- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e1-1769-1135/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41693-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. G. 2024 m. spalio 23 d., apie 13:46 val., (duomenys neskelbtini) kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARTB-098 (patikros sertifikato Nr. 2139105, galioja iki 2024 m. lapkričio 7 d.), 2024 m. spalio 23 d., 13:48 val., jam buvo nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, 14:05 val. nustatytas 2,12 promilės neblaivumas, vairavo UAB „A.“ priklausančius krovininį automobilį „Scania G 420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su prie jo prikabinta puspriekabe „Stas S300CX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis P. G. kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, parodė, kad jis dirbo įmonėje UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), jam priskirtu krovininiu automobiliu „Scania G 420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) vežiojo įvairius krovinius. 2024 m. spalio 23 d. šiuo automobiliu vežė krovinį. Jis jautė stiprų danties skausmą ir, norėdamas jį numalšinti, išgėrė 2 ar 3 skardines alaus. Važiuodamas jautėsi gerai, išgerto alkoholio poveikio nejuto. Vienu metu jis siekė pasiimti mobiliojo ryšio telefoną ir tuo metu savo vairuojamu krovininiu automobiliu galėjo šiek tiek išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, kas kitiems keliu važiuojantiems vairuotojams galėjo sukelti įtarimų dėl jo blaivumo. (duomenys neskelbtini) rajone automagistralėje jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie iš karto prie jo vairuojamo automobilio priėjo su alkotesteriu. Jis prisipažino, kad alkoholį vartojo, tik nustebino, kad buvo nustatytas toks didelis jo girtumas. Jis negali paaiškinti tokio savo elgesio priežasčių. Supranta, kad praras teisę vairuoti. Taip pat supranta, kad dėl jo padaryto nusikaltimo bus taikoma baudžiamojo poveikio priemonė ir konfiskuojama jo vairuotos transporto priemonės vertė, kadangi tai ne jam priklausanti transporto priemonė. Papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į jo vairuotos transporto priemonės didelę vertę, jis prašo teismo nekonfiskuoti iš jo tokios didelės pinigų sumos, kadangi po savo padaryto nusikaltimo jis neteko darbo. Jo darbai visuomet buvo susiję su vairavimu, tad dabar jis negalės naujo darbo artimiausiu laiku susirasti. Dėl silpnos sveikatos ir amžiaus jis negali greitai persikvalifikuoti ir susirasti kitokio pobūdžio darbo (e. b. l. 58-61, 67-69).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.
Liudytoja D. Š. paaiškino, kad 2024 m. spalio 23 d. dirbo kartu su Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK RS vyresniuoju tyrėju E. S., kai apie 13:00 val. gavo budėtojo pranešimą apie tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) į magistralę išvažiuoja krovininis automobilis, kurio vairuotojas prieš tai buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo pusę. Jie atvyko prie (duomenys neskelbtini) ribose esančio išvažiavimo į kelią (duomenys neskelbtini) ir laukė pranešime nurodyto vilkiko. Jam pravažiavus pasivijo vilkiką, įjungė raudonos, mėlynos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą ir į sustabdė. Važiuojant paskui vilkiką buvo galima įtarti, kad jo vairuotojas galimai neblaivus, kadangi jam sunkiai sekėsi išlaikyti vilkiką savo eismo juostoje. Priėjus prie vilkiko, viruotojo vietoje sėdėjo vienas asmuo - P. G.. Matėsi, kad jis neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu P. G. buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas. Vilkiko vairuotojas P. G. su tikrinimo rezultatais sutiko, neneigė, kad yra vartojęs alkoholį. P. G. buvo sulaikytas ir išvežtas į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK areštinę. P. G. turėjo teisę vairuoti, vilkiko ir puspriekabės dokumentai buvo tvarkingi. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas P. G. vairuotojo pažymėjimas (e. b. l. 41-44).
Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos D. Š. 2024 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. spalio 23 d., apie 13:11 val., gavo Šiaulių apskrities VPK budėtojo pranešimą apie tai, kad keliu (duomenys neskelbtini) važiavo sunkvežimis, nusukęs link (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Apie 13:25 val., jis atvyko prie (duomenys neskelbtini) ribose esančio išvažiavimo į kelią (duomenys neskelbtini). Apie 13:46 val. buvo pastebėtas pro juos pravažiuojantis pranešime nurodytas vilkikas „Scania G 420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris tempė puspriekabę. Sustabdžius sunkvežimį nustatyta, kad jį vairavo P. G.. Alkoholio kiekio matuokliu pirmu tikrinimu 13:48 val. jam buvo nustatytas 2.16 prom., o antru tikrinimu 14:05 val. 2.12 prom. girtumas (e. b. l. 5-8).
2024 m. spalio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini) km., kur stovi raudonos spalvos vilkikas „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Keleivio pusėje yra 5-ios tuščios alaus „Švyturio ekstra“ skardinės, tuščias alaus „Tauras“ plastikinis butelis. Ant grindų esančiame popieriniame maiše yra šiukšlės, tarp kurių tuščias stiklinis degtinės „Esbjaerg vodka“ butelis. Tarp keleivio ir vairuotojo sėdynių grindų yra pirkinių maišas, kuriame pakuotė alaus „Švyturio ekstra“ su 5 vnt. pilnų alaus skardinių. Prie pirkinių maišo yra tuščia alaus „Švyturio ekstra“ skardinė. Įvykio vietos apžiūros metu paimta: 1) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); 2) automobilis „Scania G420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3) puspriekabė STAS S300 CX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9-11, 12-25).
2024 m. spalio 23 d. pakvitavime nurodyta, kad vilkikas „Scania G420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė „STAS S300 CX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti UAB „A.“ savininkui A. J. (e. b. l. 35-36).
2024 m. spalio 24 d. Informacijoje apie kelių transporto priemone iš VĮ „Regitra“ nurodyta, kad krovininio automobilio „Scania G420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju – savininku yra UAB „A.“, kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 28).
2024 m. spalio 24 d. Informacijoje apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ nurodyta, kad puspriekabės „STAS S300 CX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju – savininku yra UAB „A.“ (e. b. l. 29).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad 2012 metų gamybos krovininio vilkiko „Scania G420“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 17 720 eurų (su PVM) (e. b. l. 33).
2024 m. spalio 24 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad P. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas, buvo atliktas tikrinimas prietaisu Alcotest 7510, Nr. ARTB-0098. Pirmasis tikrinimas atliktas 13:48 val., nustatytas 2,16 promilių girtumas, antras tikrinimas atliktas 14:05 val., nustatytas 2,12 promilių girtumas. P. G. su tikrinimo rezultatais sutiko (e. b. l. 37).
Patikros sertifikate Nr. 2139105 nurodyta, kad 2024 m. gegužės 8 d. atlikta alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARTB-0098 patikra. Patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. lapkričio 7 d. (e. b. l. 38).
BK 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamojo kaltė, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, vairavus transporto priemonę, esant nustatytam didesniam nei 1,51 promilių neblaivumui, visiškai įrodyta anksčiau išdėstytų įrodymų visuma: kaltinamojo prisipažinimu, liudytojo parodymais, neblaivumo nustatymo aktu ir kitais byloje esančiais įrodymais. Iš išdėstyto, konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti 54 MGL (2700 eurų) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis bausmę sumažinti 1/3. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti transporto priemonės „Scania G 420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią P. G. pinigų sumą – 17720 eurų.
Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka ir su siūloma bauda, jos dydžiu (e. b. l. 98-99).
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, nesukėlęs sunkių padarinių, tačiau kaltinamajam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, o transporto priemonės (vilkiko) vairavimas tokios būklės kelia ypač didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: neteistas (e. b. l. 84-85), baustas administracinių nusižengimų teisena, baudas moka (e. b. l. 86-93), dirbantis (e. b. l. 94-95), atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sutinka su siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokuroro siūlyto dydžio bei BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą (BK 47 straipsnis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir prokuroro pasiūlyto dydžio bausmė bei jos atlikimo tvarka, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis prašė baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių terminui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas kaltinamojo prašymą tenkina ir nustato 12 mėnesių terminą baudai sumokėti, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis neteistas, yra baustas, tačiau baudas moka, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, baudžiamuoju įsakymu jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jis sutinka su baudos dydžiu, yra dirbantis, kas leidžia daryti išvadą, kad jis yra pasiryžęs prisiimti atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sąžiningai ir laiku sumokėti jam paskirtą baudą. Kaltinamajam išaiškintina, kad teismas nustato tik bendrą baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio. Todėl kaltinamasis savarankiškai turi galimybę apsispręsti, kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį, tačiau privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per teismo nustatytą terminą, to nepadarius, nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai arba gali būti svarstoma dėl BK 47 straipsnio 7 ar 8 dalyse numatytų priemonių taikymo būtinumo.
BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tame tarpe ir teise vairuoti transporto priemones) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, tai, kad kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, nusikaltimas padarytas esant vidutiniam (2,12 promilės) kaltinamojo neblaivumo laipsniui, kaltinamojo asmenybę, nustatytinas 2 (dviejų) metų draudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 24 d. (e. b. l. 74-77).
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininkui priklausančio turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo ne jam, o kitam asmeniui – UAB „A.“ priklausančią transporto priemonę. Trečiajam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik nustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytą vieną iš sąlygų. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyto pagrindo, leidžiančio konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, nes bylos duomenims nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, jos savininkui nežinant, kad jis ją vairuos, būdamas neblaivus. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Prokuroras prašo konfiskuoti transporto priemonės „Scania G 420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą su PVM, t. y. 17 720 Eur. Konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, tai yra kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Kartu pažymėtina, kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę. Šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamasis pirmą kartą teisiamas, per pastaruosius penkis metus nebuvo baustas už administracinius nusižengimus dėl vairavimo neblaiviam. Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad transporto priemonės vertė yra gana didelė, teismas sprendžia, kad šiuo atveju iš kaltinamojo konfiskuotina dalis turto vertės, t. y. 8 000 Eur ir tai yra proporcinga padarytai veikai priemonė.
Pakvitavimu vilkikas „Scania G420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė „STAS S300 CX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui UAB „A.“ savininkui A. J., pasižadant saugoti bei nekeisti jo konstrukcijos iki atskiro policijos pareigūnų, prokuroro ar teismo nurodymo (e. b. l. 35-36). Vilkikas bei puspriekabė baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, priklausantys UAB „A.“, paliktini neribotam valdymui ir naudojimui.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1-2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. spalio 23 d. 14 val. 06 min. iki 2024 m. spalio 24 d. 14 val. 00 min. (e. b. l. 49-51, 62-64) – viena para, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas (e. b. l. 74-77), dokumentų paėmimas (e. b. l. 78-81), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 70-73), paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 54 (penkiasdešimt keturių) MGL (2 700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 36 (trisdešimt šešių) MGL (1 800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) Eur) baudą.
Baudą privaloma sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, ir pateikti teismui kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 23 d. 14 val. 06 min. iki 2024 m. spalio 24 d. 14 val. 00 min. – vieną parą, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, laikyti, kad kaltinamasis sumokėjo 2 (dviejų) MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo 2024 m. spalio 24 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti konfiskuotinos transporto priemonės „Scania G 420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų).
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti paskirtas kardomąsias priemones –specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones P. G. atėmimą 2 (dviem) metams.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, įpareigoti Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK P. G. vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie popierinės bylos, perduoti teisę vairuoti kelių transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikšmės bylos nagrinėjimui - pakvitavimu perduotą vilkiką „Scania G420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „STAS S300 CX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius UAB „A.“, palikti UAB „A.“ neribotam valdymui ir naudojimui.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.