Utenos apylinkės teismo nuosprendis

nukentejusiajai ((duomenys neskelbtini) Anykšciu rajono savivaldybes administracijos vaiko teisiu apsaugos skyriaus atstovei L. Z.,

nedalyvaujant civiliniams ieškovams Valstybinei ligoniu kasai prie LR SAM, VSDFV Anykšciu skyriui,

viešame teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes ((duomenys neskelbtini), Anykšciu raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokes, gyv. ((duomenys neskelbtini) teistas: 1) 1997-06-03 Utenos raj. apylinkes teismo pagal LR BK 227 str. laisves atemimu 1 metams ir pagal BK 116 str. 1 d. šešiems menesiams laisves atemimo, BK 43 str. tvarka paskirta bausme subendrinta su 1996-03-04 d. nuosprendžiu ir 1995-06-14 nuosprendžiu ir paskirta galutine bausme - laisves atemimas 2 metams su 1000 litu bauda.; 2) 1996-03-04 Utenos rajono apylinkes teismo pagal BK 278 str. 1 d. 1000 litu bauda; 3) 1995-06-14 Utenos rajono apylinkes teismo pagal 278 str. 2 d. 2 metams 6 menesiams laisves atemimo. Vadovaujantis BK 47¹ str. nuosprendžio vykdyma atideti dvieju metu laikotarpiui; kaltinamas pagal LR BK 138 str.1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustate:

K. P. Š. 2008 m. spalio 25 d., apie 17 val. ((duomenys neskelbtini) rajone, iš asmeniniu paskatu, pagriebes medini pagali, juo du kartus smoge darže buvusiai I. T. i galvos sriti, padarydamas muštine žaizda viršugalvyje, poodine kraujosruva pakaušyje, pakauškaulio luži, nedideli ribota kraujo išsiliejima po kietuoju galvos smegenu dangalu, galvos smegenu sukretima, tuo nesunkiai sutrikdydamas I. T. sveikata.

K. P. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, jog nukentejusioji yra jo kaimyne, ju santykiai blogi. Ta diena jis iš ganyklos ejo pro nukentejusiosios darža, nors ten tako nera. Einanti ji pasitiko I. T. šuo. I. T. buvo darže, su ja jis nekalbejo. Šuo ji puole, lojo, bet nekando. Del to jis iš laužavietes pasieme pagali ir šuni nuvijo. Teige, jog gindamasis nuo šuns jis sudave I. T. . Kur buvo šuo, kai jis smoge pagaliu, jis nemate, gal prie nukentejusiosios. Nesutinka su kaltinimu, kad nusikalto iš asmeniniu paskatu, nes ta diena buvo pjudomas šuniu. Teigia, kad jai sudave netycia. Nurodo, kad taike su pagaliu šuniui, o sudave nukentejusiajai du kartus. Po ivykio pagali numete. Nukentejusiajai iš nugaros neselino. Nežino, ar tyrimo metu dave teisingus parodymus. Pas tyreja buvo atvykes blaivus ir surašyta protokola suprato. Tvirtina, jog su pagaliu tvojo del šuns, nes ji puole. Tuo metu buvo blaivus. Su nukentejusiaja jo santykiai prasti, mano, jog ji jo nekencia. Su pareikštais ieškiniais susipažino, taciau del ju paaiškinimu nepateike. Po ivykio nukentejusiosios neatsipraše, nes i namus eiti bijojo, o i darboviete nenuejo. Mano, kad jei nebutu buve šuns, nebutu ir šiu pasekmiu. Del savo veiksmu nuoširdžiai gailisi.

Nukentejusioji ir civiline ieškove I. T. parode, jog su kaltinamuoju yra kaimynai. Ji i sodyba atvažiuoja tik savaitgaliais. Su kaltinamuoju stengiasi visai nebendrauti. Ta diena , apie 16 val.ji ir jos sunus Mantas buvo darže, ravejo braškes. Sunus M. T. parejus i namus pavalgyti, darže liko viena. Jos šuo lakste palaidas, jis nera piktas, loja, taciau niekada nekanda. Ji mate, kaip iš tolo per pievas eina P. Š. , taciau ji nieko nesitikejo. Lazdos jo rankoje nemate. Gal ji šuo ir pasitiko, ji to nemate , toliau pasilenkusi ir nusisukusi ravejo braškes . Visiškai nesitikejo, jog P. Š. priselins ir tvos jai per galva. Nurode, jog jis priejo jai iš nugaros, trenke per galva, ir ji neteko samones. Nugriuvo, o kaltinamasis ja palikes gulincia, nuejo. Po to atejo iš namu sunus ir ja rado darže sedincia. Ja pykino ir svaigo galva. Po kurio laiko kaimyne iškviete greitaja pagalba. Kas atsitiko, nieko neatsimena. Atsipeikejo ligonineje apie 22 val. vakaro. Smugio i galva metu prie jos šuns nebuvo, todel P. Š. sakydamas, jog šuo tuo metu buvo prie jos, meluoja. Mano, jog nera logikos, kad jis taike šuniui, o du kartus pataike jai i galva. P. Š. tyliai priejo jai iš už nugaros ir reže i galva. Jis visa laika mina takus per jos darža, paleidžia gyvulius. Jos šuns dydis kaip taksu veisles. Anksciau P. Š. jai negrasino, ji su juo nebendrauja. Paaiškino, kad dar iki šios dienos perka vaistus del patirtos traumos. Neturtines žalos 100 000 Lt prašo todel, kad pasekmes jaucia iki šiol ir labai prastai jauciasi, svaigsta galva, atsirado problemos su ausimi. Sveikata sužalota negrižtamai , lankosi pas gydytojus . Civiliniam ieškiniui del gydymo yra pateikusi ne visus kvitus, nes nežinojo, jog reikia rinkti. Jai buvo sumoketa 85 procentu nedarbingumo pašalpa, todel susidare didelis pinigu skirtumas. Praše jos ieškini tenkinti.

Liudytojas M. T. parode, jog jis nukentejusiosios sunus. Kaltinamaji pažista, taciau jie nebendrauja. Ta diena jis su mama buvo darže. Išeidamas i namus pavalgyti, mama darže paliko viena, kai grižo, pamate, kad mama sedi braškese. Ji keistai sedejo braškese. Priejes arciau, pamate, kad mama valosi nuo galvos krauja. Klause mamos kas atsitiko, taciau ji nieko neatsake, matesi, jog nesuprato. Po to juos pamate liudytoja, kaimyne V. Š.. Tuo metu kaltinamojo jau nebebuvo. Kaimyne iškviete greitaja pagalba. Atvažiavusi greitoji pagalba mama išveže , ja pagulde i ligonine. Kai mama ligonineje atsigavo, pasake, kad jai kaltinamasis P. Š. su kuolu trenke i galva. Del šuns paaiškino, jog jis yra nedidelis, kaip taksu veisles šuo. Jis tik labai loja, taciau nekanda.

Liudytoja V. Š. parode, jog kaltinamasis ir nukentejusioji yra jos kaimynai, su abiem bendrauja. Ta diena ji buvo savo sodyboje , tvarkesi. Tuo metu i namus parejo I. T.. Ji sunkiai ejo i savo kiema, keistai svirduliuoja, kalbejo nerišliai . Liudytoja pamaciusi I. T. galvoje krauja ir supratusi, kad kažkas ivyko iškviete greitaja pagalba. Tuo metu su nukentejusiaja buvo sunus. Liudytoja ivykio nemate, o nukentejusioji teige, kad nieko neatsimena. Paskui kaime žmones kalbejo, kad nukentejusiaja sužalojo kaltinamasis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo P. Š. dalinio prisipažinimo jo kalte patvirtina byloje esanti 2008-12-31 d. specialisto išvada Nr. G 1918/08 (05), kurioje nurodyta, kad I. T. muštine žaizda viršugalvyje, poodine kraujosruva pakaušyje, pakauškaulio lužis, nedidelis ribotas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenu dangalu, galvos smegenu sukretimas padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai 2008-10-25 . Sužalojimai I. T. padaryti suduodant du smugius mediniu pagaliu i viršugalvio ir pakaušio sritis.(b.l.18)

Iš byloje esancio 2008-10-29 itariamojo parodymu patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog kaltinamasis P. Š. parode vieta darže, esancia ((duomenys neskelbtini), kur jis nukentejusiajai I. T. smoge su pagaliu du kartus i galvos sriti. (b.l.33-35)

Teismas išanalizaves byloje surinktus irodymus ir juos patikrines teismo posedžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo P. Š. kalte, jog jis iš asmeniniu paskatu nesunkiai sutrikde sveikata I. T. , visiškai irodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 straipsnio 1 dali. Kaltinamasis P. Š. kaltu prisipažino iš dalies, jog jis nenorejo suduoti nukentejusiajai, o norejo pataikyti jos šuniui bei tai padare netycia. Teismas tokiais jo parodymais netiki ir tokius jo parodymus laiko kaip pasirinkta gynybos buda. Teismui nera pagrindo netiketi nukentejusiosios, parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posedyje nuoseklus ir visiškai sutampa. Tuo tarpu kaltinamasis nenuosekliai duoda parodymus teismui. Jo parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu, kuomet jis pripažino, jog su mediniu pagaliu norejo apsisaugoti nuo nukentejusiosios šuns, ir smoge nukentejusiajai i galvos sriti. Posedžio metu kaltinamasis nurode, jog nenorejo pataikyti nukentejusiajai, o norejo suduoti šuniui, taciau kur tuo metu buvo šuo kaltinamasis teismui neatsake. Nukentejusioji I. T. nurode, jog smugio metu prie jos šuns nebuvo. Todel teismas tokiais kaltinamojo parodymais netiki, nes jie prieštarauja nukentejusiosios parodymams, bei byloje nustatytoms faktinems aplinkybems, yra nelogiški. Visiškai neimanoma netycia du kartus smogti i viršugalvi I. T. teigiant, jog smugiavo i šuni . Taigi, surinkta irodymu visuma patvirtina, jog kaltinamasis P. Š. yra kaltas tycia , iš asmeniniu paskatu sužalojes I. T..

K. P. Š. padare nesunku nusikaltima. Jo atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Vertindamas kaltinamojo P. Š. asmenybe, teismas atsižvelgia i tai, kad jis teistas 3 kartus (b.l.53-58), žalos neatlygino, nedirba, baustas administracine tvarka už alkoholiniu gerimu vartojima viešoje vietoje . Atsižvelgiant i tai, kaltinamajam skirtina laisves atemimo bausme. Taciau teismas atsižvelgia ir i tai , jog teistumai išnyke , charakterizuojamas neblogai, nukentejusioji neprašo jam skirti griežta bausme, todel yra pakankamas pagrindas manyti , jog bausmes tikslai gali buti pasiekti be realaus bausmes atlikimo, tokiu budu kaltinamajam paskirtos laisves atemimo bausmes vykdyma atidedant ir paskiriant ipareigojimus (LR BK 75 str. 1 d.).

Baudžiamojo proceso istatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentejusiuoju turi teise reikalauti gauti del nusikalstamos vaikos padarytos žalos atlyginima (BPK 44 str. 10 d.) Todel asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilini ieškini ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Nukentejusioji ir civiline ieškove I. T. byloje pareiške civilini ieškini 1695,35 litu padarytai turtinei žalai bei 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posedžio metu civiline ieškove I. T. ieškini palaike ir nurode, jog P. Š. nusikalstama veika jai buvo padaryta turtine žala, kuria sudaro išlaidos medikamentams, bei negautos pajamos, kadangi ji del patirtu sužalojimu nedirbo bei gydesi tris menesius. Paaiškino, kad dar iki šios dienos perka vaistus del patirtos traumos. Civiliniam ieškiniui del gydymo yra pateikusi ne visus kvitus. Jai buvo sumoketa 85 procentu nedarbingumo pašalpa. Teismas, ivertines byloje esancius irodymus del nukentejusiosios civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti mano, jog jis tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentejusiajai priteistina 1095,35 Lt negautu pajamu (b.l.12) bei 53,53 Lt išlaidu medikamentams, t.y. viso priteistina 1148,88 Lt. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas, nes nukentejusioji jo nepagrinde rašytiniai irodymais.

Nukentejusioji I. T. byloje pareiške 100 000 Lt ieškini neturtinei žalai atlyginti bei nurode, kad pasekmes po P. Š. nusikalstamu veiku ir padarytu sužalojimu jos sveikatai jaucia iki šiol ir labai prastai jauciasi, svaigsta galva, atsirado problemos su ausimi. Del nusikaltimo ji išgyveno dvasini sukretima, pergyveno del savo sveikatos, del sunaus, kuris jos gydymo laikotarpiu turejo pasirupinti savimi vienas. Todel mano, kad ieškinys del patirtos moralines žalos yra pagristas . Sveikata sužalota negrižtamai ir dabar lankosi del galvos pas gydytojus, vartoja vaistus. CK 6.263 str. 1 d. aprašo generalinio delikto principa ir nurodo, jog kiekvienas asmuo yra ipareigotas laikytis tokio elgesio taisykliu, kad savo veiksmais nepadarytu kitam asmeniui žalos. Nustatyta, kad P. Š. nusikalstamais veiksmais sužalojo I. T.. LR CK 6.250 straipsnis apibrežia neturtines žalos savoka. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas ir kt., teismo ivertinti pinigais. Lietuvos Aukšciausiasis teismas savo nutartyse yra ne karta akcentaves, kad neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma. Istatymas numato pinigine satisfakcija, kuria siekiama, kiek imanoma teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizini skausma ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisinga pinigine kompensacija už patirta skriauda. Neturtines žalos atlyginimo salygos ir skaiciavimo kriterijai yra nustatyti LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje itvirtinta nuostata, kad neturtine žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu numatytais atvejais. Kadangi istatymas nenustato neturtines žalos minimumo ar maksimumo, pareiga ivertinti nukentejusiojo patirta žala tenka teismui. Ivertindamas neturtine žala pinigais, nustatydamas jos dydi teismas nera visiškai laisvas, jis atsižvelgia i visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, taip pat vadovaujasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Kaip nustatyta, nuo kaltinamojo P. Š. veiksmu I. T. buvo sužalota galva, nustatytas sužalojimas- pakauškaulio lužis. Tokiais kaltinamojo veiksmais buvo pažeista viena iš absoliuciu asmens vertybiu- sveikata, kuri yra saugoma nacionaliniu teises aktu- LR Konstitucijos, Civilinio kodekso nuostatu bei tarptautiniu teises aktu- Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijoje. Šiuo atveju butina atsižvelgti i tai, kad kaltinamasis tyciniais veiksmais sužalojo nukentejusiaja i gyvybiškai svarbia vieta- galva ir sužalojimo pasekmes atsirado ne tik nukentejusiosios fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Del patirtos traumos nukentejusioji patyre fizini skausma, kuri dar jaucia iki šiol bei dvasinius išgyvenimus. Taigi be patirto skausmo, nukentejusioji išgyvena ir del liekamuju sužalojimo padariniu. Taciau nustatyta, jog nukentejusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jos darbingumas del patirto sužalojimo, procentine išraiška nesumažejo, padaryta turtine žala nera didele. Todel, atsižvelgiant i nurodytus kriterijus, yra pagrindas nustatyti mažesni atlygintinos neturtines žalos dydi. Todel, teismas ivertines visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentejusiosios I. T. civilini ieškini dalyje del neturtines žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir priteisia nukentejusiajai iš kaltinamojo 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Prokuroras, gindamas viešaji interesa, byloje pareiške civilinius ieškinius P. Š.: 1456,90 litu Valstybinei ligoniu kasai prie LR SAM ir 2628,06 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Anykšciu skyriui padarytai turtinei žalai atlyginti. Teismas mano, kad 1456,90 Lt dydžio ieškinys Valstybiniai ligoniu kasai yra pagristas. Panevežio teritorines ligoniu kasos pažyma patvirtina, kad I. T. nuo 2008-10-25 iki 2008-11-13 buvo gydyta VI Anykšciu rajono savivaldybes ligonineje ir visa gydymo kaina sudaro 1456,90 Lt (b.l.102,103) Taip pat pagristas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Anykšciu skyriaus 2628,06 lt ieškinys, o jo dydi patvirtina prie ieškinio i byla pateikti dokumentai (b.l.106,107) .Todel ieškovu reikalavimai kaltinamajam yra pagristi ir remiantis nurodytais motyvais Anykšciu rajono apylinkes vyriausiojo prokuroro, ginancio Valstybines ligoniu kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos interesus, civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. Š. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dali ir nubausti laisves atemimu vieneriems metams ir trims menesiams.

Pritaikyti LR BK 75 straipsnio 1 dali 2 dalies 1 ir 7 punktus ir bausmes vykdyma P. Š. atideti vieneriems metams ir šešiems menesiams , ipareigojant P. Š. iki 2010m. kovo 1d., atlyginti I. T. turtine žala - 1148,88Lt ir be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentejusiosios ir civilines ieškoves I. T. civilini ieškini patenkinti iš dalies ir priteisti iš I. T. iš P. Š. 1148,88 Lt (viena tukstanti viena šimta keturiasdešimt aštuonis litus 88 ct) turtinei žalai atlyginti bei 10000 Lt (dešimt tukstanciu litu) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškini atmesti.

Civilinio ieškovu Anykšciu rajono apylinkes prokuraturos Vyriausiojo prokuroro civilini ieškini patenkinti ir priteisti iš P. Š. valstybinei ligoniu kasai prie LR SAM 1456,90 Lt (viena tukstanti keturis šimtus penkiasdešimt šešis litus 90 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti., o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Anykšciu skyriui 2628,06 Lt (du tukstancius šešis šimtus dvidešimt aštuonis litus 06 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iki nuosprendžio isiteisejimo P. Š. palikti kardomaja priemone– rašytini pasižadejima neišvykti

Nuosprendis per 20 dienu gali buti apskustas Panevežio apygardos teismui paduodant apeliacini skunda per Anykšciu rajono apylinkes teisma.