Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2022-08-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-2699-800/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-08-26
Bylos Nr.
e2YT-2699-800/2022
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00369-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Pareiškėjas
O. M.
Suinteresuotas asmuo
R. B., L. K., VI Turto bankui
Advokatai
Rasa Malinauskienė
Kategorijos
  • 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.10.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.9.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-2699-800/2022Teisminio proceso Nr.2-34-3-00369-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 26 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos O. M. atstovei advokatei Rasai Malinauskienei., suinteresuotiems asmenims R. B., L. K., nedalyvaujant VĮ Turto banko atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos O. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B., L. K., VI Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja O. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims R. B., L. K., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji tuoj po savo sutuoktinio A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis A. M.. Gyvendami santuokoje (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)), įsigijo (pasistatė) nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini)1992 m. sausio 29 d. valdybos potvarkiu Nr.38v, įsigijo 0.1398 ha žemės sklypą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo jos ir A. M. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Po sutuoktinio A. M. mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas: ½ dalis 0.1398 ha žemės sklypo, ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinio pastato ir ½ dalis kiemo statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Be šio nekilnojamojo turto, santuokos metu buvo įsigiję baldus, buitinę techniką, įvairius ūkio padargus bei kitą šeimos turtą.

Iš karto po savo sutuoktinio A. M. mirties, priėmiau jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Iki pat sutuoktinio mirties, gyveno kartu įsigytame gyvenamajame name, vedė bendrą ūkį, prižiūrėjo namų valdą. Po sutuoktinio mirties liko gyventi šioje sodyboje, kito gyvenamojo būsto neturi, iš šio gyvenamojo namo niekada nebuvo išsikėlusi, gyvena jame iki dabar. Šias aplinkybes patvirtina Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos pažyma 2022 m. balandžio 26 d. „Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą“ Nr. (2022-368-PD)-l 14, iš kurios matyti, kad nuo 1975 m. sausio 9 d. savo gyvenamąją vietą deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini).Po sutuoktinio mirties liko visi jo asmeniniai daiktai, taip pat baldai, buitinė technika, elektros bei buities prietaisai, įvairūs žemės dirbimo įrankiai, kuriuos gyvendami santuokoje, įsigijo už mūsų bendras lėšas. Gyvendama šiuose namuose, moka už suvartojamą elektros energiją, šiukšlių išvežimą, draudžia pastatus. Namas kūrenamas kietu kuru, malkas, anglis laiko ūkiniame pastate. Prie namų yra ariamos žemės, kurioje yra daržas, augina daržoves, puoselėja mudviejų su sutuoktiniu įveistą sodą, renka derlių. Gyvendama atliko ne vieną einamąjį gyvenamojo namo remontą. Mirus sutuoktiniui viena organizavo jo laidotuves, sutvarkė kapavietę ir ją prižiūri.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui.

Suinteresuotas asmuo R. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti

Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja O. M. yra jos mama, todėl jai yra gerai žinomos visos aplinkybės dėl tėvo A. M. palikimo, kurį po jo mirties paveldėjo motina, faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Nurodė, kad mama niekur iš savo gyvenamosios vietos išvykusi nebuvo šiuose namuose gyvena nuolatos. Mama po tėvo mirties nesikreipė į notarą, nes manė, jog visas turtas ir taip priklauso jai nes jis registruotas jos vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad O. M. buvo įregistravusi santuoką su A. M. (e. b. l. 9), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). Santuokoje susilaukė dviejų vaikų – suinteresuotų asmenų R. B. ir L. K..

Pareiškėja O. M. po savo sutuoktinio A. M. mirties per įstatymo nustatytą terminą priėmė mirusio sutuoktinio palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), registruota pareiškėjos O. M. vardu (e. b. l. 13-15). Iš į bylą, pateikto Prienų 2-ojo notarų biuro liudijimo, nustatyta, kad po A. M. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (e. b. l. 16). Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad pareiškėja O. M. nuo 1975 m. sausio 9 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), (e. b. l.17). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio A. M. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais pradėdama valdyti mirusiojo turtą. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus A. M. priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal 1964 m. CK normas turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog ji tuoj po(duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio A. M. priėmė palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais pradėdama valdyti mirusiojo turtą, įrodo pačios pareiškėjos procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės, kad mirus sutuoktiniui gyveno namuose ir čia gyvena iki šiol, o iš sodybos niekuomet nebuvo išsikėlusi. Po jo mirties namuose liko visi jo asmeniniai bei kilnojamieji daiktai, čia ji tvarkėsi ir turtą prižiūrėjo kaip savo nuosavybę. Liudytojos A. O. L. parodymai, kad O. M. yra kaimynė. Jai žinoma, kad mirus vyrui ji toliau gyveno tuose pačiuose namuose ir juos prižiūrėjo. Gyveno kartu su dukra ir jos šeima. Pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo procesiniame dokumente nurodyti paaiškinimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Be to, VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad O. M. nuo 1975 m. sausio 9 d. iki dabar savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes dėl jos veiksmų pradėjus valdyti po sutuoktinio A. M. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjos paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys neteikė pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos pareiškime nurodytais paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėja turi teisę paveldėti mirusio sutuoktinio turtą. Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog pareiškėja tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio A. M. mirties priėmė jo palikimą, kadangi ji palikėjo turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio A. M. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė