.

O. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji pripažino teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnio 1 dalyje nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį, ir pavojingumą visuomenei, į pažeidėjos asmenybę ir turtinę padėtį, į tai, kad administracine tvarka bausta, kad yra jos atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl jai skirtina minimali (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje esanti nuobauda - 300 Eur bauda (b.l. 2, 32).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 675 straipsniu, administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

O. Z. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje ir paskirti 300 Eur (trijų šimtų) baudą.

O. Z. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A.15.-169-269/2017 dalyje pagal požymius administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, nenustačius šių administracinių teisės pažeidimų požymių sudėties.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, Vilniaus r. apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A.15.-169-269/2017 bei pažeidimo identifikuojantį Nr. ROIK: 16059039731.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.