- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-03
- Bylos Nr.
- e2YT-17341-592/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02417-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Pareiškėjas
- D. G., A. J., H.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. G., A. J., H. (H.) J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai D. G., A. J., H. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. J. po H. (H.) J. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškėjai nurodo, kad jų tėvas H. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjų mama I. J. ir toliau liko gyventi toje pačioje vietoje, kurioje gyveno ir jos sutuoktinis H. J. ((duomenys neskelbtini)). I. J. po sutuoktinio mirties rūpinosi sutuoktinio turtu. Pareiškėjų motina liko gyventi toje pačioje vietoje, todėl suprato, kad nereikia kreiptis į notarą dėl H. J. palikimo priėmimo. I. J. (duomenys neskelbtini) mirė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad VĮ Turto bankas nevykdo paveldėjimo procedūrų dėl palikėjo H. J. palikimo.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje paveldėjimo teisės parėjimo valstybei po palikėjo H. J. mirties procedūra nėra pradėta. Jeigu teismas nustatys, jog I. J. po palikėjo H. J. mirties priėmė jo palikimą faktiniu valdymu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turtintis faktas.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai D. G., A. J., H. J. yra H. (H.) J., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. J. vaikai. VĮ Registrų centro pranešime nurodyta, kad H. J. nuosavybės teisės Apskrities viršininko sprendimu atkurtos į nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau H. J. nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (Registro Nr.: (duomenys neskelbtini)). H. J. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad mirusiojo H. J. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų sudarytų testamentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). I. J. mirė (duomenys neskelbtini).
7. Pareiškėjų teigimu, jų motina po tėvo mirties ir toliau liko gyventi toje pačioje vietoje ((duomenys neskelbtini)), kurioje gyveno ir jos sutuoktinis H. J., rūpinosi jo turtu. Gyventojų registro duomenimis, H. J. nuo 1968 m. sausio 6 d. iki (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). I. J. minėtu adresu gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1967 m. spalio 30 d. iki (duomenys neskelbtini).
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), t. y. iki CK įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo vadovautinasi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normomis.
9. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjų motina I. J. per 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti H. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėjų motina atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjų motina I. J. po H. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas H. J. palikimui priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjų D. G., A. J., H. (H.) J. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po H. (H.) J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas H. (H.) J. palikimui priimti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.