- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-21
- Bylos Nr.
- 2-182-196/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00156-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria sustabdytas klausimo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimas uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis uostas“ bankroto byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi UAB „Naujasis uostas“ iškelta bankroto byla, 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi bankroto administratoriumi paskirta UAB „Restrus“.
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d., 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimis patvirtinti kreditorių reikalavimai, UAB „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimas atidėtas. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtino UAB „Swedbank lizingas“ 431 817,15 Lt dydžio finansinį reikalavimą, tačiau, sutikęs su kreditoriaus UAB „Pilsena“ atskiruoju skundu, 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikino savo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį ir bylą dėl UAB „Swedbank lizingas“ 431 817,15 Lt dydžio finansinio reikalavimo tvirtinimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje.
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Swedbank lizingas“ pateikė teismui patikslintą pareiškimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, kuriuo prašė patvirtinti 89 990,33 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „Naujasis uostas“ bankroto byloje. Nurodė, kad su skolininku UAB „Naujasis uostas“ 2004 m. kovo 3 d. buvo sudaryta Lizingo sutartis, kuri pakeitė 2003 m. lapkričio 10 d. lizingo sutartį, taip pat 2006 m. vasario 9 d. sutartis dėl Papildomo finansavimo, 2009 m. liepos 7 d. Įsiskolinimo mokėjimo sutartis. Skolininkui netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, Lizingo sutartis buvo nutraukta, jos pagrindu įsigytas turtas grąžintas kreditoriui. Pardavusi turtą UAB „Swedbank lizingas“ gavo 154 404,85 Eur daugiau nei skolininko nesumokėta turto išpirkimo įmokų suma pagal Lizingo sutartį. Ši suma buvo panaudota padengti skolininko nesumokėtas palūkanų įmokas, delspinigius, negrąžintą papildomo finansavimo sumą ir papildomas išlaidas, tačiau nurodytos sumos visoms šioms įmokoms padengti neužteko, likusi nepadengta įmokų suma yra 89 990,33 Eur.
BUAB „Naujasis uostas“ ir kreditorius UAB „Pilsena“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB „Swedbank lizingas“ netinkamai paskirstė iš turto pardavimo gautą pelną, todėl netinkamai pareiškė patikslintą finansinį reikalavimą. Pareikštas finansinis reikalavimas turi būti mažinamas 19 396,59 Eur nepagrįstai reikalaujamų papildomų išlaidų dalimi ir didinamas UAB „Swedbank lizingas“ paskaičiuotu ir lizingo davėjo panaudotu įsipareigojimų pagal Papildomo finansavimo sutartį ir (arba) Įsiskolinimo dengimo sutartį turto pardavimo grynuoju pelnu – 16 934,87 Eur suma (89 990,33-19 396,59+16 934,87). Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas turi galiojančią reikalavimo teisę į 34 917,98 Eur dydžio sumokėtą įmoką pagal Lizingo sutartį dalį, į tai, kad UAB „Swedbank lizingas“ nepagrįstai reikalauja iš viso 19 396,59 Eur papildomų išlaidų sumos, darytina išvada, kad BUAB „Naujasis uostas“ bankroto byloje UAB „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas sudaro ne didesnę kaip 87 528,61 Eur sumą.
Šalies argumentai
BUAB „Naujasis uostas“ pateikė teismui prašymą sustabdyti nagrinėjamą bylą dėl UAB „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo patvirtinimo iki kol bus išspręsta Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11486-991/2015 pagal ieškovės BUAB „Naujasis uostas“ ieškinį atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ dėl restitucijos taikymo, kuriuo ieškovė BUAB „Naujasis uostas“ prašo taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 34 917,98 Eur pagal 2004 m. kovo 3 d. Lizingo sutartį atsakovei sumokėtą turto išpirkimo įmokų sumą.
UAB „Swedbank lizingas“ prašė prašymo sustabdyti bylą netenkinti, o Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamą bylą prijungti prie šios bylos. Nurodė, jog sutinka, kad abi minėtos bylos yra susijusios ir jų negalima nagrinėti atskirai, tačiau jos turėtų būti sujungtos, o ne sustabdyta nagrinėjama byla, nes bylos sustabdymas labiau užtęstų visos bylos nagrinėjimą nei jos sujungimas su kita byla.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi sustabdė UAB „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimą kol įsiteisės procesinis sprendimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-11486-991/2015 dėl restitucijos taikymo. Teismas nurodė, kad abiejose bylose nagrinėjami ginčai, kilę tarp tų pačių šalių ir dėl tos pačios lizingo sutarties vykdymo, tai yra, ar bankrutuojanti įmonė turi reikalavimo teisę į tam tikrą dalį turto išpirkimo įmokų. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, kad nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-11486-991/2015 nustatyti faktai turės prejudicinę galią šiai bylai, be to, būtų užkirstas kelias galimybei atsirasti vienas kitam prieštaraujantiems teismų sprendimams (CPK 163 str. 3 p.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja UAB „Swedbank lizingas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-11486-991/2015 prijungti prie nagrinėjamos bylos ir šias bylas išnagrinėti kartu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo poziciją dėl bylos sustabdymo instituto ir bylų sujungimo institutų santykio. Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog nėra pagrindo stabdyti civilinę bylą remiantis CPK 163 straipsnio 3 punktu tuo atveju, jei tokios procesinės situacijos galima išvengti sujungiant dvi civilines bylas. Teismas pažymėjo, kad abiejuose bylose nagrinėjami ginčai, kilę tarp tų pačių šalių ir dėl tos pačios sutarties vykdymo. Taigi bylos turėjo būti sujungtos. Pažymėtina, kad apeliantas jau buvo pateikęs prašymą sujungti minėtas bylas, kurį teismas atmetė, motyvuodamas būtinybe užtikrinti proceso operatyvumą, tačiau vėliau priėmė priešingą nutartį ir nusprendė sustabdyti nagrinėjamą bylą. Bylos sustabdymas labiau užvilkins bylos nagrinėjimą nei bylų sujungimas. Kreditoriaus finansinių reikalavimų pagrįstumo nagrinėjimo sustabdymas itin grubiai pažeidžia kreditoriaus teises. Neišsprendus šio klausimo, kreditorius neturi teisės dalyvauti sprendžiant esminius klausimus skolininko bankroto byloje, t. y. iš kreditoriaus atimama teisė balsuoti kreditorių susirinkimuose ar skųsti teismui šių susirinkimų nutarimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Naujasis uostas“ ir kreditorė UAB „Pilsena“ prašo UAB „Swedbank lizingas“ skundą atmesti, o skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad abi šios bylos šalys sutinka, jog nagrinėjama byla ir Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla yra tarpusavyje susijusios, nes abiejose bylose sprendžiamas klausimas dėl UAB „Naujasis uostas“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytų sutarčių vykdymo bei iš šių sutarčių ginčo šalims kilusių priešpriešinių įsipareigojimų. Neišsprendus klausimo, ar BUAB „Naujasis uostas“ turi reikalavimo teisę į tam tikrą dalį turto išpirkimo įmokų, ir, jeigu turi, tai konkrečiai į kokią dalį, neįmanoma išspręsti klausimo, ar UAB „Swedbank lizingas“ tinkamai apskaičiavo reikalaujamo finansinio reikalavimo dydį. Byloje nėra ginčo dėl to, jog šiuo atveju bylų sujungimas leistų operatyviau išspręsti iškilusį ginčą, tačiau bylų sujungimo klausimas jau buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo pirmininkės 2015 m. rugpjūčio 13 d. neskundžiama nutartimi, kuria prašymas dėl bylų sujungimo atmestas. Nustatyti tikslų UAB „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo dydį galima tik išsprendus tarp šalių kilusį ginčą dėl BUAB „Naujasis uostas“ grąžintinos turto išpirkimo įmokų dalies. Be to, atsiliepime nesutinkama su skundo argumentu dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ir pažymima, jog UAB „Swebank lizingas“ pirmiausia pati privalėjo apskaičiuoti ir tinkamai pagrįsti savo finansinį reikalavimą. Be to, atsiliepime pažymima, kad UAB „Swedbank lizingas“ kaip potenciali kreditorė, net ir neturėdama balsavimo teisės, turi galimybę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir atkreipti kitų kreditorių dėmesį į tam tikrus bankroto procesui aktualius aspektus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sustabdė apeliantės UAB „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo nagrinėjimą BUAB „Naujasis uostas“ bankroto byloje (CPK 163 str. 3 p.).
CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiuo pagrindu sustabdyti civilinę bylą galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010, 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sustabdė apeliantės UAB „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą iki kol įsiteisės procesinis sprendimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-11486-991/2015. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad abiejose bylose nagrinėjami ginčai, kilę tarp tų pačių šalių ir dėl tos pačios lizingo sutarties vykdymo, tai yra, ar bankrutuojanti įmonė turi reikalavimo teisę į tam tikrą dalį turto išpirkimo įmokų. Taigi teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos taip susijusios, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-11486-991/2015 nustatyti faktai turės prejudicinę galią šiai bylai, be to, bus užkirstas kelias galimybei atsirasti vienas kitam prieštaraujantiems teismų sprendimams.
Nagrinėjamoje byloje apeliantė savo finansinį reikalavimą kildina iš 2003 m. lapkričio 10 d. lizingo sutarties su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Apeliantės teigimu, BUAB „Naujasis uostas“ ne visiškai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir liko jai skolinga 89 990,33 Eur. Tuo tarpu Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje e2-11486-991/2015 BUAB „Naujasis uostas“ ieškiniu prašo priteisti iš apeliantės 34 917,98 Eur pagal minėtą lizingo sutartį UAB „Swedbank lizingas“ sumokėtų turto išpirkimo įmokų sumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad galutinis teismo procesinis sprendimas Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-11486-991/2015 gali būti reikšmingas šioje byloje dėl tvirtintino UAB „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo dydžio, tačiau šiuo atveju tai nesudaro pakankamo pagrindo stabdyti finansinio reikalavimo nagrinėjimą. Pažymėtina, kad ne kiekvienu atveju teismas privalo stabdyti bylą, kai ji susijusi su kita, o tik tuomet, kai bylos negalima išnagrinėti iki nebus išnagrinėta kita. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje byloje nenustatyta aplinkybių, trukdančių teismui įvertinti apeliantės prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą, t. y. byloje nėra duomenų, kad pagal byloje esančius įrodymus nebūtų galima daryti išvados dėl finansinio reikalavimo (ar jo dalies) (ne)pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Swedbank lizingas“ patikslintu pareiškimu dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo prašo patvirtinti 89 990,33 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „Naujasis uostas“ bankroto byloje. Pareiškime apeliantė nurodo, kad pardavusi turtą, gavo 154 404,85 Eur daugiau nei skolininko BUAB „Naujasis uostas“ nesumokėta turto išpirkimo įmokų suma pagal lizingo sutartį ir ši suma buvo panaudota padengti skolininko nesumokėtas palūkanų įmokas, delspinigius, negrąžintą papildomo finansavimo sumą ir papildomas išlaidas, tačiau nurodytos sumos neužteko visoms šioms įmokoms padengti (95-98 b. l.). Apeliantės pareiškimas grindžiamas prie jo pridedamais įrodymais (Turto grąžinimo aktas, aukciono sutartis ir vykdymo ataskaita, turto vertinimo ataskaitos ir kt.). BUAB „Naujasis uostas“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad UAB „Swedbank lizingas“ netinkamai paskirstė iš turto pardavimo gautą pelną, pažymi, kad BUAB „Naujasis uostas“ turi galiojančią reikalavimo teisę į 34 917,98 Eur dydžio sumokėtų pagal lizingo sutartį turto išpirkimo įmokų dalį ir mano, kad BUAB „Naujasis uostas“ bankroto byloje tvirtintinas UAB „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas sudaro ne didesnę kaip 87 528,61 Eur sumą (120-127 b. l.). Savo poziciją BUAB „Naujasis uostas“ grindžia prie rašytinių paaiškinimų pridedama specialisto išvada „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Naujasis uostas“ finansinių įsipareigojimų pagal Swedbank lizingas, UAB sudarytas sutartis analizės“. Taigi, kaip matyti iš bylos, BUAB „Naujasis uostas“ neneigia UAB „Swedbank lizingo reikalavimo egzistavimo apskritai, tik nesutinka su prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydžiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimo sustabdymas dėl vykstančio bylinėjimosi, kai bylinėjimasis gali būti reikšmingas tik finansinio reikalavimo dydžiui, bet ne reikalavimo egzistavimui apskritai, nagrinėjamu atveju iš esmės pažeidžia apeliantės interesus, nes ji neribotam laikui eliminuojama iš BUAB „Naujasis uostas“ bankroto proceso, nušalinama nuo visų klausimų, priskirtų kreditorių susirinkimo kompetencijai, sprendimo. Tai neatitinka ginčo šalių interesų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nedraudžia tikslinti patvirtintą finansinį reikalavimą. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreditoriams tikslinti reikalavimus ir jų atsisakyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Autokausta“ v. UAB „Norekso nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-188/2011). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. BUAB „Eudanas“, bylos Nr. 3K-3-261/2011; 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. LUAB „Lietuvos aidas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-308/2013). Tai reiškia, kad jeigu Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje iš UAB „Swedbank lizingas“ BUAB „Naujasis uostas“ naudai būtų priteista 34 917,98 Eur dydžio sumokėtų įmokų suma, toks teismo procesinis sprendimas sudarytų pagrindą spręsti patvirtinto reikalavimo tikslinimo klausimą.
Kita vertus, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau vykdyti ir užbaigti bankroto procedūras. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko netinkamą susidariusios procesinės situacijos sprendimo būdą, nes, apeliantės manymu, nagrinėjama byla turėjo būti ne sustabdyta, o prie jos prijungta Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. e2-11486-991/2015. Atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat neginčijama, kad bylų sujungimas šiuo atveju leistų operatyviau išspręsti kilusį ginčą. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtų bylų sujungimo klausimas jau buvo spręstas šioje byloje. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, įvertinusi tuo metu buvusias skirtingas prašomų sujungti bylų proceso stadijas, 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atmetė UAB „Swedbank lizingas“ prašymą sujungti bylas, motyvuodama tuo, kad bylų sujungimas neatitiktų civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų (CPK 7 str.). Tuo tarpu apygardos teismas, spręsdamas sustabdyti nagrinėjamą klausimą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, priėmė priešingą nurodytiems principams nutartį. Akivaizdu, kad civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, o tai suponuoja CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinio proceso principų – koncentruotumo ir ekonomiškumo, pažeidimo tikimybę. Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-11486-991/2015 pasirengimo nagrinėti bylą stadija baigta, pereita į teisminio bylos nagrinėjimo stadiją. Taigi aplinkybės, dėl kurių buvo atsisakyta tenkinti prašymą dėl minėtų bylų sujungimo, pasikeitė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje turėtų būti iš naujo svarstomas klausimas dėl minėtų bylų sujungimo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdytas apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimas, naikintina ir šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl UAB „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.