- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-31
- Bylos Nr.
- 2-54-880/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00786-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- E. J.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl neteisėto turto gavimo be pagrindo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu E. J. prašydamas priteisti iš atsakovo pinigines lėšas gautas deklaruojant 16,23 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines palūkanas bei 144 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 16,23 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. S. N. J., o ši įgaliojo savo sūnų t.y. ieškovą savo nuožiūra naudotis, valdyti ir disponuoti šia žeme. Jis nurodė, kad rūpinosi šia žeme, ją prižiūrėjo, tačiau šio žemės sklypo nedeklaravo tiesioginėms ir kompensacinėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti. Įtardamas, kad kitas asmuo neteisėtai deklaruoja šį žemės sklypą, ieškovas kreipėsi į Nacionalinę žemės agentūrą su prašymu pateikti informaciją apie tai, ar šis žemės sklypas deklaruotas tiesioginėmis ir kompensacinėmis išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti. Iš NMA gavo atsakymą, kad šis žemės sklypas buvo deklaruotas atsakovo E. J. 2009 m. ir 2010 m. paraiškose išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, tačiau NMA atsisakė pateikti išsamesnę informaciją apie paramos gavėją ir jo gautas išmokas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas E. J. neteisėtai naudojo, disponavo svetimu turtu – žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus (duomenys neskelbtini)ir deklaruodamas šią žemę gavo tiesiogines ir kompensacines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, todėl parašo teismo priteisti iš atsakovo E. J. gautas pingines lėšas, susijusias su šio žemės sklypo deklaravimu, priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo neteisėto išmokų gavimo momento bei atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas E. J. atsiliepime į ieškovo pareikštą ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovo reikalavimais jis nesutinka ir laiko juos nepagrįstais. Jis nurodė, kad žemės ūkio naudmenų plotus 14,37 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės priklauso E.S.N. J., nuomojo iš valstybės nuo 2006 metų ir ją dirbo. Šį žemės sklypą deklaravo kaip žolienas. Jis nurodė, kad pagal deklaravimo sutartį, norint palaikyti gerą agrarinę nuomojamos žemės būklę, reikėjo nušienauti, išdžiovinti, sugrėbti ir išvežti šieną, iškirsti krūmokšnius, išvežti pavienius akmenis, kurie laužo techniką ir trukdo darbams. Iki 2011 metų jam nebuvo žinoma, kad sklypas priklauso E.S. N. J., todėl jei būtų žinojęs, kad sklypas yra N. J. nuosavybė, nebūtų tvarkęs krūmų, pavienių medžių ir vežęs akmenų. Sužinojęs, kad minėtas žemės sklypas priklauso ne valstybei, Žemėtvarkos skyriuje jis domėjosi kas yra šio žemės sklypo savininkas, tačiau jam buvo atsakyta, kad asmuo nenori teikti informacijos apie save ir nurodė, kad kai jam reikės pats susisieks su ūkininku. Jis nurodė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, nes norint gauti tiesiogines ar kompensacines išmokas už žemės naudmenų plotus yra būtina žemę prižiūrėti, tvarkyti, t.y. kiekvienais metais šienauti, sugrėbti, išvežti šieną ir pan., kas atitinkamai irgi kainuoja, todėl neinvestuojant į žemės tvarkymą išmokos nemokamos. Atsakovas nesutinka su ieškovu, kad pajamas jis gavo be teisinio pagrindo, nes atsakovas išmokas gavo už realiai atliktą darbą – žemės dirbimą. Tuo tarpu ieškovas šių lėšų gauti negali, nes jis žemės nedirbo ir nedeklaravo.
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, o atsakovas prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 16,23 ha, priklauso E. S. N. J. (b. l. 6-7). Nacionalinė mokėjimo agentūra 2013 m. balandžio 17 d. rašte nurodė, kad 2009 ir 2010 metais, kai žemės sklypas jau priklausė E. S. N. J., šį žemės sklypą deklaravo atsakovas E. J.. Šalys patvirtino, kad dėl žemės sklypo nuomos nebuvo susitarę ir jokios sutarties nebuvo sudarę. Be to, tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodė, kad 16,23 ha žemės sklypą 2009 ir 2010 metais tvarkė (šienavo, kirto krūmus ir pan.) tik atsakovas E. J., o ieškovas jo nedirbo ir nedeklaravo. Ieškovas ieškinyje nenurodė kokią sumą prašo priteisti iš atsakovo ir nurodė, kad prašo priteisti iš jo visas išmokas, gautas deklaruojant žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinė mokėjimo agentūra konkrečios sumos, kurią gavo atsakovas deklaruodamas minėtą žemės sklypą nurodyti negalėjo, tačiau nurodė, kad jam buvo mokama po 56,5 EUR už hektarą (b. l. 31-32). Atsižvelgiant į tai, kad gali būti deklaruojamos tik žemės naudmenos, atsakovas deklaravo 14,32 ha ieškovo motinai priklausiusio žemės sklypo ir jam dar buvo taikoma 2009 m. 1 proc., o 2010 m. 3 proc. sankcija, todėl atsakovas už šio žemės sklypo deklaravimą gavo 1585,78 EUR (5470,96 Lt) (56,5 EUR x 14,32 ha x 0,99 + 56,5 EUR x 14,32 ha x 0,97), o ieškovas ieškiniu prašo priteisti 1797,3 EUR (6200,70 Lt) (56,5 EUR x 16,23 ha x 0,99 + 56,5 EUR x 16,23 ha x 0,97), todėl ir primokėjo trūkstamą (40 Lt) žyminio mokesčio dalį.
Kaip jau minėta, ieškovas reiškia ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ir turto grąžinimo.
Sprendžiant dėl kompensacijos už be teisinio pagrindo įgytą daiktą taikytinos CK šeštosios knygos XX skyriaus teisės normos, reglamentuojančios nepagrįstą parturtėjimą ar turto gavimą. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinės teisės gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais – taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus, t. y. šis institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Utvilsta“ v. IĮ ,,Utenos stogai“, bylos Nr. 3K-3-140/2010). CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis; nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Pagal CK 6.242 straipsnį, reglamentuojantį neteisėtą praturtėjimą, kai be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Pagal šias įstatymo nuostatas yra svarbus praturtėjimo ar turto gavimo būdas – turtas pas kitą asmenį neturi atsirasti įstatymo ar sutarties pagrindu. Jeigu kitas asmuo praturtėja ar turtą gauna pagal įstatymą ar sutartį, toks asmuo negali būti laikomas nepagrįstai praturtėjusiu ar gavusiu turtą be pagrindo. Kasacinio teismo yra suformuluotos būtinos nepagrįsto praturtėjimo teisiniam santykiams atsirasti sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus vien tik savo interesais ir rizika, nesąžiningai praturtėjo kito asmens sąskaita CK 6.242 straipsnyje nurodyto nepagrįsto praturtėjimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta byloje E. Č. v. Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notarė L. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Transmitto“ v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-372/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-397/2011; kt.).
Nagrinėjamu atveju atsakovas E. J. dirbo ieškovo motinai priklausančią žemę ir ją deklaravo. Byloje ginčo, kad jis dirbo žemę nėra. Atsakovas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisykles (Žin., 2007, Nr. 41-1560). Remiantis šiomis taisyklėmis parama mokama ūkininkams dirbantiems deklaruojamą žemę. Taigi, šiuo atveju mokama ne už žemės turėjimą, o už jos dirbimą, šienavimą ir t.t., t.y. šiuo atveju pajamos gaunamos ne tiesiogiai iš žemės, žemė išmokoms gauti yra tik įrankis, o ne pajamų šaltinis, kadangi išmokos pagal minėtą programą mokamos siekiant kompensuoti dalį ūkininkavimo išlaidų, nes kalnuotos vietovės apsunkina ūkininkavimą. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad išmokas atsakovas gavo be teisinio pagrindo, nes jis jas gavo už žemės dirbimą, jos priežiūrą ir pagal teisės aktų nustatytą tvarką, todėl nėra pagrindo konstatuoti nepagrįsto praturtėjimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovas nepatyrė jokių nuostolių ir atsakovo gautų pajamų nebūtų gavęs, nes pats žemės nedirbo ir išmokos pagal Paramos taisykles jam nepriklauso. Be to, gautų išmokų pajamų šaltinis yra lėšos iš Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos biudžetų ir dėl galimai neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimo galėtų kreiptis į teismą išmokas išmokėjusi institucija.
Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovas gali kreiptis į teismą dėl nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovo, tačiau šioje byloje tokio reikalavimo jis nepareiškė. Atsižvelgiant į tai ieškovo ieškinys netenkinamas. Netenkinus ieškinio, ieškovui nepriteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, jog prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, jis nepateikė tokių išlaidų turėjimo patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškovo M. J. ieškinį E. J. dėl be teisėto pagrindo įgyto turto grąžinimo atmesti.
Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.