Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Procesinių sprendimų kategorijos:1.2.4.6.2.1; 1.2.26.2; 2.12.1.4

2025 m. balandžio 3 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis D. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad sutinka su visomis pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis. Jam tyrėja parodė vaizdo įrašus, kuriuose matosi, kaip jis suduoda daug smūgių I. P.. Jis neatsimena visų įvykio aplinkybių, kadangi buvo stipriai neblaivus, tačiau pamatęs vaizdo įrašus pripažįsta padarytus savo veiksmus. Su I. P. iki šiol yra kartu, kartu vartoja alkoholinius gėrimus, leidžia laiką, ji jam dėl nieko neturi jokių pretenzijų, jie sutaria gerai. Labai gailisi, kad 2024 m. rugsėjo 11 d., būdamas stipriai neblaivus, sudavė daug smūgių rankomis ir kojomis I. P., nenorėjo jos sužaloti, tačiau per stiprų savo neblaivumą pasielgė netinkamai. Šiuo metu gyvena pas draugą (duomenys neskelbtini). Jo parodymuose, kuriuos davė 2024 m. rugsėjo 12 d., teisinga visa informacija, susijusi su I. P., neteisinga tik ta dalis, kurioje pasakė, kad prieš ją nesmurtavo, dėl savo stipraus neblaivumo neatsiminė visų įvykio aplinkybių, o dabar iš vaizdo įrašų pamatė, kad iš tikrųjų sudavė daug smūgių kojomis ir rankomis I. P. į įvairias kūno vietas (el. b. 2 t., b. l. 110–116).

Be D. A. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: nukentėjusiosios I. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (el. b. 2 t., b. l. 189–195), liudytojo R. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (el. b. 1 t., b. l. 9–11); 2024 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele (el. b. 1 t., b. l. 29–31, 32–35); 2024 m. rugsėjo 11 d. alkotesterio kvito rodmenimis (el. b. 1 t., b. l. 38); 2024 m. rugsėjo 13 d. ir 2024 m. spalio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolais (el. b. 2 t., b. l. 159–161, 168–171); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. sausio 6 d. ir 2025 m. sausio 28 d. specialisto išvadomis Nr. G 52/2025 (01), Nr. pG384/2025 (01), kuriose konstatuota I. P. masyvi, plati poodinė kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, pereinanti į kairio momens sritį. Ši kraujosruva padaryta kietu buku paviršiumi, iki jos konstatavimo medicininiuose dokumentuose (2024 m. rugsėjo 12 d. 6.51 val.). Galimai medicininiuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis: tiriamai nugriuvus epilepsinio priepuolio metu ir laiku (2024 m. rugsėjo 12 d.). Ši kraujosruva nebūdinga sužalojimams, padaromiems kitam asmeniui sudavus smūgius kumščiu, plaštaka, ranka, ir būdinga sužalojimams, padaromiems asmeniui nugriuvus ar nukritus ir pakaušiu atsitrenkus į kietą buką neribotą paviršių, neatmetama galimybė, kad tokia kraujosruva galėjo būti padaryta ir tiriamajai nugriuvus, po pastūmimo ar smūgio sudavimo (kurio kategoriškai patvirtinti negalima, nes medicininiuose dokumentuose nekonstatuoti tokį smūgį patvirtinantys sužalojimai). Kraujosruva vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, šio sužalojimo padarymas (pasidarymas) sukėlė fizinį skausmą (el. b. 2 t., b. l. 199–206, el. b. 3 t., b. l. 25–33), 2025 m. sausio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu (el. b. 3 t., b. l. 3–6) ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nustatyta, kad aptariamų įvykių metu D. A. ir I. P. gyveno kartu kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

Remiantis teismų praktika, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).???

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. A. 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 13.34 val. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 4,36 promilių neblaivumas), aplinkinių akivaizdoje savo sugyventinei I. P. ne mažiau kaip 4 kartus sudavė dešinės rankos delnu per galvą, paėmęs už kaklo, paguldė ant šaligatvio, ne mažiau kaip 5 kartus paėmęs už rankos, tempė ją link savęs, ne mažiau kaip 6 kartus sudavė dešinės rankos delnu per veidą, 1 kartą sudavė dešinės rankos delnu per pakaušį, ne mažiau kaip 2 kartus suėmęs už plaukų, tempė į save, 1 kartą sudavė dešine ranka per dešinį petį, ne mažiau kaip 3 kartus rankomis stūmė link aikštelėje stovinčio automobilio, ne mažiau kaip 1 kartą spyrė į kojas ir, paėmęs už rankų, traukė link savęs, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą sugyventinei I. P. ir viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, D. A. veikė tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, D. A. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. A. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 3 t., b. l. 83–87). Nukentėjusioji I. P. sutiko, jog ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. 3 t., b. l. 88–89).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. A. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai. Jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikalstamą veiką padarė įžūliu elgesiu, viešoje vietoje smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, sukėlė jai fizinį skausmą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Teismas atsižvelgia į D. A. padarytų veiksmų intensyvumą prieš I. P..

D. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. 14.12 val. pareigūnui patikrinus D. A. blaivumą, jam nustatytas 4,36 promilių neblaivumas, kaltinamasis ir nukentėjusioji parodė, kad įvykio dieną visi vartojo alkoholinius gėrimus. Tai patvirtina aplinkybę, kad nusikalstamos veikos darymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, pats kaltinamasis paaiškino, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo veiksmams, todėl tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta D. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Pažymėtina, kad D. A. anksčiau buvo teistas už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, tačiau paskutinį kartą už nesunkų nusikaltimą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. spalio 21 d., jis 2019 m. spalio 30 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme įrodytas nusikalstamas veikas D. A. padarė 2024 m. rugsėjo 11 d., po bausmės atlikimo praėjus trejų metų laikotarpiui, t. y. išnykus teistumui, todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas išnykęs (el. b. 2 t., b. l. 2–15). Paskutinių 5 metų laikotarpiu D. A. daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (el. b. 1 t., b. l. 151–212). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis nedirba (el. b. 2 t., b. l. 16–17), registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. 2 t., b. l. 1). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. A. už padarytus nusikaltimus, nustatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, paskyrus sankcijose nustatytą bausmės rūšį – areštą.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Teismo vertinimu, D. A. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą 90 parų arešto bausmės paskyrimas, o už BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą 70 parų arešto bausmės paskyrimas, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. A. paskirti subendrintą 90 parų arešto bausmę.

D. A. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

IV. Kiti klausimai

D. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 2 t., b. l. 117–120, 129–132). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

D. A. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. 14.15 val. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. 12.24 val. (vieną dieną) (el. b. 2 t., b. l. 149–152; 156–158). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. A. taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, vaizdo ir garso įrašai, paliktini saugoti ikiteisminio tyrimo byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 90 parų arešto bausmę.

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti 70 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. A. paskirti subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. A. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. A. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. 14.15 val. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. 12.24 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

D. A. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, vaizdo ir garso įrašus, palikti saugoti ikiteisminio tyrimo byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) D. A. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 34 656 442;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.