Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

L. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskeklbtini), nesimokantis, nedirbantis, atliekantis bausmę pataisos namuose, teistas:

2015-12-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 22 str. 1 d. 149 str. 1 d., 149 str. 1 d. 180 str. 1 d. 64¹ str. 1 d. dviejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 2016-03-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 64¹ str. 1 d. aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2015-12-16 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir trims mėnesiams;

3. 2017-01-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 64¹ str. 1 d. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausme subendrinta su 2016-03-04 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir penkiems mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs).

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. 2014 metų gruodžio mėnesį, vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie namo Nr. 80, esančio Didlaukio g., Vilniuje, pagrasino J. S. panaudoti fizinį smurtą, jį sumušti ir pagrobė J. S. motinai, I. S. priklausančius 12 litų (3.48) eurų.

L. V., laikotarpyje nuo 2014 metų gruodžio mėnesio, iki 2015-05-08, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir metu, įvairiose Vilniaus miesto vietose: Didlaukio gatvėje, prie namo Nr. 80, prie Lelevelio pagrindinės mokyklos A. Vivulskio filialo, Minties g. 3, visuomeninio transporto sustojime „Didlaukio“, Didlaukio g. 27, Didlaukio g. 80 A. Vilniuje, neturėdamas teisinio pagrindo, grasindamas panaudoti fizinį smurtą J. S. atžvilgiu ir jį sumušti, atvirai savo naudai vertė J. S. jam perduoti turtą, ko pasėkoje J. S. per kelis kartus L. V. perdavė, I. S. priklausančius pinigus, bendroje sumoje sudarančius 50 eurų sumą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. V. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nurodė, kad nuo nusikaltimų įvykdymo praėjo daug laiko, todėl visų aplinkybių neprisimena. Pripažino, kad 2014 metų gruodžio mėnesį pagrasinęs sumušti J. S. iš jo atėmė 12 litų. Supratęs, kad J. S. yra fiziškai silpnesnis ir jo bijo, sutikęs pastarąjį įvairiose Vilniaus miesto vietose, reikalaudavo iš jo pinigų, priešingu atveju pagrasindamas jį sumušti. Kai sutiktas J. S. su savimi neturėdavo pinigų, liepdavo pinigus atnešti į jo nurodytą vietą. Kaltinamasis teigė, kad šiuo metu neprisimena tiksliai iš J. S. pagrobtos pinigų sumos ir sutinka su kaltinime nurodyta 50 eurų pinigų suma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis L. V. parodė, kad pažįsta J. S., kadangi šis gyvena gretimame name. Su juo draugiškų santykių nepalaikydavo, tačiau susitikęs pakalbėdavo. Kai iš J. S. reikalaudavo pinigų, pagrasindavo, kad jį sumuš. J. S. yra smulkus, žemesnio už jį ūgio, todėl bijodavo pasipriešinti. Jis J. S. sakydavo „nešk pinigus“ ir šis po kelių dienų jam atnešdavo pinigus. Iš J. paėmė pinigus „Didlaukio“ sustojime 1 eurą, prie parduotuvės „Iki“ (Didlaukio g. 80) 6 litus (tai galėjo būti gruodžio mėnuo), prie parduotuvės „Maxima“ (Didlaukio g.1, galėjo būti pavasaris) paėmė 2 eurus.

Papildomos apklausos metu įtariamasis L. V. parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. pavasario leisdavo laisvalaikį su E. K. arba A. Č. ir vaikščiodamas po Baltupių mikrorajoną. J. S. sutikdavo atsitiktinai, dažniausiai prie parduotuvės „Iki“ arba prie geltonų prekybos paviljonų. Pamatęs gatvėje J. S., prie jo prieidavo ir klausdavo, ar šis turi pinigų. Jei J. S. turėdavo su savimi pinigų, tai jam ir duodavo. Iš J. daugiausiai vienu metu yra gavęs 3 eurus. Niekada iš J. nereikalavo didelės pinigų sumos. Už gautus pinigus pirkdavo saldumynų, saldžių gėrimų, kuriais vaišindavo ir E. su A..

L. V. pareiškus įtarimą ir apklausus įtariamuoju, jis parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Tuo metu jis (L. V.) buvo išvarytas iš namų. Pinigai jam buvo reikalingi maistui, todėl iš J. S. paimdavo nedideles pinigų sumas, po vieną ar du litus, o vėliau po vieną ar du eurus. J. S. jo bijojo, nes jis didesnis ir fiziškai stipresnis. Sutikęs J. S. prie jo prieidavo ir reikalaudavo pinigų. Jai J. S. pinigus duodavo, juos paimdavo. Dėl plėšimo įvykdyto 2014 metų gruodžio mėnesį gali pasakyti, kad iš J. S. pagrobė 12 litų, tačiau smulkiai įvykio detalių pasakyti negali, nes neatsimena. 2015-05-29 prie parduotuvės „IKI“ sutiko J., kuris važiavo į mokyklą. Tuo metu L. V. jau žinojo, kad J. S. mama kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl to, kad iš jo atiminėjo pinigus. L. V. ant J. buvo labai supykęs, todėl jį pamatęs iš inercijos ir trenkė į skruostą. Tuo metu gal ir galėjo pasakyti, kad neštų pinigus, tačiau tai pasakė šiaip sau, iš inercijos. Tuo metu jau neturėjo tikslo ir reikalo atimti pinigus iš J., kadangi apie jo veiksmus jau buvo pranešta policijai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. S. paaiškino, kad pažįsta L. V., A. Č. ir E. K., nes jie visi gyvena viename kieme ir dažnai susitinka. Šie vaikinai ne kartą reikalavo duoti jiems pinigų. 2014 m. gruodžio mėnesio viduryje, tikslios dienos nurodyti negali, vakare apie 20.00 val., jis ėjo namo. Prie savo namų, Didlaukio g. 80, Vilniuje, sutiko L. V., kuris pareikalavo pinigų ir pagrasino jį sumušti, jei pinigų negaus. Jis išsigando ir atidavė L. V. su savimi turėtus 12 litų. Praėjus kelioms dienoms prie savo namo vėl sutiko L. V., kuris buvo su A. ir E.. Jie pareikalavo duoti jiems pinigų. Jis atrodo jiems atidavė 2 litus. Nuo gruodžio mėnesio vidurio iki gegužės mėnesio pradžios jis pastoviai duodavo ., A. ir E. pinigus. Duodavo įvairiai, kiek tuo metu turėdavo pinigų, tai 0,50 centų, tai 2, 3 ar 5 eurus. Šiuos pinigus jam duodavo tėvai, kad galėtų mokykloje nusipirkti pietus. Tačiau mokykloje dažnai nepietaudavo, o gautus pinigus atiduodavo L., E. ir A., nes jų bijojo. Jie visi trys grasino jį sumušti ir liepė nieko nesakyti tėvams. Pinigus jiems davė prie savo namo arba „Didlaukio“ stotelėje. 2015 metų gegužės mėnesio pradžioje (tikslios dienos nurodyti negali, galėjo būti 5 ar 6 diena) ryte apie 8.00 val. prie A.Vivulskio mokyklos, adresu Minties g.3, sutiko L., A. ir E.. Jie kaip visada iš jo pareikalavo pinigų. Jis su savimi turėjo 3,80 eurų ir juos atidavė. Vaikinai pasakė, kad jis dar jiems turi atiduoti 2 eurus. Jis tiek pinigų neturėjo, todėl paskambino močiutei ir paprašė, kad jam atneštų į mokyklą 2 eurus, kadangi nori nusipirkti pavalgyti. Vaikinams pasakė, kad pinigus jiems atiduos vėliau. Atėjusi į mokyklą močiutė jam atnešė 2 eurus. Tą pačią dieną, po pamokų, „Didlaukio“ sustojime, L., A. ir E. jis atidavė tuos 2 eurus. Kai močiutė buvo atėjusi į mokyklą, kažkas iš klasiokų jai pasakė, kad jis kažkam atiduoda pinigus. Močiutė apie tai pasakė tėvams. Anksčiau tėvams jis neprisipažino, nes bijojo. Gegužės 8 d. mama jį nuvežė į policijos komisariatą. Policijos pareigūnams papasakojo, kas iš jo pastoviai reikalauja pinigų. 2015 m. gegužės 29 d. apie 7.55 val. kartu su broliu D. stovėjo „Didlaukio“ sustojime ir laukė atvažiuojančio autobuso. Belaukiant su broliu užėjo į parduotuvę, kur netrukus atėjo ir L.. Šis liepė išeiti jam į lauką ir pareikalavo duoti pinigų (kiek konkrečiai nesakė) dėl to, kad jis jį įskundė policijai. Jis pasakė, kad pinigų neturi. T. L. trenkė kumščiu jam per veidą. Jis pajuto fizinį skausmą. Nuo smūgio jam prie akies buvo mėlynė. Kai atvažiavo autobusas, jis su broliu įsėdo ir nuvažiavo į mokyklą. Vakare, kai grįžo namo, mama pamatė mėlynę ir paklausė kas atsitiko. Jis jai papasakojo. Mama jį nuvežė į Santariškių ligoninę, kur apžiūrėjo gydytojas. Nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio L., A. ir E. davė ne mažiau kaip 50 eurų. Pinigų reikalavimas būdavo pastovus, kai tik juos sutikdavo.

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis J. S. paaiškino, kad 2014 m. gruodžio mėnesį prie namo Didlaukio g. 80, Vilniuje jį sutiko L. V. ir pagrasinęs, kad sumuš liepė jam duoti pinigų. Kadangi L. aukštas, fiziškai už jį stipresnis, todėl išsigando ir jam atidavė 12 litų. Po kelių dienų vėl sutiko L., kuris buvo su A. ir E.. L. vėl pareikalavo duoti pinigų, sakydamas „duok pinigų, nes sumušiu“. E. su A. stovėjo tik šalia, jie negrasino. Tada davė 2 litus. Kai L. reikalaudavo pinigų, tai jis kartais būdavo vienas, kartais su E., kartais su A., kartais trise. Reikalaujant iš jo duoti pinigų, sumušimu gąsdindavo tik L., o E. su A. stovėdavo šalia ir nieko nesakydavo. Pinigus visada duodavo tik L.. Jis nematė, kad gautus pinigus L. perduotų A. ar E.. Jei sutikdavo L. ir neturėdavo pinigų, tai pinigus jam atiduodavo sekančią dieną. Jis bijojo L. grasinimų jį sumušti, nes L. yra piktas, fiziškai stiprus. Pinigus L. atiduodavo prie Lelevelio pagrindinės mokyklos A.Vivulskio filialo, Minties g. 3, „Didlaukio“ sustojime prie parduotuvės „Iki“, prie savo namo, Didlaukio g. 80, Vilniuje. Pinigus L. duodavo beveik kiekvieną savaitės dieną, išskyrus išeigines dienas. Dažniausiai pinigus duodavo ryte prieš pamokas arba vakarais po pamokų. Pinigus atiduodavo tuos, kuriuos duodavo tėvai arba močiutė nusipirkti maisto mokykloje arba uždirbtus (duomenys neskelbtini) bažnyčioje (kiekvieną dieną pardavinėdavo po pamokų prie bažnyčios laikraščius ir jam kunigas sumokėdavo pinigus).

Medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad J. S. nustatyta dešinio antakio odos nubrozdinimas ir dešinės akies obuolio sumušimas. Antakio nubrozdinimas padarytas paveikus kietu buku ar bukabriauniu daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. S. paaiškino, kad turi 1999 metais gimusį sūnų J. S.. 2015 metų gegužės 8 d. sužinojo, kad nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iš sūnaus buvo reikalaujami pinigai. Bijodamas būti sumuštas, pinigus atiduodavo L. V., E. K. ir A. Č.. Kad iš jo atimami pinigai, sūnus nieko jai nesakė. Pinigus sūnui duodavo kiekvieną dieną, kad šis mokykloje papietautų. Vėliau sužinojo, kad sūnus beveik niekada nepietaudavo, o gautus pinigus atiduodavo minėtiems vaikinams. Sūnus atidavė vaikinams ne mažiau kaip 50 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. S. paaiškino, kad 2015 m. gegužės mėnesį, tiksliai dienos nurodyti negali, apie 8.00 val. kartu su broliu J. stovėjo „Didlaukio“ sustojime prie „Iki“ parduotuvės ir laukė atvažiuojančio autobuso. Tuo metu jis matė, kad prie brolio priėjo aukštas vaikinas ir jam delnu trenkė per akinius. Vakare paklausė J. už ką jam vaikinas trenkė per veidą. Brolis atsakė, kad nežino. Tik vėliau sužinojo, kad vaikinas, vardu L., iš brolio beveik kiekvieną dieną atimdavo mamos duotus pinigus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. A. paaiškino, kad jos dukra I. S. su savo šeima gyvena atskirai nuo jos ir augina du sūnus: J., gimusį 1999, ir D., gimusį 2002. Anūkai lanko A.Vivulskio pagrindinę mokyklą, kuri yra netoli jos namų, todėl dažnai su jais susitinka. Susitikusi su anūkais visada jiems duoda po 1 eurą smulkioms išlaidoms. 2015 metų gegužės 8 d. apie 11.30 val. (pasibaigus trims pamokoms, per ilgąją pertrauką) telefonu paskambino J. ir pasakė, kad jis labai nori pavalgyti ir paprašė, kad jam atneštų pinigų. Ji nuėjo iki mokyklos ir lauke susitikusi su J. jam padavė 1 eurą. Gavęs pinigų, J. nuėjo į mokyklą. Tuo metu prie jos priėjo du berniukai (ji nežino iš kokios jie klasės, vardų, pavardžių nežino) ir pasakė, kad girdėjo kaip J. su kažkuo kalbėjosi telefonu, kad jam buvo grasinama, reikalaujama, kad jis atneštų pinigus. Tuo pačiu metu prie jos priėjo pagyvenusi moteris, kuri mokyklos fojė prižiūri tvarką ir patvirtino, kad ji girdėjo kaip kažkas J. skambino telefonu, grasino ir reikalavo pinigų. Tai išgirdusi parėjo namo ir viską pasakė dukrai, kuri tą pačią dieną su pareiškimu kreipėsi į policiją. Vėliau J. jai pasakė, kad jau keli mėnesiai kaip Baltupiuose gyvenantis vaikinas iš jo reikalauja pinigų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Č. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) parodė, kad pažįsta J. S.. Jis niekada iš J.pinigų neatėmė ir nereikalavo. Būdavo tokių atvejų, kad einant kartu su L. V. atsitiktinai sutikdavo J.. L. prie jo prieidavo, o J. jam duodavo smulkių pinigų, po 1 litą, 2 litus, o kai jau buvo eurai, tai po 1 eurą, ar po 2 eurus. Jam būnat kartu su L. V., šis prieidavo prie J. ir reikalaudavo pinigų. Būdavo, kad L. gražiai paprašo pinigų, o būdavo, kad ir pagrasindavo žodžiais, kad jei neduos, tai jį sumuš. Jam būnant su L., šis iš J. pinigus dažniausiai paimdavo Baltupiuose prie parduotuvės „Iki“, ar prie geltonų paviljonų. L. jam siūlė kartu atiminėti pinigus, tačiau jis nesutiko. Tuo metu, kai L. atimdavo pinigus iš J., buvo išėjęs iš namų ir nakvodavo atsitiktinėse vietose. Negali pasakyti tiksliai, kada L., jam matant, iš J. atėmė pinigus, bet tai buvo 2015 m. žiemą ir prieš tai buvusią vasarą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. K. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) parodė, kad pažįsta J. S., tačiau su juo nedraugauja. Pinigų iš J. S. jis neatiminėjo, tačiau matė kaip tai darė L. V.. Buvo keli atvejai, kai jis eidavo su L. V. (kartais su jais būdavo ir A. Č.) ir Baltupių mikrorajone atsitiktinai sutikdavo J.. Tada L. V. prieidavo prie J. ir paklausdavo, kur jo „skola“. Jei J. turėdavo pinigų, tai duodavo L., o jei neturėdavo, tai pažadėdavo, kad kitą kartą duos. J. duodavo L. smulkiais pinigais, po eurą ar du eurus, ar centus. L. sutikęs J. jam kartais ir grasindavo, sakydamas, „jei neduosi pinigų, tai gausi į galvą“. Prie jo L. niekada J. nemušė. Nei jis, nei A. Č. iš J. pinigų nereikalavo. Kai J. duodavo L. pinigus, tai jis tik stovėdavo šalia.

L. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad 2014 metų gruodžio mėnesį pagrasino sumušti J. S., pareikalavo jam duoti pinigų ir iš J. pagrobė 12 litų. Vėliau, žinodamas, kad J. S. negali jam pasipriešinti, grasindamas jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, sistemingai, įvairiose Vilniaus miesto vietose, daugumoje atvejų Baltupių mikrorajone, Vilniuje iš pastarojo pastoviai reikalavo pinigų ir iš jo bendroje sumoje atėmė 50 eurų. Tokius kaltinamojo teiginius patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais. Nukentėjusiojo J. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, jog L. V. jam grasino fiziniu smurtu ir iš jo pagrobė 12 litų, o vėliau sistemingai grasindamas jį sumušti reikalaudavo pinigų, t.y. prievartavo turtą. Bijodamas L. V., nukentėjusysis J. S. pastarajam atiduodavo savo mamos jam įduotus kišenpinigius. Kaltinamojo L. V. ir nukentėjusiojo J. S. parodymus apie tai, kad L. V. iš jo pastoviai atiminėjo pinigus ir grasino jį sumušti, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. S., bei liudytojai S. A., A. Č., E. K.. Tokiu būdu, teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog L. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 181 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas L. V. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du apysunkius nusikaltimus nuosavybei. Teismas atsižvelgia į tai, jog L. V. yra teistas ir šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę už sunkių nusikaltimų, susijusių su fizinio smurto panaudojimu prieš kitus asmenis, padarymą. Vieną kartą kaltinamajam buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jis bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują sunkų nusikaltimą). Kaltinamasis administracine tvarka nėra baustas, šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose ir ten dirba. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, L. V. už jo padarytus nusikaltimus yra skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgus į L. V. asmenybę, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis yra nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 181 str. 1 d. sankcijose numatytų šių bausmių vidurkis. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teismo įsitikinimu, kitomis (švelnesnėmis) bausmėmis negalima pakeisti L. V. nusikalstamų polinkių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka L. V. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant, kad 2017-01-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka ir yra neįsiteisėjęs, teismas šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrina su 2017-01-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Esant reikalui, šiuos abu nuosprendžius bus galima subendrinta priėmus nutartį.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė I. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti 50 eurų turtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, prašoma priteisti pinigų suma atitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijus ir padarytą žalą privalo atlyginti kaltinamasis L. V., o jam neturint turto ar lėšų iki jo pilnametystės, civilinė atsakovė R. V..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtas bausmės subendrinti ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. V. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 metų vasario 24 d.

Paskelbus nuosprendį panaikinti L. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir kitos kardomosios priemonės jam neskirti, nes jis atlieka bausmę pataisos namuose.

I. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir iš L. V., o jam neturint turto ar lėšų, iki jo pilnametystės iš civilinės atsakovės R. V., I. S. priteisti 50 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.