- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-22
- Bylos Nr.
- A-442-93-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Antanas Ablingis, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- S. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Vitalij Vaičiūnas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. A. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 15/6-8-12PR-12, kuriuo buvo atsisakyta suteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A. pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje ir nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti bylą iš naujo. Pareiškėjo tvirtinimu, tiek prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tiek vėliau sekusių apklausų metu jis nurodė pagrįstos baimės būti persekiojamam kilmės šalyje priežastis. Pareiškėjas nuogąstavo, kad gali būti pagrobtas, dingti be žinios, kaip tai nutiko jo broliams S. A. ir A. U. A.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis bijo būti persekiojamas kilmės šalyje, yra neįtikinamos ir nepagrįstos. Atsakovo tvirtinimu, S. A. brolis S. A., pasak pareiškėjo, 1995 metais dingo be žinios (duomenys neskelbtini), tačiau apklausų metu pareiškėjas nesiejo savo persekiojimo baimės su minėto brolio dingimu. Atsakovo nuomone, abejotina ir neįrodoma pareiškėjo istorija dėl giminystės ryšių su U. A. – pareiškėjo pavardė nesutampa su tariamo brolio pavarde.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes prašymo suteikti prieglobstį pagrindimas kėlė abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo. Teismas nustatė, kad asmens, prašančio prieglobsčio, pareiškimai nėra patikimi ir prieštarauja turimai konkrečiai ir bendrai žinomai informacijai apie padėtį jo kilmės valstybėje. Teismas pripažino, kad pareiškėjas nėra (duomenys neskelbtini) tautybės, nors tokiu save įvardija. Prieglobsčio prašytojo turimi asmens dokumentai patvirtino faktą, kad jis laisvai ir be jokios baimės gyveno (duomenys neskelbtini). Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas, prieš atvykdamas ir pateikdamas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, neišnaudojo visų galimybių gauti apsaugą kilmės valstybės teritorijoje.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas S. A. prašo panaikinti 2007 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismui buvo pateiktas gimimo liudijimo originalas, kuriame nurodoma, kad abu pareiškėjo tėvai yra (duomenys neskelbtini) tautybės, todėl nesuprantama, kodėl teismas akivaizdaus ir pakankamo (duomenys neskelbtini) tautybės įrodymo nevertino.
2. Tam, kad įrodytų savo kilmę ir giminystės ryšius, pareiškėjas susisiekė su savo giminaičiais, kurie atsiuntė pareiškėjo gimimo liudijimo originalą ir tėvo H. R. A. paso kopiją. Taip pat teismui buvo pateikta tėvo pareiškimo, kad pareiškėjas yra jo sūnus, kopija, nurodant, kad originalas išsiųstas, bet iki teismo posėdžio pareiškėjo nepasiekė. Pareiškėjo nuomone, šie dokumentai yra daugiau negu pakankami kilmei patvirtinti, atsižvelgiant į tai, kad dėl gresiančio persekiojimo pareiškėjas yra palikęs savo kilmės valstybę, (duomenys neskelbtini), ir prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, tačiau teismas šių dokumentų ir aplinkybių nevertino.
3. Pareiškėjas teigia, kad savo kilmės valstybę paliko bijodamas gresiančio persekiojimo, bijodamas būti pagrobtas ar dingti be žinios. Visiškai pagrįstą baimę patvirtina ir tai, jog pareiškėjo brolis A. U. A. buvo pagrobtas ir iki šiol nežinoma, kur jis yra.
4. Pareiškėjo nuomone, Teismo teiginiai apie neva skirtingai apklausų metu nurodytas aplinkybes nepagrįsti. Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarka detalizuojama „Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361. Remiantis šiuo aprašu, galima teigti, kad pirminės ir vėlesnių apklausų tikslai skirtingi, todėl natūralu, jog pateikta informacija proceso metu kinta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė atmesti S. A. apeliacinį skundą. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjas, norėdamas pagrįsti, kad jo tėvas yra H. R. A. teisme pateikė H. R. A. pareiškimo kopiją. Šis dokumentas nėra patvirtintas nustatyta tvarka ir negali būti įrodymu.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas teigia, kad jo broliai S. A. ir A. U. A. yra pagrobti ir nežinia kur yra. S. A. brolis S. A. , pasak pareiškėjo, 1995 m. dingo be žinios (duomenys neskelbtini), tačiau apklausų metu pareiškėjas nesiejo persekiojimo baimės su minėto brolio dingimu. S. A. teigė, kad jo brolis A. U. A. buvo pagrobtas, tačiau tai nėra priežastis suteikti prieglobstį Lietuvoje, nes neįrodyti giminystės ryšiai su U. A. – pareiškėjo pavardė nesutampa su tariamo brolio pavarde.
3. Pabrėžtina, kad pirminės ir vėlesnių apklausų pagrindinis tikslas – išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus. Pareiškėjas ne kartą buvo supažindintas su konfidencialumo principu ir pareiga prieglobsčio procedūros nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir teisingą informaciją, susijusią su jo prašymo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pagrįstai nutarė, jog pareiškėjas neatitinka Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 86 straipsnyje nurodyto pabėgėlio apibrėžimo, todėl jam nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.
Apeliantas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes.
1951 metų konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje yra pateiktas termino „pabėgėlis“ apibrėžimas. Remiantis šia sąvoka skiriami keturi pabėgėlio sąvokos kriterijai: 1) asmuo turi pagrįstai bijoti persekiojimo; 2) persekiojimas turi būti grindžiamas viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; 3) asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; 4) jis negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo.
Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.
Tik nustačius visų šių pabėgėlio statuso elementų buvimą asmuo gali būti pripažintas pabėgėliu.
Pareiškėjo teigimu, jis savo kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) paliko bijodamas persekiojimo, bijodamas būti pagrobtas ar dingti be žinios. Visiškai pagrįstą baimę patvirtina ir tai, jog jo brolis A. U. A. buvo pagrobtas ir iki šiol nežinoma jo buvimo vieta.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties naudojama sąvoka „visiškai pagrįsta baimė“ reiškia, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam gali būti pripažinta ne tik ir ne tiek dėl to, jog prieglobsčio prašytojas jaučia kokią baimę, t.y. dėl subjektyvaus faktoriaus, o ir dėl objektyvių (tačiau su prašytoju tiesiogiai susijusių) aplinkybių, kurios kiekvienu konkrečiu atveju yra nagrinėjančio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo institucijos vertinimo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A11-1580/2005).
Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje apžiūrėto pareiškėjo gimimo liudijimo matyti, kad jame yra įrašas, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) tautybės. Nors pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) tautybės nėra pagrįsta, tačiau tai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo išvadas, išdėstytas skundžiamame sprendime.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo persekiojimo baimė nėra pagrįsta objektyviais kriterijais. Teismas pagrįstai nustatė, jog aplinkybės, kad pareiškėjas iki atvykimo į Lietuvos Respubliką gyveno (duomenys neskelbtini), kad jis yra U. A. brolis, nėra patvirtintos byloje surinktais įrodymais.
Nors pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė A. C. A. pareiškimą apie tai, kad S. A. yra jo nesantuokinis sūnus, tačiau ir šis dokumentas, teisėjų kolegijos nuomone, nepripažintinas pakankamu pareiškėjo ir U. A. giminystės įrodymu.
Taigi pagrindiniai pareiškėjo nurodyti objektyvūs pagrįstos baimės faktoriai (persekiojimas (duomenys neskelbtini) bei jo giminystė su U. A.) nėra pagrįsti kokiais nors objektyviais duomenis.
Kolegija, išanalizavusi kitus byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, konstatuoja, jog kiti byloje esantys įrodymai įvertinti teisingai, o pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos.
Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.