Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, nedirbančio, registruoto darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal LR ANK 493 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č. 2017 m. kovo 18 d. apie 21.05 val., (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai paskambino pagalbos telefonu 112 į Bendrąjį pagalbos centrą prie Lietuvos Respublikos VRM ir pranešė, kad triukšmauja kaimyno iš (duomenys neskelbtini) -o buto vaikai. Į įvykio vietą atvykę Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai nustatė, kad triukšmo nėra, pranešėjas buvo akivaizdžiai neblaivus (iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai), kuris paaiškino, kad kvietė policiją dėl kaimyno, nes nori jam atkeršyti, bet nepasakė, už ką. Tokiais veiksmais jis žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Č. teismo posėdyje nepripažino padaręs nurodytą nusižengimą, dėl jo aplinkybių paaiškino, jog 2017 m. kovo 18 d. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą dėl triukšmo viršuje iš kaimynų, vaikai šoka iš lovos, bėgioja. Jis nori pailsėti po darbo. Jis 10 kartų kvietė policiją dėl triukšmo, bet tik vieni parašė tokį protokolą. Pareigūnai užėjo, penkias minutes pastovėjo, pažiūrėjo į lubas ir pasakė, kad jokio triukšmo nėra, ir išėjo. Jo motinai jau daug metų - 82, ji kurčia, todėl triukšmo negirdi. Jis skambino blaivus. Nežino, kodėl pareigūnai nurodė, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, gal dantys buvo nešvarūs. Pasakė, kad nori atkeršyti kaimynui. (b.l. 11-12)

Liudytojas D. T. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo iškviesta policija pas jį su kaimynu, pradėjo aiškintis. Pareigūnai klausė, kas čia vyksta. Pareigūnai buvo pas jį dėl šio įvykio atvažiavę ne vieną kartą. Iškvietimai buvo dėl to, kad jo bute triukšmas, kažkas bėgioja per grindis ir triukšmauja. Pareigūnai įsitikino, kad pas jį yra mažametis iki 2 metų vaikas ir išėjo. Mažas vaikas bėgioja ir dėl to kviečiama policija. Tas bėgiojimas baigiasi apie 21.00 val. vakare, nes tuo metu vaikas guldomas miegoti. G. Č. gyvena žemiau jo. Neatsimena, ar pareigūnai atėjo vieni, ar su G. Č.. Jis pas G. Č. nėjo. Be vaiko bėgiojimo kitokio triukšmo nebuvo. G. Č. motina normaliai bendrauja.

Liudytojas R. A. teismo posėdyje paaiškino, kad neprimena įvykio. Pagarsinus jo tarnybinį pranešimą (b.l. 4), patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Papildoma nurodė, kad jis bendravo laiptinėje su G. Č. motina. Ji nurodė, kad jokio triukšmo nėra. Jie patys fiksavo, kad jokio triukšmo nėra, jie buvo pas D. T.. Vaikas buvo apie pusantrų metų. G. Č. iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli. Su G. Č. motina jie susikalbėjo, bendravo sklandžiai, logiškai.

Liudytojas V. T. teismo posėdyje paaiškino, kad gavo iškvietimą dėl triukšmo. Triukšmo fakto nenustatė, pranešėjas pats buvo neblaivus, buvo neaišku, ko jis iš viso norėjo, negalėjo paaiškinti, dėl ko buvo triukšmas. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl melagingo iškvietimo. Nuo G. Č. sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, paraudę akys. Buvo atėjusi jo mama, kuri paaiškino, kad G. Č. išgeria, o kai prisigeria, skambinėja į policiją. Motina sakė, kad yra kažkoks senas konfliktas su kaimynu, triukšmo pas kaimynus negirdėjo. Jam nekilo įtarimų bendraujant, kad moteris turi klausos sutrikimų. Jiems atvykus triukšmo nebuvo. Jie bendravo su buto savininku. Ką veikė vaikai, neprisimena.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 13ANP-91254353-17, registruojamų įvykių pažyma, policijos pareigūno R. A. tarnybiniu pranešimu, liudytojų D. T., R. A. ir V. T. paaiškinimais, iš dalies pažeidėjo paaiškinimu.

Registruojamų įvykių pažymoje nurodyta, kad 2017 m. kovo 18 d. 20.57 val. buvo gautas G. S. pranešimas, jog pranešėjui trukdo virš jo žaidžiantys vaikai, skundžiasi dėl triukšmo, į prašymus nuraminti vaikus kaimynai nereaguoja. Bendrasis pagalbos centras pateikė pranešimo garso įrašą, iš kuriuo matyti, kad asmuo, prisistatęs G. Č., nurodė, kad (duomenys neskelbtini), triukšmas viršuje, 7 aukšte bute (duomenys neskelbtini) žaidžia vaikas. Jau ne pirmą kartą. Jis užėjo, truputį apramino, pasakė jam kviesti policiją. (b.l. 26-27A)

Policijos pareigūno R. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. kovo 18 dieną, apie 21 val. 05 min., patruliuojant iš Vilniaus apskr. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), triukšmauja kaimyno vaikai, neleidžia ilsėtis. Atvykus minėtu adresu į pareigūnus kreipėsi (duomenys neskelbtini) buto gyventojas G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, pareigūnams paaiškino, kad dėl kaimyno kvietė policiją, nes jis nori jam atkeršyti, bet neįvardino už ką, tik paminėjo, kad tarp jų yra seni nesutarimai, triukšmo tame bute nėra. Nuėjus pas (duomenys neskelbtini) buto gyventojus pareigūnams buto duris atidarė D. T., kuris paaiškino, kad namuose jo vaikai netriukšmauja, o miega, o kodėl kaimynas nuolatos kviečia policiją, nežino. G. Č. mama V. Č. pareigūnams paaiškino, kad pas kaimynus nėra jokio triukšmo, o sūnus kviečia kaimynui policiją, nes nemėgsta jo kaip namo gyventojo. Pati dėl sūnaus elgesio kreipsis į Vilniaus aspkr. VPK Vilniaus miesto 2-ąjį PK.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė nesutinkantis su nusižengimu, teismo posėdyje jis paaiškino, kad kvietė policiją pagrįstai dėl kaimyno vaikų keliamo triukšmo vakaro metu.

Atsižvelgdamas į byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumą, teismas vertina, kad G. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip LR ANK 293 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, kadangi jis iškvietė policijos pareigūnus melagingai nurodydamas kvietimo priežastį – triukšmą bute vakaro metu, nors jokio triukšmo tame bute nebuvo, ką patvirtino tiek policijos pareigūnai, atvykę į iškvietimą, tiek kaimynas, tiek paties pažeidėjo motina. Policijos pareigūnai užfiksavo paties pažeidėjo teiginį, jog jis pripažino tokiu būdu keršijąs nemėgstamam kaimynui. Iš bendrojo pagalbos centro pateikto įrašo girdėti, kad pranešėjas turi pretenzijų dėl to, kad viršuje žaidžia vaikai, tačiau nenurodo, kokiais veiksmais jie kelia triukšmą. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad kaimyno vaikas bėgioja, tą patį patvirtino liudytojas D. T., kartu nurodydamas, kad jo vaikui nėra dar 2 metų.

LR ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę – viešosios rimties trikdymą sudaro šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 18 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 6 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Atkreiptinas dėmesys, kad nei pažeidėjas, nei pareigūnai nenurodė jokių ypatingų veiksmų, galinčių kelti neįprastą triukšmą –vaiko rėkimo, verkimo, daiktų trankymo ar pan. Pažeidėjas kaip triukšmo šaltinį nurodo tik vaiko bėgiojimą. Tokie veiksmai, kaip judėjimas po gyvenamąją patalpą, nelaikytinas keliančiu triukšmą, tai yra kiekvieno gyventojo teisė. Įvertinus vaiko amžių ir tai, kad tokiame amžiuje kūno masė yra nedidelė, teismas nelaiko, jog labai mažo vaiko tik bėgiojimas galėjo sukelti triukšmą, kliudantį kitų asmenų ramybei vakaro metu (21.00 val.). Be to, ir 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" nuostatos nenumato reikalavimo užtikrinti absoliučią tylą: gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosiose patalpose nuo 18-22 val. (vakaro metu) leidžia didesnį triukšmo lygį nei nakties metu iki 40 decibelų (ekvivalentinis) ir 50 decibelų (maksimalus). Dėl vaiko keliamo triukšmo pretenzijų neturėjo ir kiti 72-o buto gyventojai, tyrimą atlikę pareigūnai taip pat nustatė, jog informacija apie kaimynų keliamą triukšmą nepasitvirtino. Pažeidėjo teiginį, esą jo motina kurčia, todėl jai triukšmas nekliudo, ji jo negirdi, paneigė liudytojai D. T., R. A. ir V. T., kurie nurodė bendravę asmeniškai su V. Č. ir jos klausos sutrikimų bendraudami nepastebėjo.

G. Č. skambindamas Bendruoju pagalbos telefonu ir kviesdamas policijos pareigūnus dėl menkavertės priežasties – vaiko judėjimo aukščiau esančiame bute, eikvojo specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarė prielaidas nukreipti policijos pareigūnų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad jis anksčiau yra baustas administracine tvarka, teistas, nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad pirmą kartą padarė nurodytą administracinį nusižengimą, tai, kad nusižengimas padarytas asmeniui neteisingai vertinant veikos reikšmingumą, kaimynas dėl incidento pretenzijų neturi, vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis teisingumo bei protingumo kriterijais, jam skirtina mažesnė bauda nei sankcijoje numatytas baudos minimumas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 23 str., 25 str., 34 str., 629 str., 636 str., 646 str., 664 str., 675 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pripažinti G. Č., a/k (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 493 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 50 (penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banke „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000, SWIFT kodas NDEALT2X, arba banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“ sąskaitos Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 1001 (mokėjimo pavedime, laukelyje unikalus mokėjimo kodas, nurodant bylos numerį A17.-2308-576/2017 ir ROIK Nr. 17066361365).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

2017 m. gegužės 30 d.