- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-13
- Bylos Nr.
- 1A-408/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- D. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d., 135 str. 2 d. 5 p. laisvės atėmimu trejiems metams.
D. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisintas, nepadarius šio nusikaltimo.
Priteista iš D. K. V. K. 200 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės bei D. P. 300 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Priteista ir D. K. Valstybinei ligonių kasai 7262 Lt gydymo išlaidų.
R. K. ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. rugsėjo mėn. 8 d., apie 23 val. 45 min. (duomenys neskelbiami) namo, viršydamas būtinosios ginties ribas, durdamas du kartus peiliu D. P. į krūtinės sritį, tuo padarydamas durtinę pjautinę kiaurinę kairės krūtinės ląstos pusės žaizdą, dėl ko buvo sužalotas perdangų skliautas bei skrandis, durdamas V. K. du kartus peiliu jam į krūtinės sritį bei kirkšnies sritį, tuo padarydamas dvi durtines pjautines kiaurines krūtinės ląstos ir dešinės kirkšnies - pilvo žaizdas, dėl ko buvo pažeista perdanga, kepenys, tuo tyčia sunkiai sutrikdė dviejų nukentėjusiųjų, t.y. D. P. ir V. K. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo išvada, jog jis peržengė būtinosios ginties ribas. Apelianto teigimu, įvertinus konkrečią situaciją, - nukentėjusieji, būdami girti, be jokios priežasties pradėjo kabinėtis, primygtinai siūlė gerti alų, reikalavo cigarečių, įžūliai, nepagarbiai elgėsi, pažeidinėjo viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, - jis, po to, kai nukentėjusieji pradėjo vartoti jo atžvilgiu fizinį smurtą, turėjo teisę į būtinąją gintį, tai yra gintis ir ginti savo merginą bei draugą nuo gresiančio ir jau pradėto naudoti fizinio smurto. Susidariusi situacija visiškai pateisina jo gynybą priemonėmis, galinčiomis pavojingai ir sunkiai sužaloti kūną, pavojingo gyvybei ar sveikatai įrankio – peilio panaudojimą. Apeliantas skunde prašo aiškinantis, kaip buvo sunkiai sutrikdyta dviejų nukentėjusiųjų sveikata, vadovautis jo vienodais parodymais.
Apeliantas skunde taip pat nesutinka su jam teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Teigia, kad įvertinus tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bausmė yra per griežta. Be to, apelianto teigimu, teismas, skirdamas bausmę, turėjo vadovautis ir Lietuvos Respublikos BK 28 str. 4 d., 62 str. nuostatomis.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis D. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, jų visumos pagrindu padarė išvadą, kad D. K. , smogdamas peiliu D. P. ir V. K. , peržengė būtinosios ginties ribas, tai yra gynybai panaudojo priemonę – peilį, kuri aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde nesutinka su šia išvada, teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog patys nukentėjusieji pirmi pradėjo konfliktą, savo veiksmų nenutraukė, po kurio laiko pradėjo jį mušti, jo gynyba priemonėmis, galinčiomis pavojingai ir sunkiai sužaloti kūną (peilio panaudojimas), yra visiškai pateisinama, ir prašo jo veiką vertinti kaip padarytą esant būtinosios ginties situacijai. Kolegija su šiais nuteistojo D. K. apeliacinio skundo teiginiais nesutinka.
Nors byloje nustatyta, kad konflikto iniciatoriai buvo nukentėjusieji ir tam tikrus sužalojimus patyrė pats nuteistasis D. K. , tačiau sužalojimų atsiradimas yra tik viena iš aplinkybių pagal kurias gali būti sprendžiama apie gynybos teisėtumą, tai yra ar ji atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumą ir pobūdį lemia ne tik objekto, į kurį kėsinamasi, vertingumas, veikimo būdas, kėsinimosi intensyvumas. Kėsinimosi pavojingumui turi reikšmės ir galimos žalos dydis, o esant vienodiems kėsinimosi objektams – kėsinimosi būdas, kėsinimosi stadija, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis ir kitos aplinkybės. Kėsinimosi pobūdis priklauso ir nuo panaudotų priemonių, kėsinimosi intensyvumo (užpuolikų skaičiaus, jų ginkluotumo ir pan.), vietos, laiko ir kitų aplinkybių. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų (nuteistojo D. K. , nukentėjusiųjų D. P. , R. K. , V. K. , liudytojų J.Vasiliausko, I. P. parodymų, specialistų išvadų ir kt.), konfliktas tarp D. K. , J.Vasiliausko iš vienos pusės ir D. P. , R. K. , V. K. iš kitos pusės įvyko atviroje vietovėje, matant liudytojams, D. K. matė, jog nukentėjusieji jokio įrankio, pavojingo jo gyvybei, neturi. D. P. , R. K. ir V. K. panaudotas smurtas nebuvo intensyvus, - D. K. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, padarant jam tik poodines kraujosruvas, odos nubrozdinimus kietais bukais daiktais. Nuteistajam nugriuvus, nukentėjusieji netrukdė jam atsistoti. D. K. pats atsistojo, išsitraukė peilį, jį atlenkė ir laukė, kol nukentėjusieji jį puls. D. K. neįspėjo nukentėjusiųjų apie tai, jog žada gynybai panaudoti peilį, jei nukentėjusieji nenutrauks savo smurtinių veiksmų (įvykio metu buvo tamsu ir nukentėjusieji nematė, kad D. K. turi peilį) ir smogė nukentėjusiesiems peiliu ne vieną kartą į gyvybiškai svarbias kūno vietas – krūtinę ir pilvą. Teismo medicinos ekspertizės metu nustatyta, kad V. K. buvo padarytos dvi durtinės – pjautinės kiaurinės krūtinės ląstos ir dešinės kirkšnies – pilvo žaizdos, pažeista perdanga, kepenys, akloji žarna. Kiaurinės krūtinės ir dešinės kirkšnies – pilvo ertmių žaizdos pavojingos gyvybei. D. P. nustatytos dvi durtinės – pjautinės kairiosios krūtinės ląstos pusės žaizdos, sužalotas perdangų skliautas bei skrandis. Kiaurinės krūtinės ląstos žaizdos pavojingos gyvybei. Sužalojimai V. K. , D. P. padaryti duriančiai pjaunančio peilio tipo įrankiu, nukentėjusiesiems esant vertikaliojoje ar artimoje vertikaliai padėtyje (t. 1, b.l. 85, 130).
Kolegija laiko, kad esant tokiai situacijai, įvertinus konflikto priežastis, vietą, panaudoto smurto intensyvumą ir kitas įvykio aplinkybes, D. K. gynyba – peilio panaudojimas aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui. Nuteistasis D. K. , durdamas ne vieną kartą peiliu nukentėjusiesiems D. P. , V. K. į krūtinę, pilvą, suprato, kad tokie dūriai į gyvybiškai svarbias vietas – krūtinę, pilvą yra pavojingi ir gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą, ir tokių pasekmių norėjo. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šią nuteistojo D. K. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
Nuteistajam D. K. paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nustatytus bausmės skyrimo pagrindus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. K. bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir įvertino visas aplinkybes, nuo kurių priklauso bausmės dydis ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatų taikymas: nors D. K. prisipažino nusikaltęs, tačiau jo padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau D. K. buvo teistas, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą taip pat už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, buvo pasislėpęs nuo teismo, nukentėjusiesiems padarytos žalos neatlygino, jų neatsiprašė, D. K. diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. D. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą paskirta bausmė yra artima įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijos minimumui. Ši bausmė nėra aiškiai per griežta, taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatas ir švelninti bausmę pagrindo nėra.
Apygardos teismo nuosprendis nuteistojo D. K. apeliacinio skundo ribose pagrįstas ir teisėtas. Patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.