Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau ir – Vilniaus regiono skyrius) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 d. ir jam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; pradėti mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; gydytis priklausomybę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jei nuteistasis sutinka; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. sausio 6 d.

Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2023 m. sausio 5 d.

Vilniaus regiono skyrius teikimu siūlo nuteistajam M. G. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nuteistasis toliau vengia vykdyti bausmę ir sistemingai pažeidinėja probacijos sąlygas.

Vilniaus regiono skyriaus atstovė teikimą palaikė. Nurodė, kad iš nuteistojo pažeidimų matoma, jog pažeidimai darosi pavojingesni, jis viešoje vietoje elgiasi agresyviai, paskutinis pažeidimas buvo fiksuotas jo gyvenamojoje vietoje dėl turto sugadinimo ir sunaikinimo, kur jį yra priėmęs gyventi žmogus.

Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė teikimą tenkinti. Nurodė, kad jis yra pagrįstas, kadangi iš bylos duomenų matyta, jog buvo padaryti nauji pažeidimai ir pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja advokatė prašė teikimo netenkinti. Paaiškino, kad nėra aišku dėl nuteistojo sveikatos būklės, todėl šiuo metu negalima panaikinti bausmės atidėjimo panaikinimo.

Nuteistasis M. G. į teismo posėdį neatvyko. Neįvykdyta nutartis dėl nuteistojo atvesdinimo (gautas tarnybinis pranešimas, kad nėra galimybės atvesdinti asmenį į teismo posėdį, kadangi nuteistasis paguldytas gydymui į ligoninę). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 358 straipsnio 6 dalimi, nuteistojo neatvykimas į teismo posėdį netrukdo nagrinėti teikimą, nuteistajam paskirta gynėja advokatė pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį, todėl teismas Vilniaus regiono skyriaus teikimą nagrinėja nedalyvaujant nuteistajam.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Vertinant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, atkreiptinas dėmesys, kad juo įgyvendinamas valstybės humanizmo principas valstybės baudžiamojoje politikoje, ir šis principas yra paremtas valstybės baudžiamosios politikos suinteresuotumu ir siekiu, kad nusikaltęs asmuo savo veiksmais ir atsakingu elgesiu siektų visiškai pasitaisyti.

Iš teismui pateiktos medžiagos duomenų matyti, kad nuteistasis M. G. Vilniaus regiono skyriaus kontroliuojamas nuo 2021 m. vasario 1 d. 2021 m. vasario 8 d. telefonu jis buvo supažindintas su probacijos sąlygomis, tvarka, vengimo vykdyti probacijos sąlygas teisinėmis pasekmėmis, sudarytas individualus priežiūros planas, su kuriuo nuteistasis 2021 m. kovo 17 d. supažindintas pasirašytinai (asmens b. l. 33). Probuojamasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų neįvykdė (asmens b. l. 43-50 psl.), nuo 2021 m. vasario 4 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje (asmens b. l. 73), sudalyvavo dvejose priklausomybių ligų konsultacijose, jam buvo išduotas siuntimas gydymui į Respublikinį priklausomybės ligų centrą. Priežiūros laikotarpiu M. G. du kartus įspėtas dėl to, kad 2021 m. vasario 6 d. padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 4 dalį (važiavo visuomeniniu transportu be bilieto) ir dėl to, kad 2021 m. balandžio 19 d., 22.56 val. patikrinimo metu namuose nerastas (domofonu neatsiliepė, telefonas išjungtas). Po įspėjimų skyrimo M. G. padarė du administracinius nusižengimus, būdamas neblaivus ir taip pažeidė teismo skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (2021 m. kovo 9 d. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, kurio metu nustatytas 0.77 promilių girtumas, o 2021 m. kovo 21 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnyje, kurio padarymo metu nustatytas 2.34 promilių girtumas), o taip pat 2021 m. balandžio 20 d. perėjo gatvę ne tam skirtoje vietoje ir buvo įspėtas pagal ANK 428 straipsnio 6 d. Dėl šių pažeidimų Vilniaus regiono skyrius 2021 m. gegužės 5 d. su teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi teikimo netenkino.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistasis M. G. po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties priėmimo nepadarė teigiamų išvadų ir toliau nevykdo probacijos sąlygų ir įpareigojimų, t. y. 2021 m. birželio 7 d. du kartus baustas pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį (važiavo visuomeniniu transportu be bilieto), 2021 m. birželio 9 d. baustas administracine tvarka už pažeidimo, numatyto ANK 481 straipsnio 2 dalyje, padarymą dėl to, kad 2021 m. birželio 9 d., 22.00 val. viešoje vietoje būdamas neblaivus (nustatytas 1.30 promilių girtumas) nesiorientavo aplinkoje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kabinėjosi prie aplinkinių ir baro darbuotojų. Tą pačią naktį, 00.59 val. patikrinimo metu nerastas namuose. Tokiais savo veiksmais M. G. pažeidė teismo jam skirtus įpareigojimus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 22 iki 6 val., nebent tai susiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose. Atvykęs į Vilniaus regiono skyrių pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad bare vartojo alkoholį ir buvo sulaikytas policijos. M. G. buvo pradėjęs lankyti elgesio pataisos programą, tačiau po dviejų užsiėmimų, dėl M. G. negebėjimo susikoncentruoti, programa buvo nutraukta. Probuojamojo pakartotinio nusikalstamumo lygis pagal OASys vertinimo metodiką yra aukštas (105 balai iš 168), taip pat nustatyta aukšta didelės žalos rizika visuomenei.

Įvertinęs nustatytų ir pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad M. G. nesilaiko teismo jam skirtų įpareigojimų bei sistemingai daro administracinius nusižengimus, nors jie ir nėra šiurkštus ar itin pavojingi. Vertindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog probacijos procesas nėra sklandus, fiksuota įvairių probacijos sąlygų pažeidimų, todėl Vilniaus regiono skyrius turėjo pagrįstą pagrindą kreiptis į teismą su teikimu, prašant panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam, visgi, nors nuteistojo elgesys bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebuvo tinkamas, negalima neatsižvelgti į naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. į tai, kad iš (duomenys neskelbtini) ligoninės buvo gautas raštas, jog M. G. gydomas dėl (duomenys neskelbtini), gydymo termino šiuo metu nustatyti nėra galimybės, taip pat kituose dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose nuteistojo atžvilgiu jam paskirtos stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės. Šios aplinkybės, jog nuteistajam probacijos laikotarpiu nustatyti pakankamai rimti psichikos sveikatos sutrikimai, leidžia pagrįstai manyti, jog tai galėjo nulemti ir nuteistojo elgesį probacijos laikotarpiu. Kita vertus, minėta aplinkybė taip pat kelia klausimą, ar toks asmuo apskritai gali toliau vykdyti jam paskirtą bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalį BK 76 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada. Taigi, jei asmuo dėl ligos, atsiradusios po nuosprendžio priėmimo, nebegali atlikti jam skirtos bausmės, teismas gali jį atleisti nuo bausmės, tačiau toks klausimas sprendžiamas tik gavus įstatymų nustatyta tvarka bausmę vykdančios institucijos teikimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepaisant nustatytų pažeidimų, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl nuteistojo sveikatos būklės, teismas sprendžia, jog Vilniaus regiono teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam M. G. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.