- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-1122-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė
- Kreditorius
- Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“
- Skolininkas
- Ž. P.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Cirulienės ir B. B.,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Ž. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-6761-285/2011 pagal kreditoriaus Kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ pareiškimą skolininkui Ž. P., įkeisto turto savininkui D. P. dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
P. K. unija „Žemdirbio gerovė“ kreipėsi į teismą, prašydamas (b. l. 4-5) išieškoti iš skolininko Ž. P. 140 353,78 Lt negrąžintos paskolos, 8 028,99 Lt nesumokėtų palūkanų, 623,49 Lt delspinigių bei 135 Lt žyminį mokestį iš bankui įkeistų 2007 m. birželio 11 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120070009143, objektų: 8,9000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 5313-0002-0066, esančio Krakių k., Kėdainių r.; 8,6400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 5313-0002-0036, esančio Krakių k., Kėdainių r.; 18,0900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 5313-0003-0014, esantčio Ustronės k., Kėdainių r. Nurodė, kad 2007 m. birželio 5 d. paskolos sutarties Nr. 07-00122 pagrindu Kredito unijai „Žemdirbio gerovė“ suteikė Ž. P. 170 000 Lt paskolą. S. Ž. P. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui, todėl kreditorius 2011 m. vasario 21 d. valdybos sprendimu nutraukė paskolos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011 m. kovo 8 d. nutartimi (b. l. 22-23) areštavo Ž. P. nuosavybės teise priklausantį turtą: 8,9000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 5313-0002-0066, esantį Krakių k., Kėdainių r.; 8,6400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 5313-0002-0036, esantį Krakių k., Kėdainių r., įkeistą 2007-06-11 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120070009143, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui Kredito unijai „Žemdirbio gerovė“. Teismas taip pat areštavo D. P. nuosavybės teise priklausantį turtą: 18,0900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 5313-0003-0014, esantį Ustronės k., Kėdainių r., įkeistą 2007-06-11 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120070009143, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui Kredito unijai „Žemdirbio gerovė“. Teismas įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininkus Ž. P. ir D. P., jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduoti iš varžytinių.
Šalies argumentai
A. Ž. P. atskiruoju skundu (b. l. 35-36) prašo panaikinti teismo nutartį ir kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Nurodo, kad pagal CK 4.192 straipsnio 1 dalį jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius. Tačiau hipotekos lakšte, identifikavimo kodas 02120070009143, prievolės įvykdymo terminas dar nėra pasibaigęs. Pagal CK 6.34 straipsnio 2 dalį negalima išreikalauti to, kam atlikti nustatytas terminas, iki šio termino pabaigos, O CK 6.35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta termino skolininko naudai prezumpcija. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 08 d. nutartyje nurodė, kad skolininkas laiku ir tinkamai neįvykdė prievolės pagal 2007-06-05 paskolos sutartį Nr. 07-00122, tačiau šios išvados nepagrindė nė vienu įrodymu. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas vienašališkai nutraukė šią paskolos sutartį, tačiau nutartyje neįvardino nė vieno konkretaus dokumento, esančio byloje, iš kurio jis nustatė anksčiau minėtą aplinkybę. Iš tikrųjų nėra jokio įrodymo, kad 2007-06-05 paskolos sutartis yra vienašališkai nutraukta. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad skolininkas būtų pažeidęs 2007-06-05 paskolos sutartį. Nutartyje nenurodyta, kokius konkrečius ir kokių mokėjimų terminus skolininkas yra pradelsęs, nėra įrodymų, kad pareiškėjas būtų pranešęs skolininkui apie paskolos sutarties vienašališką nutraukimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Kredito unija „Žemdirbio gerovė“ (b.l. 41-44) prašo palikti nutartį nepakeistą ir iš skolininko priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Skolininko atskirojo skundo esminiai argumentai yra susiję su pagrindinės prievolės galiojimu, skolos dydžiu ir kt., kas nėra bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių, nagrinėjamų ypatingosios teisenos tvarka, dalykas. Todėl minėti skolininko atskirajame skunde pateikti argumentai, esą kredito sutartis nutraukta neteisėtai, kredito grąžinimo terminas nėra suėjęs, atmestini kaip nepagrįsti. Skolininkas nurodo, neva ginčijama nutartis teismo priimta nepagrįstai, kadangi teismas neįsitikino, ar kreditorius turi aiškią ir neginčijamą reikalavimo teisę. Be to, dokumentai ir duomenys, patikimai patvirtinantys teisę nukreipti skolos išieškojimą į įkeistą daiktą yra būtent hipotekos lakštas, kurio originalas pateikiamas pradėjus CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas procedūras, todėl teismas privalo išanalizuoti būtent šį dokumentą ir neprivalo bei neturi pareigos analizuoti nei skolos atsiradimo pagrindo, nei jos dydžio, nei kitų klausimų, susijusių su pagrindine prievole. Taip pat, hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
CK 4.192 straipsnio 1 dalis numato, kad jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą. Pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, tvarka yra nustatyta CPK 558 straipsnyje. CPK 558 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.
Atsižvelgiant į išieškojimo pagal hipotekos taisykles ypatumus, hipotekos teisėjas turi laikytis CPK 558 straipsnyje nustatytos tvarkos. Apelianto pasirašytame hipotekos lakšte buvo aiškiai numatyta, kad šiuo lakštu užtikrintas prievolės pagal kredito sutartį įvykdymas. Skolininkas 2011 m. vasario 21 d. įspėtas, kad iki 2011 m. vasario 28 d. sumokėtų 19707,40 Lt pradelstus mokėjimus (b.l. 11-13, 16-19).
Pagal CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytą reglamentavimą, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, o sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Taigi apelianto argumentai, kad skolos išieškojimo realizavimas pradėtas be pagrindo, nepagrįsti nei įstatymu, nei faktiniais bylos duomenimis. Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą.
Teismas sutinka su kreditoriaus atsiliepime į skundą nurodyta kasacinio teismo praktika, kuri aktuali ir šio ginčo nagrinėjimui, todėl pripažindamas atsiliepimo motyvus pagrįstais, papildomai dėl jų nepasisako.
Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, skundžiama 2011 m. kovo 8 d. teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.